Vakaras

Vakaras

2019 m. lapkričio 26 d., antradienis

Atviruko istorija. Kalėdiniai ir naujametiniai atvirieji laiškeliai

Kęstutis K.Šiaulytis.

Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų!
Kalėdiniai atvirukai


 Visi laukiame gražiausios metų šventės – Šv. Kalėdų, dovanų po eglute, ir būtinai, dar vienos nedidelės smulkmenos – atviruko su artimų žmonių palinkėjimais – „Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų!“
Bėga metai, išaušo ir kompiuterinė epocha, akimirksniu skraido elektroniniai laiškai, bet tradicija siųsti paštu kalėdinius atvirukus – vis dar gyvuoja! Atrodo, kartu su sveikinimo atviruku, pašto ženklu ant jo, su palinkėjimų laiškeliu, atkeliauja ir meili gerumo, draugingumo šiluma. Gal kada nors-kas nors, pasakys – paštas išliko, nes visada buvo Šv. Kalėdos!
 Artėjant šiai metų pabaigos šventei, peržvelgiame savo asmeninius archyvus, vėl perskaitome kažkada gautus sveikinimus, atvirukus – gal verta prisiminti ir šios pašto komunikavimo priemonės istoriją? 
 Atvirukų istorija prasidėjo 1869 metais, Austrijos-Vengrijos imperijoje. Šios šalies pašto administracija priėmė sprendimą leisti susirašinėjimą ant nedidelių kortelių. Tokias korteles, siunčiamas be voko, vadiname atvirlaiškiais. Tai buvo naujas, sakyčiau revoliucinis komunikavimo būdas, atliepiantis modernėjančios visuomenės užmojus. Netrukus bendravimą atvirukais leido ir kitų Europos valstybių pašto tarnybos. 1870-1871 metais, Prancūzijos-Prūsijos karo eigoje, kareiviai, rašydami atvirlaiškius artimiesiems, pradėjo juos puošti piešiniais, tad verslininkai suskubo parūpinti kortelių su jau atspausdintomis iliustracijomis – taip atsirado pirmieji vaizdų atvirukai, kurių tobulinimui nėra ribų. Kortelės anuomet, kaip ir dabar, išleidžiamos vis išradingiau iliuminuotos, aprėpiančios visas godojamas, pažintinas, viliojančias erdves.
 Tik prasidėjus atvirukų epochai, savaime plito jų kolekcionavimas – iš artimų žmonių gauti vaizdūs laiškeliai nebuvo išmetami, taip susidarydavo nedideli asmeniniai atvirukų rinkiniai, kurie ne vienuose namuose išaugo į plačias kolekcijas.
 1895-1918 metų laikotarpis pripažintas atvirukų “aukso amžiumi” – tuomet spausdinti įvairiausi atvirlaiškiai ir atvirukai: sveikinimo, suvenyriniai, išdaigų ir nuotykiniai (su paslaptimi), informaciniai ir humoristiniai, etnografiniai ir reklaminiai, turistiniai, istoriniai, su meno kūrinių vaizdais ir reprodukcijomis, žymių politikų, literatų, muzikų portretais. Populiarios buvo ir rankų darbo, įvairiomis dailės priemonėmis sukurtos ir tiražuojamos iliustruotos kortelės. Mūsų dienomis, kolekcionierių ypač vertinami „aukso amžiaus“ kalėdiniai atvirukai, kuriuose išsaugota tame laikmetyje visuomenėje kurta džiugi, šviesi, viltinga Šv. Kalėdų laukimo nuotaika.
  Koresponduojančių atvirukais išmonė neturėjo ribų, kūrėsi savita pašto kortelių „kalba“ – gavėjui bylojo ne tik tekstinis laiškelis, bet ir parinktas vaizdas, pašto ženklas, išsiuntimo data, ypatingos žymės „įpintos“ „tarp eilučių“ ir kt. Atvirukų kolekcionieriai būrėsi į klubus, buvo spausdinami specialūs filokartijos žurnalai, albumai. Atvirukų leidyba ypač suklestėjo Pirmojo pasaulinio karo metais, kai milijonai kareivių frontuose kasdien šių pašto kortelių pagalba palaikė ryšius su šeima, draugais, bičiuliais.
 Lietuvos atvirukų istorija prasidėjo XX amžiaus pradžioje. 1904 metais Lenkijoje išleisti atvirukai su spalvotomis  dailininko Antano Žmuidzinavičiaus paveikslų reprodukcijomis, vienas pirmųjų – „Nemuno krantas ties Liškiava“. Vilniuje lietuviškų atvirukų leidybą ir prekybą 1905 metais organizavo žymus Lietuvos kultūros mecenatas Petras Vileišis.
  XX amžiaus pradžioje atvirukus savo iniciatyva kūrė ir spausdino Lietuvos menininkai: dailininkas, muziejininkas Tadas Daugirdas, akvarelininkas Antanas Jaroševičius, menotyrininkas Paulius Galaunė, skulptoriai Juozas Zikaras, Petras Rimša. Pirmosiose Lietuvos dailės parodose (1907-1914) šalia kitos atributikos išleisti ir foto atvirukai su dailininkų kūrinių reprodukcijomis (M.K.Čiurlionio, A.Žmuidzinavičiaus ir kt.). Paštu buvo siunčiami ir originalai - vienetiniai dailininko sukurti atvirukai. 2016 metais Druskininkuose, M.K.Čiurlionio memorialiniame muziejuje, buvo surengta tokių jo sukurtų atvirukų paroda.
 1918-1939 metus galima vadinti atvirukų “sidabro amžiumi“. Nors privačios komunikacijos srautai šia pašto priemone sumažėjo, tuomet gausiai spausdinti pažintiniai, ideologiniai, reklaminiai atvirlaiškiai. Atsiradus spalvotai fotografijai, naujiems spaudos būdams, keičiantis visuomenės sanklodai, atvirukų  turinys, informacinė aprėptis tapo platesnė. Atvirukų leidyba suklestėjo daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje.
 Po Antrojo pasaulinio karo populiarėjant turizmui, paklausūs buvo svečiose šalyse įsigyjami atvirukai, jie dažnai perkami „sau, atminčiai“, jų rinkiniai – tarsi asmeniniai vizualinės atminties archyvai, pasakojantys apie aplankytus kraštus, miestus, paminklus, muziejus.
 Sovietų sąjungoje atvirukų leidyba buvo organizuojama valstybiniu mastu, gausiai leidžiami edukaciniai, propagandiniai bei sovietinių atmintinų datų atvirukai – tarptautinei Moters dienai, Gegužės pirmajai, taip vadinamai Spalio revoliucijos šventei ir kt. Kolekcionieriai mielai pirko atvirukų rinkinius, kuriuose reprodukuoti garsių Rusijos muziejų meno turtai. Tačiau daugiausia atvirukų, tuo, vizualiai skurdžiu laikmečiu, sukurta ir išleista eilinių žmonių labiausiai laukiamai, linksmai, puošniai Naujųjų Metų šventei. Šv. Kalėdos sovietmetyje buvo nepageidautina, draudžiama šventė, tad jai skirtų pašto kortelių nebuvo spausdinama. Bet, Lietuvoje, dailininkai naujametinių atvirukų vaizdus kūrė taip, kad jie tiktų ir sveikinant su Šv. Kalėdomis.

 Atverkite savo archyvų stalčius – prabėgusių laikų šypsenas rasite jūsų išsaugotuose atvirukuose!

&&&

Ši esė ir pluoštas atvirukų publikuojami laikraštyje "Lietuvos aidas" bei jo internetinėje svetainėje. Adresas - http://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/23029-12-20-sveiki-sulauke-sv-kaledu-kalediniai-atvirukai

Atvirlaiškis. Informacinėje pusėje atspausdintas pašto ženklas
 ir Vokietijos pašto naujametinis sveikinimas. 
Šioje pusėja siuntėjas rašo tik gavėjo adresą.
(K.K.Š. atvirukų kolekcija)

Antroji to paties atvirlaiškio pusė. Siuntėjas čia rašo laišką.
 Atvirlaiškis išsųstas 1899 metų gruodžio 31 dieną

Atvirukas. Vaizdinė pusė. Chromolitografija. Vokietija.
 Šalia piešinio skirta vieta sveikinimui, laiškui.
(K.K.Š. atvirukų kolekcija)

Antroji to paties atviruko pusė. Čia rašomas tik gavėjo adresas.
Išsiųsta 1903 metais.

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija, Drezdenas. Iki 1905 metų.








Atvirukų Aukso amžius. Kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai. 1895 - 1918

Atvirukas. Chromolitografija, įspaustas reljefas. Vokietija. 
Išsiųstas 1911 metais, Rusijoje.

Atvirukų Aukso amžius.
 Kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai.
1895 - 1918


Atvirukas. Chromolitografija, auksaspalviai intarpai, 
popierius su tinkline faktūra.
Vokietija? Išsiųstas 1909

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija (AMB).
Rusiškas užspaudas.
Išsiųstas 1911 metais, Vilniaus gubernijoje.

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija - Rusija.
Gavėjas Vilniuje, Arklių gatvė, 3.1909 metai.

Atvirukas. Chromolitografija, Įspaustas rėmelis. Didžioji Britanija?
Teksto užspaudas vokiečių kalba, aukso spalva.

Atvirukas. Chromolitografija, įspaustas reljefas. Vokietija. 
Lenkiškas užspaudas.
Išsiųstas 1909 metais, Vilniuje.

Atvirukas. Vokietija.
 Betliejus. Kristaus gimimo bažnyčia.
 Dailininkas J.F.Perlberg (1848-1921)

Atvirukas. Chromolitografija, auksaspalvis užspaudas, reljefas.
Vokietija, Miunchenas.

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija, Leipcigas.
Pagamintas iki 1905, išsiųstas 1916 metais.

Atvirukas. Chromolitografija. Reljefas. Vokietija.

Atvirukas. Chromolitografija, įspaustas reljefas,
 užspaudas latvių kalba, popierius su tinkline faktūra. Vokietija. 
Išsiųstas 1910 metais, Rygoje.

Atvirukas. Chromolitografija. Auksaspalviai įspaudai, reljefas, lakas.
Vokietija. Išsiųstas 1909 metais.

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija. 

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija. 
Išsiųstas 1914 metais.


Atvirukų Sidabro amžius. Kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai. 1918 - 1939

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija. Užspaudas lietuvių kalba.
Išsiųstas 1929 metais.

To paties atviruko antroji pusė.

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija. Užspaudas lietuvių kalba.

To paties atviruko antroji pusė.
Įdomus laiškelis. Perskaitykite.

Atvirukas. Fotografija. Latvija. 
Išsiųstas 1938 metais.

To paties atviruko antroji pusė.

Atvirukas. Latvija. Fototipija, auksaspalviai užspaudai.
Išsiųstas 1938 metais. 

Atvirukas. Chromolitografija, sidabraspalviai užspaudai. reljefas, lakas.

Atvirukas. Paspalvinta fotografija. Vokietija.
Išsiųstas 1924.

To paties atviruko antroji pusė.

Atvirukas. Auksaspalvis reljefinis įspaudas lietuvių kalba.
Išsiųstas 1924 metais.

To paties atviruko antroji pusė.

Atvirukas. Vokietija.  "Šv. Kalėdos"
Dailininkas Albert Figel (1889-1954).

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija

Atvirukas. Siuvinėtas šilkas, reljefas, figūrinis kirpimas. 
Prancūzija, G.P La Rose. Išsiųstas 1928 metais.


To paties atviruko antroji pusė.

Rankų darbo atvirukas. Autorius M.Petkūnas.

Atvirukas. Chromolitografija. JAV. Išsiųstas 1929.

Atvirukas. Lenkija. Dailininkas E.Cieczkiewicz


Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija

Atvirukas. Chromolitografija. Leidykla "Erika". Vokietija?
Auksaspalvis užspaudas lietuvių kalba.

Atvirukas.Vokietija

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija?  Įrašas lenkų kalba.


Naujametiniai atvirukai. SSSR 1960 - 1990