Vakaras

Vakaras

2025 m. gruodžio 16 d., antradienis

LINKSMŲ ŠV. KALĖDŲ!

K. K. Šiaulytis. Linksmoji eglė. 2025. Humorografija

Kęstutis K. Šiaulytis

LINKSMŲ ŠV. KALĖDŲ!

Artėja tamsiausių naktų šviesiausios mūsų šventės – Šv. Kalėdos, Naujųjų Metų sutiktuvės, o dar ir ramybe dvelkiantis Kūčių vakaras. Visą gyvenimą prisimenamos šios didžiosios vaikystės šventės šeimos rate, prie dvylikos patiekalų stalo, su po staltiese paklota šiaudų sauja, Kalėdų Senelio dovanomis rastomis senoje megztoje kojinėje ar puošnios eglutės prieglobstyje. 

 Kūčių vidurnaktyje vyksta smagių stebuklų – šulinių vanduo trumpam pavirsta vynu – gurkštelk, tapsi visažiniu! Tą naktį, žmogaus balsu prabyla ūkininkų galvijai ir paukščiai, šuneliai ir bitės. Ožkelės leliuoja gardžius paupio gluosnius, arklys lyg nuotykį porina kaip jam naują pasagą kalvis įtaisė, karvė giriasi rekordinį kibirą pieno pridavusi, gi vištos, kitaip kalbos dovaną panaudoja – liaupsina savo gaidį: didžiuojasi jo puošnia uodega, šaunia skiautere, balsingumu, saikingu griežtumu, išmintimi ir kitomis retomis savybėmis. Viena per kitą linki mielam kokariekoriui politiku tapti, žemės ūkio ministru būti, o gal net karo ministerijai vadovauti. O jūs, gal kitokius gyvulių, paukščių pokalbius esat girdėję?

 Atmintinais 2012-aisiais metais, kada kai kurių astrologų nuomone prasidėjo nauja, vandenio astronominė era, mano piešti gyvūnai irgi atgijo tų metų kūčių naktį. Kiškiai, lapės, varnos, šarkos, mezgė, kurpė, siuvo, audė – dirbdino kojines Kalėdų Senelio dovanoms krauti, o kad dovanų nepritrūktų, palikę miško urvus, lizdus ir kitokias buveines išpuolė Senelį dar pakelėje pasitikti.

K. K. Šiaulytis. Kalėdų Senelio kelionė 
per Pasaulinį vandenyną. 2012. Iliustracija.

K. K. Šiaulytis. Atjoja Naujieji,
 2026-ieji metai. 2025. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Pirkios dūmas –
 puikus siūlas kojinę iš debesų suadyti. 2012. Iliustracija

K. K. Šiaulytis. Skambus Kalėdinio vainiko rytas.
 2012. Iliustracija

K. K. Šiaulytis. Lapė, kojinę savo uodegoje įtaisė... 
2012. Iliustracija

K. K. Šiaulytis. Briedis įsigijo šaliką-kojinę –
 ne tik šilčiau, bet ir dovanų tilps daugiau! 2012. Iliustracija.

 Šis spalvingas nuotykis publikuojamas
 laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2025, Nr. 49.
 Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

2025 m. gruodžio 10 d., trečiadienis

Dailininko Andriaus Mosiejaus vizualiosios novelės

K. K. Šiaulytis. Dailininkas Andrius Mosiejus 
savo dirbtuvėje. 2025. Akvarelinis etiudas, 32 x 24

Kęstutis K. Šiaulytis

Dailininko Andriaus Mosiejaus

 vizualiosios novelės

 Visada smalsu apsilankyti dailininko Andriaus Mosiejaus dirbtuvėje, įsikūrusioje Druskininkų senamiesčio medinuke ties Karolio Dineikos parku. Už dailaus kelių laiptelių priebučio – jauki meno kalvė, tikriau – studija ar net laboratorija, kur nuolat gimsta patys netikėčiausi, nenuspėjami grafikos, tapybos vaizdiniai. Šiais metais savo naujausius, beveik žodžiais nenusakomus darbus A. M. rodė parodoje Druskininkų Prabavimo rūmuose, ten ją matę, tyrinėję, patvirtino – Andriaus meninė alchemija – aukščiausios prabos!

 Stebint A. Mosiejaus kūrybą, pirmiausia sužavi jo darbų estetika, plastinė darna, atlikimo precizika. Tokia raiškos harmonija klojasi ir naujausiame piešinių cikle „Nekalbūs Sielos artefaktai“. Kad ir kokie akiai neįprasti grafiniai šuorai, sūkuriai dūksta popieriaus lakštuose – jų visuma ramina žvilgsnį, kviečia perprasti mįslingą pastelėmis ir  pieštukais suklostytą pasakojimą. Pagaliau, kai atidžiam žiūrovui prabyla tie rudens nostalgija dvelkiantys, atrodytų, siurrealistiniai paveikslai – randi juose draugišką šypsnį, banguojančias humoro paraboles, mielą, taip artimą mums kaimo romantikos dvelksmą ir gal, tik debesyse aptinkamų paukščių, gyvūnų draugystę.

 Pastaruoju metu vis dar kuriamas Andriaus Mosiejaus  darbų ciklas „Prūsų Lietuvos novelės“  vėl stebina plastine naujakalbe. Lyg iš subyrėjusios praeities atklydę paveikslai švyti tauraus aukso spalvomis, klojasi koliažiniais foto miražais, marga slėpingais spausdintiniais tekstais. Atrodo, tikrai nekalbūs tie neįskaitomi raidžių rinkiniai, praradę žadą ir rymančios žmonių figūros, mąslios galvos, bet, jauti, kaip į tave vis tik smelkiasi dailininko kuriamo, užmiršto, atpažinto, atrasto pasaulio nostalgija.

 Dar, nors keletą žodžių noriu čia įrašyti apie Andrių, kaip dailės pedagogą. Jis – jau beveik penkiasdešimt metų tikras vizualiųjų menų ambasadorius Druskininkuose. Andrius Mosiejus buvo 23-jus metus vykusio dailininkų plenero Druskininkuose „Čiurlionio dienos“ vienas iš organizatorių, dailininkų grupės „3X“ vadovas, inicijavo kelis šimtus įvairių parodų šiame Lietuvos kurorte. Savo personalines darbų parodas Andrius yra surengęs Vilniuje, Rygoje, Gdanske, Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje, Raudonės pilyje... O šiandien, gruodžio vienuoliktąją, restauruotoje buvusioje Alytaus sinagogoje, dabar čia įsikūrusiame Audiovizualiųjų menų centre, atsidaro Andriaus Mosiejaus paroda „Prūsų Lietuvos novelės arba nekalbūs sielos artefaktai“. Paroda skirta Prūsijos kunigaikštystės 500-osioms metinėms.


A. Mosiejus. Vartai. Iš ciklo „Prūsų Lietuvos novelės“.
 2025. Koliažas, originali technika.

A. Mosiejus. Dugne. Iš ciklo
 „Nekalbūs sielos artefaktai“. 2025. Pastelė, pieštukai.

A. Mosiejus. Įkalintas. Iš ciklo 
„Nekalbūs sielos artefaktai“. 2025. Pastelė, pieštukai.

A. Mosiejus. Relax. Iš ciklo
 „Nekalbūs sielos artefaktai“. 2025. Pastelė, pieštukai.

A. Mosiejus. Lietuvininkas. Iš ciklo
 „Prūsų Lietuvos novelės“. 
2025. Koliažas, originali technika.

 Straipsnis publikuojamas 
laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2025, Nr. 48.
 Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:


2025 m. gruodžio 2 d., antradienis

MINIATIŪRŲ SODAS

Rimas Zigmas Bičiūnas. Susipynę šakos

Kęstutis K. Šiaulytis

MINIATIŪRŲ SODAS

 Kaip prieš metus ir dar kitus, trečius, gruodžio antrąją „RA“ galerijoje išsiskleidė dailininkų monais išaugintas miniatiūrų sodas. Šios mažiausios Vilniuje parodų erdvės sienose, lyg vijokliai sukibę šimtinės tapytojų, grafikų, ne ką didesni už vynuogienojų lapus, kūriniai. Kai istorinėje senamiesčio Pranciškonų gatvėje sklando lietuviškos žiemos prietemos, pro pravertas galerijos langines pamatai lyg ir Semiramidės Babilono sodų sapną – čia žydi bičiūniškos spalvos, skudutiškais potėpiais pinasi aliejai, akrilai, tarsi atogrąžų vabzdžiai šalia jaukaus židinio sutūpę Mariaus Jonučio medinukai, lyg toteminės figūrėlės stypso skulptorių bronziniai liejiniai.

 Tradicinės Kalėdinių miniatiūrų parodos kuratorė tapytoja Rūta Eidukaitytė šių metų parodos devizą „Eik tu sau, kaip gražu!“ kolegoms pranešė prieš gerą mėnesį. Tačiau daugelis nuolatinių šio renginio dalyvių ruošėsi jau iš anksto – tikras iššūkis mažame formate sutalpinti, tarsi simbolyje išreikšti savyje sukauptų gerų emocijų, šviesių, linksmų reginių patirtį. Žinia, kiekvienas autorius tikisi sulaukti savo antrininko – žiūrovo, pirkėjo, kurio, gal kaukolės būstinėje, o gal kraujagyslių tinklainėje sąskambiu atsilieps jo ar jos kūrybos credo.

 Kviečiame susitikti! Galerijos lankytojus ištiks nuostabus nuotykis – galimybė vos ne vienu žvilgsniu aprėpti tris šimtus dailininkų kūrinių, o paskui, su atida, paveikslas po paveikslo pasiklysti beieškant sau artimo šio pasaulio pakeleivio. Paroda veiks iki gruodžio 23 dienos, Rūta svečių laukia antradieniais-penktadieniais 13-18 val., šeštadieniais 13-16 val. Galerijos adresas: Vilnius, Pranciškonų 8.

Marius Jonutis. Arklių angelas

Rūta Eidukaitytė. Paprikos

Aleksandra Jacovskytė. Jazz

Ričardas Zdanavičius. Dailininkas su modeliu

Vaclovas Vekeriotas. Senamiestis

 Raimondas Savickas. Dviese

Artūras Braziūnas. Veidas – II

Miniatiūrų parodos apžvalga publikuojama 

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2025, Nr. 47.

 Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/

article/35227-2025-12-03-miniatiuru-sodas