Kęstutis K. Šiaulytis
ABSTRAKCIJOS TYLA
Keistos, tos paskutinės vasaros dienos – plaukia tuščios, tylios, tarsi nerangūs bevėjai debesys. Jau išskrido pastogių kregždės palikusios tik skulptūrinius artefaktus – molio lizdus. Žaliavę, siūravę laukai – nuplikę, tik ražienos primena nuo pavasario bangavusias javų jūras. Atrodo, net upių žuvys dingo, vandens sraute, vien kažkokių augalų gyslos rangosi.
Jautiesi ir pats ištuštėjęs – atrodo, iš galvos išgaravo visos enciklopedijos, televizinės ir laikraščių žinios, į tave spokso tik nekalbūs juodi kompiuterio klavišai. Paklibinsiu juos, atspausdinsiu įkyriai besibeldžiantį žodį „pauzė“, jis, nors ir tarptautinis, bet mūsuose gerai žinomas, suprantamas. Tačiau, jei tą žodį pakartosiu daug kartų: pauzė pauzė pauzė pauzė pauzė pauzė pauzė pauzė pauzė pauzė pauzė pauzė – manau, pasijausiu kvailai, kaip tie dailininkai, pirmieji išdrįsę kurti bedaiktę dailę – tokias drobes ir popieriaus lakštus, kuriuose nevaizduojama nieko realaus, atpažįstamo, nieko, ko tikisi žiūrovai. Ar galėtumėte susitaikyti su paveikslu, kuriame, pavyzdžiui, nutapyta tik dvylika juodų, kreivų linijų geltoname fone, kitame – mėlynas apskritimas su raudonų kvadratėlių įdaru... Bet dailininkai, jau nuo impresionistų laikų buvo įpratę būti „prausiami“ meno kritikų ir mėgėjų. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje Italijos futuristai, Vokietijos ekspresionistai, Prancūzijos kubistai ir fovistai jau buvo pralavinę visuomenę netikėčiausiais tapybos motyvais, tad, susitaikyti su „neatpažįstama“ daile – abstrakcionizmu, europiečiams buvo lengviau. Tiesa, nors pirmąjį abstraktų dailės kurinį, akvarelę, Miunchene 1910 metais pritaškė, pribraukė Vasilijus Kandikis (1866-1944), pirmoji tarptautinė abstrakčiosios dailės paroda surengta tik 1930 metais, Paryžiuje.
Abstrakčioji dailė suklestėjo po Antrojo pasaulinio karo, jos kūrybinius metodus, principus: liniją, spalvą, dėmę, potėpį, išbandė daugelis dailininkų. Šiandien, nors abstrakcionizmo žvaigždė jau nusileido, su šia pagrindine modernizmo kryptimi susipažinę esame visi. Tiesa, daugelis, pamatę dabar populiaraus abstraktaus ekspresionizmo darbus, turi vienintelį priekaištą: „ir aš, taip galėčiau“.
Peržvelkite, čia publikuojamas mano abstrakčias miniatiūras. Šalia darbų nespausdinami jų pavadinimai, kad netrukdytų jums savaip interpretuoti tai ką matote. 1 – Pušies viršūnės šakų labirintas, 2 – Augalas, 3 – Šviesos sklaida (iš ciklo „Saulė“), 4 – Srautas (iš ciklo „Vandens būviai“), 5 – Ruduo, 6 – Vasara, 7 – Pavasaris, 8 – Žiema.
