K.K.Šiaulytis. GALERIJA: liepos 2023

2023 m. liepos 28 d., penktadienis

Edgaro Alano Po bičiulių ratas. Spaudos dailininko galerija

K. K. Šiaulytis. Vyno taurė. 2022. Humorografija

Spaudos dailininko galerija

Kęstutis K. Šiaulytis

Edgaro Alano Po bičiulių ratas

Būna… kai vakarinė vyno taurė nuvilioja mintis į namų biblioteką, kur slapstosi dar ekranizacijos išvengę romanai bei interneto portalų ignoruojama poezija. Ten, net nuo mokyklinių dienų, tarsi kokie pageltę popieriniai paminklai lentynose rikiuojasi ir niekada nepasenstančios knygos: “Penkiolikos metų kapitonas”, “20000 mylių po vandeniu”, „Paslaptingoji sala“, „Kapitono Granto vaikai“, „Aplink pasaulį per 80 dienų“, – tai vis garsiausiojo prancūzo, Žiulio Verno (Jules Verne, 1828-1905) raštai. Gal pajuokausite – garsiausias prancūzas yra d'Artanjanas! Aleksandras Diuma (Alexandre Dumas, 1802-1870) pritartų – jo knygose niekada netrūko gero humoro... Kada aš skaičiau A. Diuma „Tris muškietininkus“, dar nebuvo pasirodę šio romano kino versijos... Dabar, kai narsieji Atas, Portas, Aramis ir d'Artanjanas įgijo daugybės aktorių veidus, kai jų holivudiniuose nuotykiuose, rodos, ir tu kartu dalyvauji, ieškoti rašytojo užšifruotų užuominų ir šypsenų knygos puslapiuose, deja, jau matyt, nuobodu...

Kiti rašytojai irgi turi bėdų su pramanytais herojais. Visiems žinoma, jog Artūras Konanas Doilis (Arthur Conan Doyle, 1859-1930) niekaip negalėjo „numarinti“ savo sukurto seklio Šerioko Holmso (Sherlock Holmse). Skaitytojų reikalavimu, pražuvėlis Holmsas atgimė (matyt, visiems laikams) ir kartu su daktaru Vatsonu (John h. Watson) sėkmingai dar ilgai gaudė nusikaltėlius. Bet, tuo A. K. Doilio bėdos nesibaigė. Dažnas skaitytojas dabar daugiau domisi Holmso, o ne jo kūrėjo biografija.

Panašus likimas ištiko Žoržą Simenoną (Georges Simenon, 1903-1989). Pokalbiuose apie detektyvinę literatūrą, ne vienas prelegentas painioja autorių su inspektoriumi Megre, kuris taip šauniai sukasi daugiaserijiniuose televizijos filmuose...

Detektyvų karaliene tituluojama Agata Kristi (Agatha Christie, 1890-1976) sukūrė ne vieną sumanų seklį. Atidžioji Džeinė Marpl, pedantiškasis Erkiulis Puaro senai tapo pasaulinio garso kino žvaigždėmis – ir aš, kartu su Erkiuliu, ne kartą plaukiau garlaiviu Nilo upe...

Amerikiečių rašytojas Edgaras Alanas Po (Edgar Allan Poe, 1809-1849) laikomas detektyvinio žanro pradininku. Jo „Auksinį vabalą“ skaičiau dar 1968 metais.

Šiame “LIETUVOS AIDO” puslapyje pristatau portretinius ekslibrisus, kuriuos sukūriau E. A. Po kolegų, bičiulių ratui.

K. K. Šiaulytis. Ekslibrisas Agatai Kristi

K. K. Šiaulytis. Ekslibrisas Žoržui Simenonui

K. K. Šiaulytis. Ekslibrisas Artūrui Konanaui Doiliui

K. K. Šiaulytis. Ekslibrisas Aleksandrui Diuma

K. K. Šiaulytis. Ekslibrisas Edgarui Alanui Po

K. K. Šiaulytis. Ekslibrisas Žiuliui Vernui

Straipsnis ir ekslibrisai publikuojami

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS".

2023 m. liepos 21 d., penktadienis

Vasaros vakaro škicas

K. K. Šiaulytis. Šilumos punktas. 2022. Akvarelė. 29,7 x 42

Kęstutis K. Šiaulytis

Vasaros vakaro škicas

Prieš keletą parų, išmaniojoje mūsų šalies žiniasklaidoje pasirodė keli aktualūs, bet, kaip visada, vienas kitam prieštaraujantys pranešimai. Portalas „X“ džiugiai nagrinėjo užsienio mokslininkų hipotezę, kad dabar laikas bėga greičiau nei prieš milijardą metų, o kitas internetinis protintojas skelbė atvirkščiai – laikas vis lėtėja, o kada nors gali ir visai sustoti. Gal taip ir bus įsigalėjus robotams, bet dabartyje, kol dar turime mechaninių laikrodžių, mes galime patys jį reguliuoti!

Visi žinome – Lietuvoje vasaros tiesiog pralekia, tad, pernai atlikau eksperimentą, nutariau prailginti tą žaliąjį metų laiką pradėdamas akvarelinių plenerų sezoną jau balandyje. Šio nemokslinio tyrimo rezultatai užsifiksavo piešiniuose, akvarelėse, o publikacijoje pakomentuosiu ir keletu žodžių. Gegužės trečiąją, Vilniaus senamiestyje, tapant akvarelę viename Šv. Kazimiero gatvės kiemelyje, padangę, kurios matėsi tik skiautė, užsiautė debesys, krito šaltas lietus, o jo taškenos, kaip ir sugrubusių pirštų brėžiamos linijos, liko „įaustos“ popieriaus lape. Tąkart, pralinksmino ant vienų kiemelio durų švytintis užrašas, juo pavadinau užbaigtą darbą: „Šilumos punktas“. Gegužės septintąją tapiau Vileišių rūmų terasą ir ją supančių klevų žydėjimą, – atrodė, pati saulė nutūpė į medžių viršūnes... Birželyje, Rūdninkų gatvėje, škice „pagavau“ lagaminuotą turistą ir raudoną ekskursantų autobusą – tikra vilnietiškos vasaros karštligė... Bet, štai aš vėl prie Vileišių rūmų, deja, jau spalis, saulė matuojasi pilką debesų suknelę...

Paskutinę tų metų plenerinę akvarelę nutapiau lapkričio tryliktąją, Žvėryno Birutės take, tarp vilniečių, atėjusių čia, kaip ir aš, prailgintos vasaros palydėti.

K. K. Šiaulytis. Vilnius. Vileišių rūmų terasa.

2022. Akvarelė. 29,7 x 42

K. K. Šiaulytis. Rūdninkų gatvės šurmulyje.

2022. Akvarelinis škicas. 24 x 32

K. K. Šiaulytis. Vileišių rūmų terasa spalyje.

2022. Akvarelė. 29,7 x 42

K. K. Šiaulytis. Prailgintos vasaros palydėtuvės.

2022. Akvarelė. 29,7 x 42

Straipsnį ir akvareles publikuoja

laikraštis "LIETUVOS AIDAS".

2023 m. liepos 13 d., ketvirtadienis

SPAUDOS DAILININKO GALERIJA. Skambūs Vilniaus aidai

K. K. Šiaulytis. Lietuvos prezidentas

Gitanas Nausėda. 2023

SPAUDOS DAILININKO GALERIJA

Kęstutis K. Šiaulytis

Skambūs Vilniaus aidai

Šią, jubiliejinių Vilnius metų saulėtą liepos savaitę, dar kartą, kaip ir lemtingais praeito amžiaus devyniasdešimtaisiais, prabilo legendinis Geležinis Vilkas – visas jų pulkas, skelbiantis pasauliui apie ryžtingų, drąsių žmonių sostinę.

Jau antri metai, daugiau nei 500 dienų, visai netoliese, Ukrainoje, mūsų istorinių brolių šalyje, vyksta beprasmis karas. Vėl, apviltos didybės svaiguliu apsinuodijusi Rusija siautėja, grasina visiems aplinkiniams kraštams. Šios subyrėjusios imperijos totalitarinė žiniasklaida smaguriauja pažadais vienas valstybes ir tautas nubausti, kitas užpulti, trečias apiplėšti. Demokratinių šalių gynybinė organizacija NATO, įkurta prieš 75-erius metus, yra patikima užkarda tokių agresyvių totalitarinio „blūdo“ planų realizacijai. Vilniuje vykęs NATO šalių ir kitų demokratinių valstybių vadovų susitikimas, savo draugingu susitelkimu priminė nuožmiai mūsų kaimynei, kad taika pasaulyje bus pasiekta, kad stipresniojo, „didesniojo“ diktatas tarptautiniuose santykiuose nepriimtinas.

Vilniuje, kartu su valstybių vadovais, šią savaitę pabuvojo bent tūkstantis žurnalistų iš viso pasaulio, dar tiek pat – rinko informaciją apie „samitą“ prie savo kompiuterių, o visų jų: politikos apžvalgininkų, reporterių, fotografų, filmininkų ir dailininkų parengtas publikacijas apie mūsų sostinėje vykusį sambūrį skaitė, stebėjo šimtai milijonų aktyvių planetos piliečių. Plačiai cituojami Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno svarūs sakiniai, pasakyti kalboje Vilniaus universiteto Didžiajame kieme. Ir šiame puslapyje verta jo žodžius priminti: „Kai kitiems sekasi gerai, gerai einasi ir mums. Grėsmės, su kuriomis susiduriame šiandien – nuo klimato kaitos iki nieko užnugary nepaliekančios ekonomikos sukūrimo, – yra per didelės įveikti bet kuriai vienai šaliai. Todėl siekdami tikslų turime dirbti kartu. Pasaulis keičiasi, mes turime šansą pakeisti jo dinamiką“.

Mano indėlis į tą milžinišką vilnietiškos informacijos srautą – valstybių vadovų portretai. Škicavau, šaržavau stebėdamas svečius kompiuterio ekrane, ieškodamas, stabdydamas kadrus, gaudydamas charakteringus portretuojamųjų bruožus. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio portrete – ta akimirka, kai jis, sveikindamas vilniečius Lukiškių aikštėje, dėkojo už Lietuvos paramą Ukrainai, už suteiktą prieglobstį karo pabėgėliams.