Vakaras

Vakaras

2019 m. lapkričio 26 d., antradienis

Atviruko istorija. Kalėdiniai ir naujametiniai atvirieji laiškeliai


  Atviruko istorija.
 Kalėdiniai ir naujametiniai

atvirieji laiškeliai

Kęstutis K.Šiaulytis.

 Atvirukų – pašto komunikacinės priemonės istorija, prasidėjo 1869 metais, Austrijos-Vengrijos imperijoje. Šios šalies pašto administracija priėmė sprendimą leisti susirašinėjimą ant nedidelių kortelių. Tai buvo naujas, sakyčiau, revoliucinis komunikavimo būdas, atliepiantis modernėjančios visuomenės užmojus. Tokias korteles dabar vadiname atvirlaiškiais. Netrukus, jau 1870-1871 metais, Prancūzijos-Prūsijos karo eigoje, kareiviai siųsdami atvirlaiškius artimiesiems, pradėjo juos puošti piešiniais, tad pašto reikmenų leidėjai suskubo parūpinti kortelių su jau atspausdintomis iliustracijomis – taip gimė vaizdų atvirukai. Daugiau nei 30 metų atviruko informacinėje pusėje buvo galima rašyti tik adresą bei klijuoti pašto ženklą. Vaizdinėje dalyje turėjo tilpti ir laiškas, ir piešiniai. XX amžiaus pradžioje, viename Pasauliniame pašto kongrese nutarta nuo 1905 metų leisti informacinėje atviruko dalyje talpinti ir laišką ir gavėjo adresą, tad vaizdui  liko visa antroji atviruko pusė.
 Tik prasidėjus atvirukų erai, savaime plito jų kolekcionavimas – iš artimų žmonių gauti vaizdūs laiškeliai nebuvo išmetami, taip susidarydavo nedideli asmeniniai atvirukų rinkiniai, kurie vėliau ne vienuose namuose išaugo į plačias kolekcijas.
 1895-1918 metų laikotarpis vadinamas atvirukų “Aukso amžiumi” – tuomet buvo spausdinami įvairiausi atvirlaiškiai: sveikinimo, suvenyriniai, išdaigų ir nuotykiniai (su paslaptimi), informaciniai ir humoristiniai, reklaminiai, turistiniai, istoriniai, su meno kūrinių vaizdais ir reprodukcijomis, žymių politikų, literatų, muzikų portretais. Populiarios buvo ir rankų darbo iliustruotos kortelės. Koresponduojančių atvirukais išmonė neturėjo ribų – kūrėsi savita pašto kortelių „kalba“ – gavėjui bylojo ne tik tekstinis laiškelis, bet ir parinktas vaizdas, pašto ženklas, išsiuntimo data, ypatingos žymės paliktos atviruke ir kt. Atvirukų kolekcionieriai būrėsi į klubus, buvo spausdinami specialūs filokartijos žurnalai, albumai. Atvirukų leidyba ypač suklestėjo Pirmojo pasaulinio karo metu, kai milijonai kareivių frontuose kasdien šių pašto kortelių pagalba palaikė ryšius su šeima, draugais, bičiuliais.
 Lietuvos atvirukų istorija prasideda apie 1904 metus. Lenkijoje išleisti atvirukai su spalvotomis  dailininko Antano Žmuidzinavičiaus paveikslų reprodukcijomis, vienas pirmųjų - „Nemuno krantas ties Liškiava“. Vilniuje lietuviškų atvirukų leidybą 1905 metais organizavo žymus Lietuvos kultūros mecenatas Petras Vileišis.
  XX amžiaus pradžioje atvirukus savo iniciatyva kūrė ir spausdino Lietuvos menininkai: dailininkas, muziejininkas Tadas Daugirdas, akvarelininkas Antanas Jaroševičius, menotyrininkas Paulius Galaunė, skulptoriai Juozas Zikaras, Petras Rimša. Pirmosiose Lietuvos dailės parodose (1907-1914) šalia kitos atributikos išleisti ir atvirukai su dailininkų kūrinių reprodukcijomis (M.K. Čiurlionio, A.Žmuidzinavičiaus ir kt.). Paštu buvo siunčiami ir originalai - vienetiniai dailininko sukurti atvirukai. 2016 metais Druskininkuose, M.K.Čiurlionio memorialiniame muziejuje galėjome pamatyti tokių – autorinių, Čiurlionio atvirukų parodą.
 1918-1939 metus galima vadinti atvirukų “Sidabro amžiumi“, nors komunikacijos srautai šia pašto priemone sumažėjo, bet atsiradus spalvotai fotografijai ir naujiems spaudos būdams, žmones domino atvirukai su miestų, vietovių vaizdais, bei meno kūrinių reprodukcijomis. Buvo spausdinama daug informacinio, reklaminio pobūdžio atvirlaiškių.
 Po Antrojo pasaulinio karo plėtojantis turizmui, populiarūs tapo svečiose šalyse įsigyjami atvirukai, jie dažnai perkami „sau, atminčiai“ - pasakojantys apie aplankytus miestus, paminklus, muziejus. To meto Sovietų sąjungoje buvo gausiai leidžiami ideologiniai, propagandiniai bei sovietinių atmintinų datų atvirukai skirti tarptautinei Moters dienai, Gegužės pirmajai ir kt. Kolekcionierių buvo vertinami atvirukų rinkiniai kuriuose reprodukuoti garsių Rusijos muziejų meno turtai. Tačiau daugiausia atvirukų tais sovietmečio vizualiai skurdžiais laikais, sukurta ir išleista eilinių žmonių labiausiai laukiamai, linksmai, puošniai Naujųjų Metų šventei. Šv. Kalėdos SSSR valstybėje buvo nepageidautina, draudžiama šventė, tad jai skirtų pašto kortelių nebuvo spausdinama. Bet, sovietinėje  Lietuvoje dailininkai naujametinių atvirukų vaizdus kūrė taip, kad jie tiktų ir sveikinant su Šv. Kalėdomis.
 Kalėdiniuose atvirukuose, kažkokiu būdu - tarsi atidarius paslapčių dėžutę, veriasi meili sveikinimų, linkėjimų šiluma. Matyt todėl, pasaulyje kalėdinių atvirukų kolekcionierių ir šiais laikais netrūksta. Ypač vertinami aukso amžiaus atvirukai, kuriuose išsaugota XX amžiaus pradžios visuomenėje kurta džiugi, šviesi, viltinga Šv. Kalėdų laukimo nuotaika.

Atvirlaiškis. Informacinėje pusėje atspausdintas pašto ženklas
 ir Vokietijos pašto naujametinis sveikinimas. 
Šioje pusėja siuntėjas rašo tik gavėjo adresą.
(K.K.Š. atvirukų kolekcija)

Antroji to paties atvirlaiškio pusė. Siuntėjas čia rašo laišką.
 Atvirlaiškis išsųstas 1899 metų gruodžio 31 dieną

Atvirukas. Vaizdinė pusė. Chromolitografija. Vokietija.
 Šalia piešinio skirta vieta sveikinimui, laiškui.
(K.K.Š. atvirukų kolekcija)

Antroji to paties atviruko pusė. Čia rašomas tik gavėjo adresas.
Išsiųsta 1903 metais.

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija, Drezdenas. Iki 1905 metų.





Atvirukų Aukso amžius. Kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai. 1895 - 1918

Atvirukas. Chromolitografija, įspaustas reljefas. Vokietija. 
Išsiųstas 1911 metais, Rusijoje.

Atvirukų Aukso amžius.
 Kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai.
1895 - 1918


Atvirukas. Chromolitografija, auksaspalviai intarpai, 
popierius su tinkline faktūra.
Vokietija? Išsiųstas 1909

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija (AMB).
Rusiškas užspaudas.
Išsiųstas 1911 metais, Vilniaus gubernijoje.

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija - Rusija.
Gavėjas Vilniuje, Arklių gatvė, 3.1909 metai.

Atvirukas. Chromolitografija, Įspaustas rėmelis. Didžioji Britanija?
Teksto užspaudas vokiečių kalba, aukso spalva.

Atvirukas. Chromolitografija, įspaustas reljefas. Vokietija. 
Lenkiškas užspaudas.
Išsiųstas 1909 metais, Vilniuje.

Atvirukas. Vokietija.
 Betliejus. Kristaus gimimo bažnyčia.
 Dailininkas J.F.Perlberg (1848-1921)

Atvirukas. Chromolitografija, auksaspalvis užspaudas, reljefas.
Vokietija, Miunchenas.

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija, Leipcigas.
Pagamintas iki 1905, išsiųstas 1916 metais.

Atvirukas. Chromolitografija. Reljefas. Vokietija.

Atvirukas. Chromolitografija, įspaustas reljefas,
 užspaudas latvių kalba, popierius su tinkline faktūra. Vokietija. 
Išsiųstas 1910 metais, Rygoje.

Atvirukas. Chromolitografija. Auksaspalviai įspaudai, reljefas, lakas.
Vokietija. Išsiųstas 1909 metais.

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija. 

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija. 
Išsiųstas 1914 metais.


Atvirukų Sidabro amžius. Kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai. 1918 - 1939

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija. Užspaudas lietuvių kalba.
Išsiųstas 1929 metais.

To paties atviruko antroji pusė.

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija. Užspaudas lietuvių kalba.

To paties atviruko antroji pusė.
Įdomus laiškelis. Perskaitykite.

Atvirukas. Fotografija. Latvija. 
Išsiųstas 1938 metais.

To paties atviruko antroji pusė.

Atvirukas. Latvija. Fototipija, auksaspalviai užspaudai.
Išsiųstas 1938 metais. 

Atvirukas. Chromolitografija, sidabraspalviai užspaudai. reljefas, lakas.

Atvirukas. Paspalvinta fotografija. Vokietija.
Išsiųstas 1924.

To paties atviruko antroji pusė.

Atvirukas. Auksaspalvis reljefinis įspaudas lietuvių kalba.
Išsiųstas 1924 metais.

To paties atviruko antroji pusė.

Atvirukas. Vokietija.  "Šv. Kalėdos"
Dailininkas Albert Figel (1889-1954).

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija

Atvirukas. Siuvinėtas šilkas, reljefas, figūrinis kirpimas. 
Prancūzija, G.P La Rose. Išsiųstas 1928 metais.


To paties atviruko antroji pusė.

Rankų darbo atvirukas. Autorius M.Petkūnas.

Atvirukas. Chromolitografija. JAV. Išsiųstas 1929.

Atvirukas. Lenkija. Dailininkas E.Cieczkiewicz


Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija

Atvirukas. Chromolitografija. Leidykla "Erika". Vokietija?
Auksaspalvis užspaudas lietuvių kalba.

Atvirukas.Vokietija

Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija?  Įrašas lenkų kalba.


Naujametiniai atvirukai. SSSR 1960 - 1990

Naujametiniai atvirukai. Lietuva 1960 - 1990

2019 m. lapkričio 12 d., antradienis

Druskininkai. Visi metai

K.K.Šiaulytis. Druskonio fontanas rudens saulėje. 2019. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Paminklas M.K.Čiurlioniui Druskininkuose. 
Skulptorius V.Vildžiūnas. 2019. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Laivelio romantika ties 
Ratnyčios ištaka iš Latežerio. 2019. Akvarelė 

K.K.Šiaulytis. Prie Druskonio ežero.

K.K.Šiaulytis. M.K.Čiurlionio sodybos muziejuje.

K.K.Šiaulytis. Ratnyčios medžiai. 2017. Akvarelė 

K.K.Šiaulytis. Pasivaikščiojimas prie Druskonio 

K.K.Šiaulytis. Ratnyčia K.Dineikos parke. 

K.K.Šiaulytis. Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės
 bažnyčios bokštas. 2019. Akvarelė 

K.K.Šiaulytis. Druskonio beržai. 2019. Akvarelė 

K.K.Šiaulytis. Upelė skuba. Lenktasis tiltas. 2013. Akvarelė 

K.K.Šiaulytis. Druskininkai. Vandens matavimo stotis
 prie Ratnyčios ir Nemuno santakos.

K.K.Šiaulytis. Nemunas pakeliui į Druskininkus.

K.K.Šiaulytis. Druskininkų muziejus.

K.K.Šiaulytis. Ratnyčios pavasaris

K.K.Šiaulytis. Pavasario šviesa.

K.K.Šiaulytis. Ratnyčia

K.K.Šiaulytis. Šokanti pušis prie Druskonio. 2014. Akvarelė 

K.K.Šiaulytis. B.Vyšniausko skulptūra „Ratnyčia“. 2018. Akvarelė