K.K.Šiaulytis. GALERIJA

2021 m. sausio 24 d., sekmadienis

Akvarelės

K.K.Šiaulytis. Nendynų įlanka. Purvynė, Nida. 2018. Akvarelė. 29,7x42

2021 m. sausio 22 d., penktadienis

MINIATIŪRŲ PARADOKSAI

K.K.Šiaulytis. Figūra. Akvarelė pašto ženkle. 32x43 mm.

Kazys Kęstutis Šiaulytis

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių,

pasižvalgymai Lietuvoje

MINIATIŪRŲ PARADOKSAI

Žodžio „miniatiūra“ kilmė – tarsi iš piršto laužta. Pasirodo, reikšmingos ne pirmosios jo raidės – „mini“, nurodančios kokio reiškinio mažumą. Anot istorikų, viduramžių dailininkai iliuminatoriai, lotynišku žodžiu „minium“ vadino raudonus dažus, kuriuos naudojo spalvindami rankraštinių knygų inicialines raides ar kitas svarbias piešinio detales. Tokias iliustracijas imta vadinti miniatiūromis, o vėliau – ir kitus nedidelius tapybos, grafikos, skulptūros kūrinius. Būdamas knyginiu detektyvu, įtariu, kad žodis “mini“, vis tik čia įsiterpęs. Kadangi anuomet raudoni dažai buvo gaminami iš cinoberio, o šis mineralas toksiškas, tad iš jo gautas produktas turėjo būti naudojamas taupiai. Tikriausiai, vyresnysis raštinės iliuminatorius pameistrius įspėdavo – raudoną dažą naudokite „mini-mini-minimaliai“! O tie jaunieji pagalbininkai, pasigavę įstrigusį žodį, apkalbamą spalvą praminė „minium“!

Renesanso laikais suklestėjo net savitas miniatiūrų menas. Dailininkai demonstravo fantastiškus gebėjimus – nedideliame pergamento, popieriaus lakšte ar ant dramblio kaulo plokštelės pavaizduodavo karo mūšių scenas, šeimyninius portretus, mitologinius siužetus. Grafai ir hercogai patuštindavo nemažus kapšus aukso, kad galėtų savo miniatiūrų kolekcijose žavėtis mažyčiais žmogeliukais, žirgais ir patrankomis ištapytais delno dydžio paveiksluose. Šiandien, kiekvienas savo delne turime tokius miniatiūrų šedevrus, net daug daugiau – jie „gyvi“! Visą pasaulį galime apžvelgti mini formate – mobiliųjų telefonų ekranuose... Čia sportuoja skruzdėlės ūgio krepšininkai, plaukioja degtukų dėžutės išmatavimų tanklaiviai, uodais skraido tarpžemyniniai laineriai. Pavydėtų visa baroko epocha!

Bet ir natūroje regimasis pasaulis tiesiog žavus miniatiūriniais paradoksais. Pažvelkite padangėn – saulės diskas – rankinio laikrodžio ciferblato dydžio! Kuklus padidinamasis stiklas mums gali papasakoti koks išraiškingas gysločio lapo gijų labirintas, koks paslaptingas kerpių miškas ant pakelės akmens. Tačiau, įsitaisę prie mikroskopo, atrasime nesapnuotą mini visatą – nuo aguonos grūdo monumentalumo, iki elektronine akimi pasiekiamų neutroninių-protoninių galaktikų.

Tad, kas yra, tas miniatiūros menas? Prekės ženklas, politinio judėjimo emblema, simbolis irgi miniatiūra? Tokie, kartais visai nedideli grafikos dizaino darbai – talpūs lyg biblioteka.

Kasdieniame gyvenime mes nepastebime mus supančių paradoksų. Keliaujančiam dailininkui žaliasis metų laikas prasideda mažu žibuoklės žiedu, o baigiasi kita miniatiūra – klevo lapo saulėlydžiu. Užtenka ir A5 formato popieriaus lapelio, skrajam debesies atspindžiui!

K.K.Šiaulytis. Pavasaris. 10x15 cm.

K.K.Šiaulytis. Portretas. Akvarelė pašto ženkle. 44x34 mm

K.K.Šiaulytis. Autoportretas. Akvarelė pašto ženkle. 55x33 mm.

K.K.Šiaulytis. Šiauliečiai menininkai. Iš kelionių albumo. 14x20 cm.

K.K.Šiaulytis. Ruduo parke. 15x10 cm.

K.K.Šiaulytis. Tapytojas Saulius Kruopis. 10x15 cm.

K.K.Šiaulytis. Mergina. 10x15 cm.

K.K.Šiaulytis. Vingio parko pušys. 29,7x21 cm

K.K.Šiaulytis. Trys dailininkai ir stebėtoja. 10x15 cm.

K.K.Šiaulytis. Pavasario debesys. 15x10 cm.

Tekstas "MINIATIŪRŲ PARADOKSAI" publikuojamas

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS". Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje.

http://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/24911-01-22

-dailininko-pasivaiksciojimai

-po-vilniu-pasizvalgymai-lietuvoje-miniatiuru-paradoksai?fbclid=IwAR3hrWmRIr1UdZLT3dsWxGlSRpegN2k2A1QGgGdhx

QTzTvFDZ95mw2x1yzM

2021 m. sausio 8 d., penktadienis

HUMORO KALENDORIUS. Sausis. Slidėmis į Palangą!

K.K.Šiaulytis. Pasiklydo. 2013. Humorografija

Kęstutis K.Šiaulytis

HUMORO KALENDORIUS

Sausis. Slidėmis į Palangą!

Astrologai pagaliau apsisprendė paskelbti – Vandenio era prasidėjo paskutinėmis du tūkstančiai dvidešimtųjų gruodžio dienomis. Apie buvusią, Žuvų eros pabaigą, kalbėta jau seniai, nekantriausi žvaigždžių skaičiuotojai jau 2012-aisiais laukė sukrėtimų, bet, matyt, pereinamasis laikotarpis kažkur įstrigo, bet nenuvylė. Pastaraisiais metais permainos mūsų padangėje liejasi kaip Nemunas ties Rusne! Artimiausią šimtmetį astrologai mato šviesų – kada panorėję lankysimės kosmose, o Žemėje skraidysime nuosavais sparnais!

Pro langą pažvelgęs į jaunėjantį mėnulį ir aš bandau prognozuoti ateitį. Sninga, reiškia padidės slidžių paklausa. Kadangi poledinės žūklės ežerai ir marios sausio mėnesį automobiliais nepasiekiami (trukdo vyriausybės sprendimai), ešeriauti trauksime pusnimis! Iki stintų guotų ties Kiaulės nugara Klaipėdoje, teks ilgiau lazdomis pairkluoti: kauniečiai ten nukaks per dvi paras, o mes, vilniečiai, gal suspėsime bent į žuvų turgų Palangoje. Svarbu neužmiršti slidžių tepalo, kaip sako liaudies patarlė – sauso niekas neklauso!

Pasižvalgęs interneto padangėje, tyrinėju kaip gyvena mūsų žvaigždutės: jaunųjų ministrių Plejada choru dainuoja karantino naujienas, o “atlikėjų” žvaigždynai vis su kuom nors kariauja – žybsi išprakaituotu humoru. Žiniasklaidos horizontuose kyla, šiaip jau ūkuose plevenantys, socialiniuose tinkluose sublizgėję feisbuko aktyvistai, jų spindintys veidai pranašauja naująją kolektyvizaciją, šį kartą – mąstymo.

Nuklydau į platesnius vandenis, bet vis savo galaktikoje. Europos Sąjungos vėliavos žvaigždžių ratelis spindi blankiau – jaučiasi Breksito padariniai. Kitų sambūrių ir valstybų vėliavose pastebima sumaištis – astrologai jų raudonuose, mėlynuose, žaliuose žvaigždynuose įžiūrėtų karingojo Marso ir aistrų kurstytojos Veneros įtaką. Pro savus teleskopus žvelgiantys politologai mato kita – kalčiausias Merkurijus, prekybos, komunikacijų ir visokiausios išminties planeta. Jų spėjimas: įsiliepsnoję politinių ginčų gaisrai – vakcinos čiurkšle neužgesinami.

Menotyrinikai turi savo ateities perskaitymo metodiką. Jie žvalgosi dailės parodose – nuo seno žinoma, jog menininkų darbai tarsi išpranašauja rytdieną. Jei taip, pastarųjų metų vizualistų artefaktai mūsų palikuonims nieko gero nežada. Paguosiu, konceptualusis menas sunkiai iššifruojamas, gal tai tik mada, filosofiniu nuovargiu nuspalvinti kasdienę kūrybą?

Pasižvalgiau ir aš, savo humorografijų archyve, gal rasiu ką nors pranašiško? Aptikau 2012-ųjų metų karikatūrą, kuri galėtų iliustruoti šiomis dienomis spaudoje pasirodžiusius straipsnius tokiomis antraštėmis – “Bankai keičia paslaugų įkainius”.

K.K.Šiaulytis. Naujienos. 2012. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Astrologas. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Sausis statybose. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Žvejų draugystė. 2012. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Banko pelėda. 2012. Humorografija

Tekstas ir humorografijos publikuojami

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS".

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje -

http://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article

/24848-01-08-humoro-kalendorius?fbclid=IwAR3gs

XiINZZg3tIpuyE2Em3aJDWJFfy_8W8L_NWb1

AJbounxq4cnpKH9zVg

2021 m. sausio 2 d., šeštadienis

Giardino segreto. Secret Garden. Slaptasis sodelis

K.K.Šiaulytis. Slaptasis sodelis. 2020.

Kęstutis K.Šiaulytis

Giardino segreto. Secret Garden.

Slaptasis sodelis

Šią publikaciją galima būtų pavadinti „Foto Nuotraukų Sodas“ (FNS). Slampinėji po FAM – Foto archyvo mišką, – staiga aptinki suglaustą aplanką-slaptavietę, – kur akys pasiklysta tarp žiedų, – žvelgi pro langą – matai šlapio sausio (2021 01 02) motyvus, – grįžti ekranan – vėl stebuklingas foto pavasaris!

Giardino segredo – itališkas, ypatingo, slapto sodo vardas. Lietuvos klimato sąlygomis irgi galima tokį sukurti – reikia tik nusišypsoti!

K.K.Šiaulytis. Baltoji Žemaitijos rožė.

Rosa pimpinellifolia "Double White". 2020

K.K.Šiaulytis. Langas į rododendrą. 2020.

K.K.Šiaulytis. Šešėliuose. 2020.

K.K.Šiaulytis. Rododendras. 2020.

K.K.Šiaulytis. Rododendro žiedynas 2020.

K.K.Šiaulytis. Azalijos žiedynas. 2020.

K.K.Šiaulytis. Paslaptis. 2020.

K.K.Šiaulytis. Baltoji Žemaitijos rožė. Žiedas.

Rosa pimpinellifolia "Double White". 2020

K.K.Šiaulytis. Azalijos žiedai. 2020.

K.K.Šiaulytis. Baltoji Žemaitijos rožė. Girlianda.

Rosa pimpinellifolia "Double White". 2020

K.K.Šiaulytis. Azalija. 2020.

2020 m. gruodžio 30 d., trečiadienis

Sodelio istorijos. Kėkštų dvaras

K.K.Šiaulytis. Kėkštas žabauja. 2020

K.K.Šiaulytis

Sodelio istorijos.

Kėkštų dvaras

2020-ųjų pavasaris buvo kitoks – patyrėme pandeminio karantino stresą. Didžiuma vilniečių gyveno nuotoliniu būdu – pasaulį stebėjo ekranų languose. Informaciniai kanalai plukdė žinią: “kadangi viešose erdvėse ženkliai sumažėjo žmonių, mieste aktyvesni tapo ateiviai – laukiniai žvėrys ir paukščiai”. Tai pastebėjau ir aš: mūsų sodelyje, Justiniškių priegatvyje, paukščių sugrįžtuvių metu šiemet pasirodė net trys miškų gyventojai – liepsnelė, kikilis ir karetaitė. Deja, keletą dienų pasisukinėję dingo – ištyrė, kad čia dar per maža slaptumo. Bet kiti sparnasnapiai, jau gal dešimtmetį Justiniškėse laigantys kėkštai, sugalvojo sodelyje savo dvarą įsteigti. Vieną gegužės rytą ėmė palangėse šeimininkauti – vos sužaliavusiame alyvų krūme straksi, tupinėja, snapais šakeles lanksto, laužo – žabauja. Sumečiau – renka medžiagą lizdui! Netrukus paaiškėjo, kad būstas renčiamas tiksliai ten, kaip vikipedijoje nurodyta, čia pat augančios jaunos eglės viršūnėje. Bet kėkštų įkurtuves užfiksavo ir nuolat Taikos gatvėje patruliuojanti varna. Iš kažkur atlapatojusi stropioji budėtoja tiesiog įkrito eglėn – keliais kaplio grybšniais kėkštų sąnašas išdraskė. Suskubę naujakuriai mėgino tvarkdarę pešioti, ši – tik į gretimą beržą persimetė. Kėkštai, pasiryžę apginti lizdo likučius, irgi ten nutūpė. Pusvalandį vyko tylios derybos, tik vėjas trijulės plunksnas kedeno. Varna matyt įtikino, kad čia nuo seno jos valdos, taigi, nauji kaimynai nepageidaujami!

Kėkštai, gal surado Justiniškėse kitą eglę, nes mūsų sodelyje lankėsi visą vasarą – karštą dieną atsigerti ir šiaip, nuotykių ieškodami. Dabar, žiemą, jie atskrenda į slyvoje kabančią paukščių lesyklą, kelias minutes supasi, snapu graibo saulėgrąžas, bet, lyg prisiminę neatidėliotinus darbus, strykteli ant gretimos šakos, nuo jos atsispyrę – lekia kitur naujienų rinkti.

P.S.

Apie tekste panaudotą naujadarą “sparnasnapiai”.

Sparnus turi ne tik paukščiai, bet ir vabzdžiai, lėktuvai, automobiliai, angelai. Tad, ieškant sinonimo žodžiui paukštis, tiksliau būtų vartoti ne “sparnuotis”, bet mano pasiūlytą – sparnasnapis.