K.K.Šiaulytis. GALERIJA: liepos 2014

2014 m. liepos 22 d., antradienis

Dvi Požerės ir Paršežerio dienos

Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčia.

Pastatyta 1906 metais. 2014. Foto K.K.Š.

Paršežeris - Požerės kaimynas.
Anapus ežero, vakariniame krante - Burbiškių piliakalniai. 2014. Foto K.K.Š.

Dvi Požerės ir Paršežerio dienos

Pačiame Senosios Žemaitijos viduryje, legendinių Dievyčio ir Lūksto ežerų pašonėje, tarp galingųjų Medvėgalio, Bilionių, Burbiškių piliakalnių, glūdi Paršežeris ir jo miestukas Požerė.

Liepos 19 d., šeštadienį, Pėsčiųjų Žygių Asociacijos pakviesti, prie Paršo ežero suplūdo 300 „pėstininkų“ iš visos Lietuvos. Žygeiviai užsimojo per vieną dieną apeiti išgirtąsias Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos, Varnių Regioninio parko vietas – 38 kilometrų ratą.

Bet diena anksčiau, liepos 18-ąją, Požerėje vyko dar vienas svarbus renginys - nedidelė žemaitiškų knygų šventė.

Apie žygeivius ir šiuolaikinius knygnešius čia publikuoju dešimties tinklaraščio puslapių nuotraukų ir škicų reportažą – peržvelkite.

Sujudimas Požerėje

K.K.Šiaulytis. Požerė. Didžiųjų Vankių kūlis. Škicuota žvelgiant pietų - šiaurės kryptimi.
Iš šio žiūrėjimo taško, akmuo primena širdies simbolį, ankstyvo ryto saulė paryškino granito raudonį.

2014. Akvarelinis škicas. 21X28

Žemaitiškų knygų diena

Vilniaus Šilalės kraštiečių draugija yra vienaip ar kitaip prisidėjusi prie keliolikos knygų apie Šilalės kraštą, Žemaitiją, parengimo ir leidybos. Draugijos valdyba sumanė surengti Žemaitiškų knygų dieną savo „tėvonijoje“, Šilalės rajone, Požerės bažnytkaimyje, vietovėje, kuri minėtina ir kaip didžiojo kalendorių leidėjo Lauryno Ivinskio vaikystės kraštas. Požerėje 1933-1948 metais klebonavo carų Rusijos lietuviškos spaudos draudimo laikų knygnešys, knygų leidėjas, publicistas, švietėjas Antanas Kaributas Skinderis (1869-1948). Žemaitiškų knygų diena prasidėjo prie jo kapo, esančio bažnyčios šventoriuje. Dūdoriai iš Rietavo atpūtė keletą iškilmingų giesmių, žodį tarė Šilalės kraštiečių draugijos pirmininkas Virginijus Jocys, kalbėjo žymus pogrindžio spaustuvininkas, leidėjas Domas Akstinas. Jo leidykla „Atmintis“ šiais metais parengė ir išleido Aldonos Zimnachaitės knygą apie kunigą Skinderį „Ko neuždengė užmarštis“

Pokalbį apie knygas tęsėme Požerės bendruomenės salėje. Smagia žemaičių kalba žodžius bėrė knygų tyrėjas, bibliofilas Tomas Petreikis iš Vilniaus (plungiškis) bei Šilalės savivaldybės atstovė Vera Macienė.

Dūdorius kalbino aukštaitė, daktarė, muzikinės kultūros tyrėja Rūta Žarskienė, šie atsakinėjo vėl žemaitiškai.

Požerėje pristatėme ir istorikų, leidėjų Vytenio Almonaičio, Junonos Almonaitienės keliautojų žinyną "Pietų Medininkai", skirtą šiam kraštui.

Aš šiek tiek klausiausi kas vyksta salėje, bet daugiau buvau atsidėjęs charakterių tyrimui – škicavau susirinkusiųjų veidus.

K.K.Š.

2014 07 22

Tęsinys kitame puslapyje

Dūdoriai prie kunigo Antano Kaributo Skinderio kapo

Požerės Bažnyčios šventoriuje. 2014. Foto K.K.Š.

Požerės bendruomenės nariai ir svečiai
pagerbia kunigo Antano Kaributo Skinderio atminimą. 2014. Foto K.K.Š.

Domas Akstinas priminė kunigo

Skinderio siekius. 2014. Foto K.K.Š.

Viešnia iš Šilalės

Ponaitis ir panelė iš sostinės

Šilalės kraštiečių draugijos narys Algirdas iš Vilniaus.

Prie Paršežerio (1)

K.K.Šiaulytis. Paršežerio pakrantė. 2014. Akvarelinis škicas. 21X28

Čia ir startas, ir finišas. 2014. Foto K.K.Š.

Žygis Senojoje Žemaitijoje (1)

Šiuolaikinių komunikacijos priemonių pagalba į Senąją Žemaitiją sukviesti, prie Paršežerio, 2014 metais, liepos 19 dieną, susirinko trys šimtai žygeivių. Kai kurie iš jų apie mūsų platumas pasiskaitė Varnių regioninio parko tinklalapyje, tačiau daugumą gal suviliojo pranešimas Pėsčiųjų žygių asociacijos tinklapyje - http://www.pza.lt/ - štai jis:

"Gerbiamieji ir mūsų mylimieji pėsčiųjų žygių dalyviai – seni, patyrę vilkai ir pradedantys žygeiviai!

Maloniai kviečiame visus į kvapą gniaužiantį pėsčiųjų žygį istoriniais „Žemaitijos piliakalniais ir kūlgrindomis“. Kilsime į aukščiausią Žemaitijos piliakalnį Medvėgalį, leisimės į garsiosios Sietuvos kūlgrindos duburį, pakelyje sutiksime daug gamtos ir istorijos įdomybių. Žygio metu pajausime dar vieno Lietuvos etnografinio regiono, Varnių regioninio parko nuostabios gamtos ir žmonių dvasią, alsuojančia gūdžia ir išdidžia praeitimi bei viltinga ateitimi.

Kūlgrinda – pelkėje akmenimis grįstas takas žemiau pelkės paviršiaus. Tai būdavo slapti takai, kuriais senovės lietuviai gelbėdavosi nuo užpuolikų, kurie šių takų nežinojo ir kuriuos aptikti būdavo labai sunku, kadangi takai buvo po vandeniu."

Žygeiviai būriuojasi šalia pastato ant Paršpilio kranto. 2014. Foto K.K.Š.

Žygio maršus groja vis jaunesni... 2014. Foto K.K.Š.

Šilalės kraštiečių draugijos pirmininkas Virginijus Jocys prieš gerą pusmetį pakvietė Pėsčiųjų Žygių Asociaciją surengti Žygį 'Žemaitijos piliakalniais ir kūlgrindomis", o dabar jau linki čia susirinkusiems, nepasiklysti. 2014. Foto K.K.Š.

Vidmantas Genys, Pėsčiųjų žygių asociacijos prezidentas. 2014. Foto K.K.Š.

Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas linki sėkmės. 2014. Foto K.K.Š.

Prie Paršežerio (2)

Paršežeris. 2014. Foto K.K.Š.

Žygis Senojoje Žemaitijoje (2)

Tikėtina, Žemaitija, Medvėgalis, Paršpilis pėsčiųjų žygeivių nenuvylė – ir kojoms ir akims buvo smagu mūsų kraštovaizdžiuose. Žinia, kalniukus galima apeiti, pelkes peršokti, kelio dulkes nubaidyti, o jei kokioj Sietuvoj murktelėjai, Paršo ežere apsimazgosi.

Žygeiviams linkėdamas gero kelio, Varnių regioninio parko atstovas Linas nenutylėjo, jog yra tokių keliauninkų, kurie po braidynių kūlgrindose nesiprausia, durpes, kaip suvenyrą, kelnių klostėse namo veža... Nieko tokio, purvo, Paršpilio-Lūksto pelkėse užteks, kad ir visos Europos turistams...