Vakaras

Vakaras

2020 m. gegužės 29 d., penktadienis

Permainų pavasario paukščiai

K.K.Šiaulytis.  Šiemet pavasaris yra keistas. 
Gegužės pirmoji prie Buivydiškių ežerėlio. 2020. Akvarelė

Kazys Kęstutis Šiaulytis

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje


Permainų pavasario paukščiai



 Besibaigiant Besniegei 2019-2020 metų žiemai smelkėsi nerimas - jei klimato kaita vyksta tokiais tempais, ko laukti pavasarį, vasarą? Interneto pranašautojai skelbė ateisiančius speigus, sausras, badmetį. O gal, jei sausyje nebuvo sniego, ir ievos gegužėje nesužydės?

 Pro karantino langą stebiu juodvarnių paukščių draugiją susirinkusią po nuogu klevu, kur ir žiemai pasibaigus vis paberiu kruopų, suaižėjusių duonos žiauberių. Gudruolės varnos greitai apsisuka – pagriebusios stambesnį kąsnį, lekia toliau nuo savo giminaičių. Garsėjančios išmintimi kuosos,  pateisindamos apie jas sklandančią legendą, vaikšto iškiliai, lyg susimąstę studentai prieš egzaminą,  rūpestingai rankioja kruopų perlus. Šios kompanijos lyderiai kovai – grasios išvaizdos paukščiai, jų juodas metalu žvilgantis plunksnų apdaras primena viduramžių riterių šarvus, prie palyginti mažos galvos pritvirtintas snapas svarus, tarsi piratų kirvis. Tačiau ilgiau stebint suvoki, kovas - tikras trečias brolis šioje šeimynoje. Keliolika jų tupi, kėpso, svirinėja ant klevo šakų, regis bijo nukristi, o kai pagaliau sunkiai modami sparnais šlumšteli žemėn, nė nebando su pusbroliais konkuruoti, slankioja, krypuoja lyg miego suimti, ilgai svarsto, sveika ar ne, tuos birius patiekalus ragauti. Snapas jau neprimena ginklo, greičiau – didelį virtuvinį samtį. Už ką jie buvo praminti kovotojais? Kur dingo jų narsa? Gal ir jie viruso išsigando?

K.K.Šiaulytis. Kovas. Draugiškas šaržas.


 Keturiasdešimties paukščių dieną (kovo dešimtąją) į Lietuvą turėjo sugrįžti nurodyta sparnuočių įvairovė. Susiruošiau laukuose jų skaičiuoti, bet nepamačiau nė pagrioviais bėginėjančios kielės, nė astronauto vieversio! Giraitėje prie tvenkinio irgi nieko naujo – straksi čiabuvės didžiosios ir mėlynosios zylutės, medžių kamienais, kaip visada, laipioja vikrūs bukučiai. Bet akis pagavo dar  kažką – ant žemės, lyg pamestas spalvingas rūkoriaus žiebtuvėlis tupi raibas kikilis! Bet tą kart jis neprabilo – gal žmona dar neparskridusi?
 Kažkur, gan ilgam, stabtelėjo ir pavasaris. Kasdienis sausas šiaurys ar šiurkštus šiaurvakaris vėjas tarsi uždarė laukiamų permainų vartus. Matyt ir mūsų nerimo debesis, tvyrantis virš visos Europos ir Lietuvos, savaip įtakojo pavasario raidą. Žinome, patiriame kaip stebuklingai mus veika gamta skleisdama nuostabiausias gajos, žydėjimo, gyvasties energijas,  mus pakylėja, pradžiugina ir balto debesies šypsnys, ir galingo medžio šakų mostas. Be abejo, žmogaus ir gamtos sąveika – abipusė.

 Kai, kiek atšilus, įsidrąsinau rengti akvarelinius plenerus, stebėjau kaip pagaliau prabyla ilgai tylėję paukščiai. Ties palaukės pušele vis sutikdavau geltonąją startą, bet gal tik po šešto tokio pasimatymo išgirdau jos ilgesingą dainelę. Tankmėje besiblaškantis juodasis strazdas irgi kažko laukė, bet kai pagaliau pragydo, paaiškėjo, kad čia jų – visa kapela. Kasdien gabalą kelio žingsniuoju ir laukų vieškeliu (jis Vilniaus plane jau pažymėtas kaip Helsinkio gatvė), gegužei įpusėjus, vos ne kas keliolika metrų čia mane sustabdo tai smagi musinukė, žvitri dūminė raudonuodegė, linksma geltonoji kielė, dar kultupys ir čivylis! Buivydiškių ežerėlyje ir kaimyniniuose tvenkiniuose kasdien vis kitokie naujakurių nutikimai. Gal visą mėnesį ramius vandenis drumstė triukšmingai nusiteikę laukiai, kol pagaliau tarpusavyje pasiskirstė pakrančių nendrynus. Vos parsiradusios plačiagerklės krakšlės, rodos viso pasaulio kalbomis keksi, čeksi, porina kokius kelionių nuotykius patyrusios, bet ir kiti turi ką papasakoti – klykauja ratus virš vandenų sukdami kirai, upinės žuvėdros, krūmokšnių tankmėse viena kitai atsiliepdamos gano klausytojų ausis lakštingalos...
 Geros nuotaikos pagautas ir aš imu rimuoti, žodžius liežuviu kilnoti, ir štai – aplink besidairydamas sugalvojau mįslę: „Žaliam sijone baltos blauzdos kyšo“! Kas tai?

----



Autorius karantino plenere (foto). 2020 04 21. Foto D.Š

K.K.Šiaulytis. Valanda prie tvenkinio su antimis ir laukiais. 2020. Škicas, akvarelė

K.K.Šiaulytis. Kalbantis medis. 2020.  Škicas, akvarelė

K.K.Šiaulytis. Tvenkinių apsuptyje. 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Pražydo ievos. 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Mįslė.

2020 m. gegužės 17 d., sekmadienis

Karantino dienų humoras


K.K.Šiaulytis. Karantino dienos. 2020 05 17. Humorografija

Karantino dienoraštis. Pavasario žaismė


Karantino dienoraštis.
 Pavasario žaismė



K.K.Šiaulytis. Karantino sapnas. 2020. DADA akvarelė. 24x32

2020 gegužės 12 dieną visą rytą snigo - pražydo alyvos. 
2020 05 12. Foto K.K.Š.

Pavasario žaismė... 2020 05 12. Foto K.K.Š.


Vilniuje, Justiniškėse, tiek sniego nebuvo per visą 2019-2020 žiemą.
2020 05 12. Foto K.K.Š.

Gegužinė sniego instaliacija. 2020 05 12. Foto K.K.Š.

Balta plius žalia. 2020 05 12. Foto K.K.Š.




2020 m. balandžio 12 d., sekmadienis

Velykiniai atvirukai - kūrybingiausios metų šventės ženklai


Antanas Jaroševičius. Velykinis atvirukas.
Šlapelienės knygyno išleidimas. Nr. 16 (1910 m. ?)

Kęstutis K.Šiaulytis

Velykiniai atvirukai –
 kūrybingiausios metų šventės ženklai



 Didysis mūsų, krikščioniškojo, pasaulio įvykis – Kristaus Prisikėlimas, prieš beveik du tūkstančius metų atvėrė naują žmonijos erą. Tą permainą mininti šventė, Šv. Velykos – tarsi žmonių pavasaris. Gamtos pavasaris žadina vandenis,  žemę, medžius ir  želmenis, paukščius, visokiausius gyvius, o Velykos – savaip gaivina žmonių širdis, pakelia jas kūrybos džiugesiui. Nieko nuostabaus, kad nuo seniausių laikų, šalia religinių apeigų, ši šventė apipinta linksmais papročiais, dainomis, šokiais, net išdaigomis bei visokiais nutikimais. Kiek kūrybingo polėkio Vilniaus verbose, Velykinių kiaušinių marginimo tradicijoje! Su verbomis ir margučiais siejasi ir įvairiausi jaunuomenės žaidimai, varžybos, vaidybiniai šėliojimai. Atrodo, visos mūzos dalyvauja pavasariškoje Velykų epopėjoje. O nuo XIX amžiaus pabaigos į šios šventės sūkurį įsiliejo ir poetiški, meniški sveikinimai Velykiniais atvirukais!
 Atrodo, kažkur turėjo dingti, sunykti kažkada išleisti atvirukai, bet pasirodo, daugybė jų saugoma privačiuose bei muziejų, bibliotekų rinkiniuose. Žinomas atvirukų kolekcionierius šiaulietis Petras Kaminskas yra išleidęs solidų albumą-katalogą „Velykiniai sveikinimo atvirukai 1905-1944“. 
 Šiemet spaudoje pasirodė kvietimas aplankyti virtualią profesoriaus Liudo Mažylio senų velykinių atvirukų parodą, kurią jis pavadino „Pavasarinis atgimimas“. Parodoje profesorius pristato atvirukus aprėpiančius visas su Velykų laiku siejamas šventes – nuo Užgavėnių iki Sekminių. Pasižvalgykite šiame rinkinyje – dailininkų kurti skaidrūs pavasariški motyvai pražydę visokiausiais gėlynais, linksmi geltonų viščiukų „portretai“ bei Velykų zuikių nuotykiai praskaidrins jūsų dieną. Parodos adresas - https://liudasmazylis.lt/2020/04/09/virtualioje-parodoje-velykiniai-atvirukai-is-prof-liudo-mazylio-asmenines-kolekcijos/
 Kviečiu ir aš į savo internetinę „Galeriją“, ten publikuoju keliasdešimt antikvarinių atvirukų, kurių dalį matote šiame puslapyje. Kiekvienas atvirukas turi, pasakoja savo istoriją, bet žvelgiantysis į juos, tegul įpina ir savo prisiminimus.
 Įdomu, ar visaaprėpiantis internetas surinks savyje visus kada nors pasaulyje spausdintus ir pieštus Velykinius atvirukus? Manau kad ne – mat sekdami dailininkais, atvirukus šiai šventei mėgo kurti – piešia, lipdo ir dabar, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje. Pasirodo, sugalvoti linksmą, nuotaikingą atviruką, jį nupiešti – ne mažiau įdomu nei puošti margutį. Galima teigti – Velykinių atvirukų kūryba yra tapusi nauja šios pavasariškos šventės tradicija.
Atvirukų kolekcionieriai – filokartininkai, ne tik juos renka, bet ir tyrinėja. Papasakosiu tokią istoriją.
 Velykinių atvirukų gausoje išsiskiria Velykinio zuikio motyvas. Iš kur atsirado šis herojus? Kas jį įkinkė į vežimaičius margučius gabenti? Pasirodo, Velykų zuikis tarptautiniu herojumi, tik vos populiarumu nusileidžiančiu Kalėdų Seneliui, tapo dėka atvirukų. XX amžiaus pradžioje daugiausia puikių, spalvingų atvirukų buvo spausdinama Vokietijoje. Kitose šalyse ant tokių atvirukų prekybininkai tik užspausdavo sveikinimo įrašą savo kalba. Vokiečių mitologinėje tradicijoje zuikis buvo auštančio pavasario deivės Ostaros (lietuviškos Aušrinės) ištikimas palydovas. Žodis Velykos, vokiškai „Ostern“, manoma kilęs iš šios deivės vardo. Taigi zuikis šioje šalyje teisėtai tapo Velykų šventės dalyviu. Bėgant metams sukurta smagių istorijų apie ilgaausį – pasakota, jog jis kiaušinius renka, gal net ir deda, margina, paskui kokiais ratais pas žmones išvežioja, vaikams dovanoja. Dailininkai tas istorijas perpasakojo piešiniais ir štai, jau šimtai, tūkstančiai zuikių keliauja, šuoliuoja atvirukais. Kaip minėjau, Vokietijoje spausdinti atvirukai plito visame pasaulyje, o su jais kartu – ir Velykinio zuikio istorijos.
 Atvelykis, Lietuvoje dar vadinamas Vaikų Velykomis. Margindami kiaušinius, neužmirškite kartu su vaikais nupiešti ir Velykinį atviruką!

2020 04 16

Šis straipsnis, publicistinė esė, bei pluoštas atvirukų publikuojami laikraštyje "Lietuvos aidas". Skaitykite ir laikraščio internetiniame variante - http://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/23580-04-17-velykiniai-atvirukai-kurybingiausios-metu-sventes-zenklai?fbclid=IwAR3x-3VtpwzkRUoiUIQ7hymVFiyOEgXGwyztRm1EVm-GoSGy5d5gvTVEsyA

Antanas Jaroševičius. Velykinis atvirukas.
Šlapelienės knygyno išleidimas. Nr. 17 (1910 m. ?)

Paulius Galaunė. 1916 m. Velykinis atvirukas

Lietuva. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas

Vokietija-Lietuva. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas. 
Chromolitografija. Išsiųstas į Kėdainius

Lietuva. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas
"Spaudos fondas" 7. (išsiųstas 1943)

Vokietija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas

Vokietija-Lenkija. Aukso amžiaus (1895-1918) Velykinis atvirukas.
Chromolitografija, reljefas. Išsiųstas Vilniuje 1914 m.

Vokietija. Aukso amžiaus (1895-1918) Velykinis atvirukas.
Chromolitografija, reljefas. 1916 m.

Vokietija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas.
 Chromolitografija.
Išsiųstas Lietuvoje 1936 m. Marijampolės pašto viršininkui

. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas.
Chromolitografija.
Išsiųstas iš Kinijos, Harbino į Vilnių 1932 m.

Latvija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas.
Išsiųstas į Rygą 1939 m.

Vokietija-Rusija. Aukso amžiaus (1895-1918) Velykinis atvirukas.
 Chromolitografija, reljefas.
Išsiųstas iš Rygos į Kauno guberniją, Sudargą 1914 m.

Vokietija. Aukso amžiaus (1895-1918) Velykinis atvirukas.
Chromolitografija, reljefas.
Išsiųstas Rygoje 1913 m.

Vokietija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas.
Chromolitografija.
Išsiųstas Lietuvoje į Kėdainius. 1931 m.

Vokietija-Rusija. Aukso amžiaus (1895-1918) Velykinis atvirukas. 
Chromolitografija, reljefas. Išsiųstas į Vilnių 1910 m.

Lenkija, Lvovas. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas
Išsiųstas 1925.

Latvija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas.
Chromolitografija.
Išsiųstas iš Latvijos į Lietuvą, Subačių. 1933 m.

Latvija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas.

Lenkija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas.
Chromolitografija.
Išsiųstas iš Lenkijos, Čenstachavos į Lietuvą, Naująją Vilnią. 1939 m.

Vokietija-Latvija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas.
Chromolitografija. Išsiųstas 1931 m.

Vokietija-Lenkija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas.
Chromolitografija. Išsiųstas Vilniuje 1931 m.

Vokietija-Rusija. Aukso amžiaus (1895-1918) Velykinis atvirukas.
Chromolitografija, reljefas.
Išsiųstas 1913 m.

Vokietija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas

Vokietija. Aukso amžiaus (1895-1918) Velykinis atvirukas. 
Chromolitografija, reljefas. Išsiųstas 1910 m.

Rusija. Aukso amžiaus (1895-1918) Velykinis atvirukas. 
Chromolitografija. Išsiųstas 1915 m.

Vokietija-Rusija. Aukso amžiaus (1895-1918) Velykinis atvirukas. 
Chromolitografija. Išsiųstas 1912 m.

Latvija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas

Vokietija-USA. Aukso amžiaus (1895-1918) Velykinis atvirukas. 
Chromolitografija, reljefas. 

Vokietija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas

Lenkija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas.
Išsiųstas 1936 m.

Šveicarija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas

Vokietija. Aukso amžiaus (1895-1918) Sekminių atvirukas.
Chromolitografija. Išsiųstas Karo lauko paštu. 1917 m.
Vokietija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Sekminių atvirukas.
Chromolitografija.

Vokietija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Sekminių atvirukas.
Išsiųstas 1925 m.