HUMORO KALENDORIUS BIRŽELIS. Vasaros maratonas

K.K.Šiaulytis. Edukacija. 2012. Humorografija.

Kęstutis K.Šiaulytis 

HUMORO KALENDORIUS

BIRŽELIS. Vasaros maratonas 

 Su rabarbarų derliaus rūgštele ir daržuose suvešėjusių svogūnų laiškų kvapu ant pietų stalo, prasideda lietuviška vasara. Skinant melsvai žalius svogūnų stiebus, šie vos girdimai šiugžda, lūždami tyliai brakšteli, nosis pagauna salsvą aromatą, sužadinantį visų kitų: krapų, šviežių agurkų, juodųjų serbentų, alyvinių obuolių, čiobrelių dvelksmo ilgesį. Godojame ir šienapjūtės! Ar teko jums, kada, dalgiu mojuoti ližėse, minti basom kojom ražieną, vartyti, grėbti, krauti vežiman, minti daržinėn sausžole smilkstantį šieną? Niekas pasaulyje, giliau nei mes nepasineria į vasaros reiškinių bedugnę – rodos, kartu su sidabriniais karosais stumdome šonus sodybos kūdroje, greta suopio laukų padangėse gaudome vėjo gūsius, rytą rąžomės ąžuolais, vakare linguojame gluosniais. Niekur kitur nėra tokių tikrų, realybe permerktų vasarų – vienur, piečiau, jos susilieja su pavasariu, rudeniu, šiauriau – sutrumpėja iki vieno mėnesio, o šalia pusiaujo, nuobodžiai žaliuoja apskritus metus. Šiemet, anot žiniuonių, laukiama tikra lietuviška – bus apsčiai lietaus, rūkų ir saulės, kai prireiks – kamuolinių ir plunksninių debesų, aukštapelkėse gailių svaigalo, miškuose pamėls mėlynės, vyks grybų karai, lysvėse karaliaus balandos, žydės medetkos.

 Birželis praskrieja lyg laumžirgiu pakinkytas – tik spėk šventėse, susibėgimuose dalyvauti. Skamba dainomis populiariausi vardadieniai: Antaninės (13), Joninės (24), Petrinės, Povilai (29), kviečia važiuoti, irkluoti, meškerioti Pasaulinė dviračių diena (3), Pasaulinė aplinkosaugos (5), Pasaulinė vandenynų (8), Tarptautinė jūrininkų (25), Tarptautinė žvejų diena (27). Birželio 30-ąją laumžirgis šauna į kosmosą – minima Tarptautinė (Tarpgalaktinė?) asteroidų diena. Galėsime ją pagerbti, paūžauti Kaune, „Žalgirio“ arenoje, kai olimpinių vilčių krepšinio kamuolys, lyg asteroidas skries Jono Valančiūno nubrėžta trajektorija.

 Aptariamuoju metu nurimsta tik valdžiūnų aistros: Seimo, ministerijų o ir benamiai politikai „nusiplauna“ iš kalbančių vaizdaraščių, jaučia, kad konkuruoti su dobilų žydėjimu ar žiogų koncertais nepajėgūs, dėmesio nesulauks, tad atsistatydina atostogoms.

 Žiniasklaida perduoda mus dominančias naujienas: Druskininkai vasaros pradžią skelbia jau paskutinį gegužės savaitgalį – su lazerių šou bei įvairiausiomis kurortinėmis veiklomis, Birštone 10-13 dienomis vyks XXIX Lietuvos karšto oro balionų čempionatas. Radau ir tokį, miela Dainavos krašto tarme telegrafuotą pranešimą: „Birželio 24-27 dzienas pralaisim Marcinkonysa... vyks Dzūkų kultūros pescivalis „Čiulba ulba“! ... vyks ankscyvas rycinis žygis paukštukų klausyc ir žūrėc, žygis in Čepkelių raistų augalukų pažįc...“  Skelbime, dar daug kitų suplanuotų nutikimų pažerta. Norėtųsi ir ten ir šen, bet visur per Rasas nesuspėsi... Teks kurti savo laužą.

K.K.Šiaulytis. Vasaros pleneras.

 2011. Humorografija.

K.K.Šiaulytis. Žuvies parduotuvėje. 2012. Humorografija.

K.K.Šiaulytis. Skaitytojas. 

2011. Humorografija.

K.K.Šiaulytis. Su putele! 2011. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Su putele! 

2011. Humorografija

Tekstas „HUMORO KALENDORIUS. BIRŽELIS. Vasaros maratonas“ 

bei humorografijos publikuojami laikraštyje „LIETUVOS AIDAS“

. Peržvelgti, perskaityti galima ir „LA“ internetinėje svetainėje: 

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25630-05-28-humoro-kalendorius-

LIETUVOS AIDO „Vieno Puslapio Galerija“: Teresė Bajorūnaitė-Lekienė

Iš ciklo "Saulės giesmė".

"Būk pagarbintas, ypač su didinga sese saule",

2019 m., pastelė, 65 x 50 cm

LIETUVOS AIDO

 „Vieno Puslapio Galerija“

Dailininkė Teresė Bajorūnaitė - Lekienė

Teresė Bajorūnaitė-Lekienė 

 Man pasteliavimas – tarsi sielos išraiška, mano filosofiniai apmąstymai, poezija popieriaus lape, minties virsmai regimu kūnu. Pastelė – tai lyg kalba, kuria ne šaukiu, o kalbu pašnibždomis.

 Be kūrybos man dingtų gyvenimo harmonija. Kūrybos šaltinis – tai gilus tikėjimas, čiurlenančių upelių sekamos pasakos, plūgų suraikytos žemės kvapas ir sielą raminanti vyturio giesmė, ošiantys Dzūkijos pušynai. Ten mano didieji džiaugsmai ir nesėkmės, mano pavasariai, vasaros, mano gyvenimo tikėjimas ir viltys, mano kelionė...

 Gimiau Radviliškio rajone Navapolio kaime, 1938 balandžio 23 d. Baigiau Telšių taikomosios dailės vidurinės mokyklos keramikos specialybę. 1966 m. baigiau Valstybinio Vilniaus Dailės instituto grafikos fakultetą, kur mokiausi pas profesorius A.Kučą, S.Krasauską, V.Jurkūną, J.Galkų ir kitus. Nuo 1967 m. esu Lietuvos Dailininkų sąjungos narė. Dalyvauju Lietuvos ir tarptautinėse parodose. Esu pelniusi apdovanojimų už plakatus, knygos meną, bei firminius ženklus tarptautinėse parodose. Dalis mano darbų yra muziejų fonduose, privačiose kolekcijose.

 Ši paroda – dvidešimtoji.

Iš ciklo "Tapatybė+". "Lietuviškas peizažas"

2020 m., pastelė, 65 x 50 cm

Kęstutis K.Šiaulytis

Vizionieriškų pastelių paroda

 

 Vilniaus A.Mickevičiaus bibliotekoje veikia dailininkės Teresės Bajorūnaitės-Lekienės pastelių paroda „Saulės giesmė“. Paroda rodoma ir virtualiai, bibliotekos internetinėje svetainėje. Aplankiusieji ekspoziciją kojomis, ras ten daugiau darbų nei matome skaitmenoje, tačiau dailininkės pastelės savitai suspindi ir kompiuterių ekranuose. Verčiant puslapius, sekant vieną po kito darbus, pasineriame į menininkės kuriamus paslaptingus, mąslius grafinius, tapybinius vaizdinius. Pastelių ciklas „Saulės giesmė“, tai tarsi iliustracijos Pranciškaus Asyžiečio poezijos kūriniui. Dailininkė, įsiklausiusi šventojo Pranciškaus žodžių, atrodo sklando jo mistinėje realybėje, atveria mums savitus daugiaplanius, simboliais, ženklais supintus reginius. Kiekvieną ciklo darbą norisi atsiversti dar ir dar kartą, pratęsti pokalbį su naujai pamatyta poetine vizija.

 Dažnas grafikas, tapytojas siekia plastikoje papasakoti savitą žmogiškosios būties interpretaciją. Cikle „Tapatybė+“, dailininkė ieško atsakymų į daugybę ją dominančių klausimų. Atsekiau platų autorės interesų ratą: gamta, geografija, istorija, psichologija, individas ir bendruomenė... Ciklas gal kiek eklektiškas, bet kiekvienas darbas atskirai – puikūs, o „Egiptas“ ir „Lietuviškas peizažas“ –šedevrai!

 Teko su dailininke bendrauti dailininkų klubo „Plekšnė“ iškylose, pleneruose. Štai atvažiavo garbi sostinės menininkė į Labanoro girią, žvilgsniu aprėpė aukštas pušis ir, tarsi susiliejo su gamta – lyg niekada didmiestyje negyvenusi. Išsiaiškinome, pasirodo, Teresė daugybę metų pavasarius-vasaras-rudenis leidžia pamiškės sodyboje Dzūkijoje. Paklausus, pasipila pasakojimai apie bites ir žalčius, gluodenus, kukučius, gegutes, panamės gėlynus... Tuos pasakojimus pamatysite ir dailininkės pastelėse. Deja, šiame puslapyje netilpo „Aguonos“, darbai iš ciklo „Žalčių pagerbimas. Pagonybė“. Apsilankykite Adomo Mickevičiaus bibliotekos internetinėje svetainėje – surasite. Vien dėl pastelės „Karūnuotieji“,  tai Vizijų angelo ir paukščio kukučio reginys, verta padirbėti paieškoje.

_

Teresės Bajorūnaitės-Lekienės pastelių paroda

 „Saulės giesmė“ Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekoje:

https://www.amb.lt/lt/pazinkime/biblioteka-internete/

virtualios-parodos/4#!virtualgallery53/photo0

Iš ciklo "Saulės giesmė"

"Būk pagarbintas per tuos, kurie atleidžia",

2019 m., pastelė, 65 x 50 cm

"Kukutis", 2020 m., pastelė, 65 x 50 cm

Iš ciklo "Tapatybė+". "Egiptas"

2020 m., pastelė, 65 x 50 cm

Laikraštyje „LIETUVOS AIDAS“ publikacija

 apie Teresės Bajorūnaitės-Lekienės 

pastelių parodą „Saulės giesmė“

 Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekoje.

 Perskaityti, peržiūrėti galite ir „LA“ internetinėje svetainėje:

  https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25592-05-20-lietuvos-aido

-vieno-puslapio-galerija-terese-bajorunaite-lekiene?

JUODA IR BALTA

Veidrodis. Foto K.K.Š. 2021

K.K.Šiaulytis

JUODA IR BALTA

Kai ežerėlio krante siaučia ievos - 

jo bangose irkluoja pajuodę laukių luotai

Takas Ievų pakrantėje. Foto K.K.Š. 2021

Laukio irklai. Foto K.K.Š. 2021

Kvapas. Foto K.K.Š. 2021

Laukys lyg atspindys. Foto K.K.Š. 2021

Baltas labirintas. Foto K.K.Š. 2021

Žvejas. Foto K.K.Š. 2021

 

Atvirukų istorijos. (2) LIETUVIŠKI DIDŽIOJO KARO LAIŠKELIAI

Rašytoja Žemaitė. Dailininkas Jonas Šileika.

Kęstutis K.Šiaulytis 

Atvirukų istorijos. (2)

LIETUVIŠKI

 DIDŽIOJO KARO LAIŠKELIAI

 Didysis karas, vėliau pavadintas Pirmuoju pasauliniu, užklupo Lietuvą Rusijos imperijos sudėtyje, o iš karo verpeto ištrūkome, jau kaip laisva šalis. Keistai pranašiškas, tuomet jauno dailininko Pauliaus Galaunės grafikos darbas „Ar ne pasaka“, kurį, kaip atviruką, Maskvoje išleido Klemensas Skabeika, Centrinio lietuvių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas. Piešinys padalintas į dvi dalis, pirmojoje matome audringo dangaus fone aršiai kovojančius riterius, juos stebintį kardu pasirėmusį barzdotą valdovą ir – virš jo šmėstelėjusį giltinės dalgį. Antrojoje piešinio dalyje, kalnų peizaže auštančią saulę pasitinka Naujasis žmogus. Dailininkas buvo įžvalgus – karo giltinė nukirto ne vienos imperijos karūną, daugeliui tautų nušvito laisvės viršūnės! Šis ir kiti K.Skabeikos išleisti P.Galaunės, P.Rimšos, J.Zikaro atvirukai buvo platinami įvairiuose Rusijos miestuose, kur buvo susibūrę nuo karo pasitraukę lietuviai: Peterburge, Maskvoje, Voroneže, Irkutske.

 Atviruką, kurį išleido Amerikoje, Čikagoje, „Aptiekorius F.A.Juozapaitis“, taip pat priskiriu Didžiojo karo kolekcijai. Jame – dailininko Jono Šileikos tapytas rašytojos Žemaitės portretas. Rašytoja kartu su advokatu Andriumi Bulota ir jo žmona Aleksandra 1916 metais atvyko į JAV rinkti aukų nukentėjusiems nuo pasaulinio karo lietuviams paremti. Šalpos fondui Amerikos lietuviai suaukojo 50 000 dolerių! Žemaitę dailininkas nutapė 1920-aisiais, rašytoja Lietuvon grįžo 1921 metais.

 Dar vienas Didžiojo karo meto atvirukas išleistas net Danijoje. Jis vaizduoja romantiškojo Vilniaus senamiesčio gatvelę. Leidėjas – Lietuvių centro komiteto įgaliotinis Kopenhagoje. Už atviruką gautos lėšos buvo skirtos lietuvių belaisvių naudai.

 Tuo tarpu Lietuvoje šeimininkavo kaizerinė kariuomenė. Kaip esu minėjęs, sumanieji vokiečių kariškiai organizavo veikiančiosios armijos karių aprūpinimą „vietiniais“ atvirukais. Toks, mano kolekcijoje įspūdingiausias, plačia nuotraukos panorama pasakoja idilę – „draugišką“ valstiečių ir vokiečių karių sambūrį, kažkur, kaime prie Kauno. Atidus etnografas, tyrinėdamas šį atviruką galėtų papasakoti ne vieną istoriją: apie kaimiečių aprangą, laikyseną, jų arklius (nuotraukoje įžiūrėjau net kumeliuką), taipogi apie atsainių uniformuotų karių charakterius, didingai vežimo gale sėdintį jų vadą, matyt pasirengusį priimti prašymus gauti kažkokį leidimą ar pasą. Atvirukas parengtas Kaune, atspausdintas Berlyne, ant puikaus kreidinio popieriaus. Spalvotos fotografijos tuo metu dar nebuvo, tad atviruko „kolorai“ – foto retušerių darbas.

 Atvirukas, kuriame pavaizduoti vokiečių artileristai šaudantys iš kažkokios mortyros, man priminė Broniaus Kviklio „Mūsų Lietuva“ pirmame tome aprašytą to karo būvį ties Adutiškiu. B.Kviklys mini: „Per I-jį pasaulinį karą ties Adutiškiu beveik trejus metus stovėjęs vokiečių-rusų frontas skaudžiai palietė ūkininkus“. Kaipgi, vokiečiai šaudo iš mortyrų, rusai – atgal, o kenčia valstiečių trobos. Adutiškio giria net trejus metus buvo tarsi pasienis tarp dviejų apkasuose įstrigusių armijų. Atviruką išleido vokiečiai, bet, po karo, likusius pasitraukusios armijos sandėliuose perėmė ne mažiau apsukrūs lietuviai. Užspaudę įrašą „Iš Didžiojo Karo 1914/1918“, matyt sėkmingai dar ilgus metus prekiavo šiuo atviruku taikioje Lietuvoje.

 Ar ne pasaka. Dailininkas Paulius Galaunė.

 Išleido K.Skabeika. Maskva, „Lietuvių spaustuvė“.

Vilnius. Senoji dalis. Išleido Lietuvių

 centro komiteto įgaliotinis Kopenhagoje.

Leidimų biuras kaime prie Kauno. Spausdinta Berlyne.

 Vilnius, Marijos bažnyčia 

(Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedra).

 Dailininkas W. Giuthlen. Feldpostkarte.

 Išleido: Zeitung der 10 Armee.

Mortyra karinėje parengtyje. Išleido vokiečių armija

Straipsnis publikuojamas laikraštyje

 „LIETUVOS AIDAS“.

 Rasite ir internetinėje „LA“ svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

Atvirukų istorijos. DIDŽIOJO KARO LAIŠKAI

Mielas laiškas. Atvirukas išsiųstas kariui 

1916 m. Vokietija

Kęstutis K.Šiaulytis 

Atvirukų istorijos.

DIDŽIOJO KARO LAIŠKAI

 Šiemet galėtume paminėti iliustruoto atviruko 150 metų jubiliejų. Filokartijos istorijos tyrėjų nuomone jie atsirado 1871 metais, besibaigiant Prancūzijos-Prūsijos karui. Abiejų šalių kareiviai, artimiesiems siunčiamuose atvirlaiškiuose rašydami apie savo sveikatą ir žygių nuotykius, dabino juos dar ir piešinukais, na o pašto kortelių leidėjai, pasigavę šią idėją, ėmė spausdinti atvirukus su nedidelėmis iliustracijomis: puošniomis gėlių girliandomis, ornamentais, vinjetėmis ir kt.

 Iliustruotų atvirukų „Aukso amžius“ – 1895-1918 metai. Atrodo, to laikmečio dailininkai, fotografai, leidėjai, nutarė atvirukuose įamžinti visa, ką galima pasaulyje pamatyti ir pavaizduoti! Atvirukus imta pirkti ne tik korespondencijai, bet ir akių smalsumui patenkinti. Atsirado nauja žmogiška aistra – kolekcionuoti atvirukus. Rinkinių temos – beveik enciklopedinis žinynas, tarp jų populiariausios: militarika, marinistika, glamūras. Save gerbiantys kolekcininkai renka atvirukus ir originaliomis temomis. Pvz.: kvepiantieji žirneliai, žąsiaganiai, skrybėlės ir pan.

 To meto atvirukas – šiuolaikinės vizualinės komunikacijos pranašas. Pažvelkime, jo sąrangos koncepcija – dominuojantis aktualus, įspūdingas, intriguojantis vaizdas, plius, glausta žodinė informacija: iliustracijos atributika, laiškelis, adresas – tapo nūdienos alfa ir omega. Galima teigti, jog šiuolaikiniai išmanieji telefonai siūlantys mums nedideliame ekrane begalinius reginių horizontus, yra tiesioginiai atviruko palikuonys. O ir formatas panašus – populiariausias aukso amžiaus atvirukų formatas – 14x9 cm, o populiariausių mūsų telefonų – 15x7 cm.

 Jau septynias žmonių kartas apimančioje iliustruoto atviruko istorijoje yra ypatingas laikotarpis – Didžiojo karo metai. Europiečiai, to Pirmojo pasaulinio karo neplanavo, bet jei jau pradėjo, nutarė greitai sutriuškinti priešus ir sėsti rašyti pergalės memuarų. Bet, atsitiko kitaip. Viso žemyno frontuose ilgam, ketveriems metams (1914-1918), įstrigo milijonai šauktinių – buvusių studentų, žemdirbių, amatininkų. Priversti ištisus mėnesius tūnoti apkasuose, glaustis kareivinių barakuose, jie rado vieną atgaivą – rašyti laiškus. Visos kariaujančios imperijos: Rusija, Austrija-Vengrija, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija bei tos, kurių nepaminėjau, skubiai spausdino karo metui skirtus iliustruotus atvirukus. Pirmiausia: propagandinius, drąsinančius, guodžiančius, viltingus, žinoma, ir šlovinančius karo nuotykius. Atrodytų keista, tačiau nemaža išleista humoristinių atvirukų, pasišaipyta iš savęs ir priešiškų kaimynų. Šaunusis kareivis Šveikas, matyt, tik tokius pripažino. Sumanūs Vokiečių armijos generolai sugalvojo spausdinti atvirukus net „vietine“ – okupuotos šalies tematika. Kariai mielai įsigydavo tokių „vaizdų“, kad atvirukai papasakotų artimiesiems, kur dabar randasi jų sūnus ar mylimasis.

 Didžiajame kare buvo mobilizuota 60 milijonų europiečių, tą skaičių reikėtų padauginti bent iš šešių šimtų, kad sužinotume kiek atvirukų kariai išsiuntė bei gavo iš savo namiškių.

 Kviečiu patyrinėti čia publikuojamus Didžiojo karo laiškelius – jie pasakoja kiekvienam artimas istorijas.

Vokiečių armijos raitelis kažkur Suvalkijoje.

Nelauktas laiškas.

 Dailininkas Butcher Arthur (1877-1925).

 Didžioji Britanija.

Prisiminimai. Atvirukas išsiųstas 1916 m.

 oberleitenantui Juliui Z.

 Dailininkas Erich Schutz (1886-1937).

 Austrija-Vengrija.

Prancūzų karys apkasuose

 sapnuoja paštininką, lyg Hermio pasiuntinį.

 Antroje pusėje laiškas rašytas pieštuku.

Širdingi velykiniai linkėjimai!

 Atvirukas išsiųstas 1915 03 31.

 Laiškas rašytas pieštuku. Vokietija

Straipsnis publikuojamas laikraštyje „LIETUVOS AIDAS“. 

Rasite ir „LA“ internetinėje svetainėje.

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25502-05-07