Vakaras

Vakaras

2025 m. liepos 17 d., ketvirtadienis

LIETUVOS AIDO „Vieno Puslapio Galerijoje“ – Arūno Bėkštos tapyba

 A. Bėkšta. Gavelio pokeris. 
Drobė, akrilas. Iš ciklo "Vilniaus legendos".

LIETUVOS AIDO

 „Vieno Puslapio Galerijoje“

Arūno Bėkštos tapyba

 

Apie „Pavaizdus“ ir „Regesius“

Buvau fizikas, restauratorius-tyrėjas, vadybos konsultantas. Dabar – suaugusiųjų mokymosi ekspertas, tapytojas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, pensininkas.

Ar esate kada klaidžioję po Vilniaus ir kitų senamiesčių kiemus, tarpuvartes ir siauras gatveles, stebėję jų sienas, raudonus stogus, bažnyčių smailes? Man senojo miesto architektūra tapo įkvėpimu. Dėl to, turėdamas daugiau laisvo laiko, neretai leidžiuosi su fotoaparatu į Užupį, aplink Pilies, Didžiąją gatves. Keliauju šen ir ten, dairausi, fotografuoju. O tada iš tų nuotraukų gimsta paveikslai. Kadangi nei vaikystėje, nei jaunystėje nesimokiau dailės, daug mokausi dabar. Tapau ir daug „literatūrinių regesių“, kuriuos įkvepia literatūros kūriniai.

Parodos Rotušėje pavadinimui pasirinkau žodį „pavaizdas“, kurį vartoja Konstantinas Sirvydas 1642 m. išleistame žodyne „Dictionarium trium lingvarum“, nes daugiausiai tapau Vilniaus ir kitų senamiesčių vaizdus (pavaizdus).

Arūnas Bėkšta


K. K. Šiaulytis. Arūno Bėkštos portretinis etiudas.

Kęstutis K. Šiaulytis

 Paveikslai įrėminę 

Vilniaus senamiesčio poeziją

 Vilniaus Rotušėje eksponuojami dailininko Arūno Bėkštos tapybos ir grafikos darbai. Apsilankykite, paroda „Pavaizdai“ veiks iki liepos 25 dienos.

 Retas, bet vis dažniau pasitaikantis reiškinys, kai ne profesionalus dailininkas, o kaip šiuo atveju – mokslininkas, fizikas, paveikslų restauratorius, kultūros įstatymų kūrėjas, andragogas ir dar, buvęs kultūros ministras, mūsų greitaeigėje nūdienoje imtųsi teptuko, atsidėtų savitai, atidžiai pasaulio vizualizacijai. Iškilioje Rotušės pirmojo aukšto holo erdvėje A. Bėkštos paveikslai sutūpę ant sienų, kolonų, tarsi naktiniai drugiai, pabirę, lyg senojo miesto dvasių sukviestos praeities skeveldros. Tai kitokia, nepataikaujanti vyraujančiam skoniui ir madai tapyba. Galinga kultūrinė, meninė autoriaus patirtis diktuoja jo dailės slėpingą vizualinę kalbą. Arūno veidaknygės bičiuliui, paklausiusiam, kodėl tavo vaizduojamas Vilnius toks liūdnas, autorius atsakė: „Tai ne liūdesys, tai – vienatvė“. Bėkšta klajoja po tą Vilnių, kuris įdomus ne vienadieniams turistams, o miesto praeitį jaučiantiems ir randantiems vienišiams, kuriems prabyla net apdilusios sienos plytos spalva, Užupio bromų vartai, aklinos durų nišos, užmūryti langai, sudilusios laiptinių pakopos. Toks, uždaras savyje, nuo triukšmingos šiandienos nutolęs Arūno menas, pasirodo gali pažadinti supratingų žiūrovų kūrybinius pradus. Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje vykusioje dailininko parodoje „Net pats nustebau“, žiūrovai, jo tapybos darbų įkvėpti sėkmingai kūrė haiku – nustebo, kad meno mūzos laigo visai šalia jų.

 Apsilankykite ir šiuo internetiniu adresu: „Arūno paveikslai. Arūnas Paintings“. Ten dar kitaip skleidžiasi A. Bėkštos menas, rasite ciklo „Pro adatos akį“ darbus, susidursite su plastinio humoro užuolankomis, šyptelėsite žvilgtelėję pro kolbos lenktą stiklą, pamatysite kiek kitokį dailininką, nei aš nupiešiau.

A. Bėkšta. Žibintininkas. Lino raižinys.

A. Bėkšta. Kvinto Vilnius. Drobė, akrilas.

A. Bėkšta. Laiptai į auditoriją. Drobė, akrilas.

A. Bėkšta. Café Montmartre. Drobė, akrilas.

Publikacija apie A. Bėkštos parodą skelbiama
 laikraštyje "LIETUVOS AIDAS" 2025, Nr. 26.
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

2025 m. liepos 8 d., antradienis

PLENERAS PRIE VINCO MARIŲ

K. K. Šiaulytis. Akvarelininkas, 
profesorius Antanas Visockis. 
2025. Akvarelė, 42 x 29,7

Kęstutis K. Šiaulytis

PLENERAS PRIE VINCO MARIŲ

Trumpiausios vasaros nakties miniatiūra

 Birželyje, Šatrijos padanges kasdien juodškiais debesimis pašiaušę vėjai šliūkštelėdavo ne vieną sietą dargano lietaus ir ant Vinco marių, prie kurių, gero oro, lyg amžinai vėluojančio traukinio, laukė pleneruojančių dailininkų būrelis. Tose mariose knibždantys tuntai alkanų karosų irgi laukia – kada pagaliau juos pakvies-patieks pietums svetingoje Vilijos ir Vinco sodyboje. Mes gi, drobeles teptukais marginantys asabos, patys pramynėme takelius į šią palaimingą pastogę. Ten, meno kūriniais instaliuotoje menėje, baltojo bijūno vaza papuošto stalo krėsluose buvojome arbata su medumi prailgintus pusryčius, žuviene kvepiančius pietus, taurėmis inkrustuotus vakarus. Patikėję valandas skaičiuoti sustojusiems laikrodžiams, rezgėme prisiminimų tinklus, kuriuose strigo romantiškos studentavimo metų istorijos, muziejinių kelionių atšvaitai ir vietinės legendos... Tais trumpiausių naktų paryčiais, kitas Vinco marių svečias – pilkasis garnys, susiradęs tinkamą tvenkinio pakrantės šiekštą, auksašoniams žuveliokams pasakojo savo ilgasnapes istorijas.

K. K. Šiaulytis. Baltasis stalo bijūnas. 
2025. Akvarelė, 42 x 29,7

K. K. Šiaulytis. Tarp nendrių, sušalęs,
 bet gerai nusiteikęs dailininkas
 Česlovas Polonskis. 2025. Akvarelė, 42 x 29,7

K. K. Šiaulytis. Tapytojas 
Algimantas Stanislovas Kliauga.
 2025. Akvarelė, 32 x 24

K. K. Šiaulytis. Natiurmortas ant liepto. 
2025. Akvarelė, 42 x 29,7

K. K. Šiaulytis. Pirtelė prie Vinco marių,
 kurios terasoje dailininkai laukė 
gero oro traukinio... 2025. Akvarelė, 29,7 x 42

K. K. Šiaulytis. Vinco marios dulksnoje. 
2025. Akvarelė, 29,7 x 42


Ši vaizdų istorija publikuojama
 laikraštyje "LIETUVOS AIDAS" 2025, Nr. 26.
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

2025 m. liepos 2 d., trečiadienis

GANDRŲ VASARA

K. K. Šiaulytis. Svetingi Viekšnalio-Beibelės gandrai.
 2025. Akvarelė, 29,7 x 42

Kęstutis K. Šiaulytis

GANDRŲ VASARA

 Kažkada, viename tekste išsprūdo gal ir pasigyrimas: mes, po pievas, paupius, paežeres braidantys, nuo piliakalnių besižvalgantys, taigi – kraštovaizdžių pleneruose sklandantys dailininkai, esame tarsi kokie gandrai. Šio birželio dvidešimt aštuntąją, betapant saulėtą Viekšnalio-Beibelės miestelio būvį, kleketu pasveikinęs, kilpiniu praskridęs gandras numetė man plunksną, tarsi patvirtinimą jog esu priimtas į tą akvarelinių oreivių būrį. Kitą smagų vizualinį nuotykį patyriau Luokėje. Ramią pavakarę, vienu metu, bet tikriausiai maitintojų paraginti, iš visų miestelio gandralizdžių skrydžiui išpuolė laibakūniai šiųmetinukai. Gandreliai matyt pasijuto tarsi į krantą išmestos žuvys: tai chaotiškai plakdami sparnais leidosi žemyn, tai pagriebti vėjo gūsių kilo. Keista, labiausiai jiems trukdė kojos, nežinojo ką su jomis veikti – makalavo, žargstė, kol susiprotėjo tais žagriais pasinaudoti kaip buvo įpratę – virtine sutūpė stypsoti ant Luokės bažnyčios stogo kraigo. Saugu, kaip gimtajame lizde! Bet jau kitą dieną, visa svetauna giminė, plačiose Šatrijos papėdėse snapais grėbliojo šienpjovių suguldytas gubas. O aš, po liepa pasislėpęs nuo kasdienio padangių krapalo, svarsčiau, gal Žemaitijoje varlėmis lijo, kad tiek gandrų užderėjo...

 Kitą akvarelininko akiai mielų vizualinių nuotykių grupę, greta kuprakalnių, vandentakų ir balų, sudaro augmenija. Šiemet pamiškių žolynai stiebiasi, gula tarsi tvorų kartys, klevai vos atlaiko jau A4 formato lapų kupetas, o ąžuolai tiek pritvinkę žaluma, kad net mėlyni! Popieriaus lakšte liejant peizažą, gabalais turi palikti ištisus baltus plotus – kad jie vaizduotų bangomis paplūdusias krūminio builio žiedynų jūras. Pasidomėjau kas apie tą laukų blyškiavos tvaną rašoma mokslinėje kalbagramoje: „Balti, smulkūs žiedai susitelkę į skėtukus, o šie po 8-15 į skėčius“. Taigi – lietsarginių šeimos augalas! Pasirodo, dar kartais ir valgomas, vaistingas, bičių lankomas, medingas. Visa gėrybių puokštė! Bet nerizikuokite ragauti, builis, kaip ir kone 90 procentų kitų augalų – nuodingi. Tuos vegetarus gąsdinančius skaičius besidomėdamas radau skaitinyje apie rusmenę, kuri nelauktai sužydėjo, lyg lapė pripėdavo mano akvarelėje. Internetiniai žiniaraščiai perspėja – šia pirštinuota, dar ir lapės kurpelėmis kai kur vadinama gražuole, patartina gėrėtis tik iš tolo...


K. K. Šiaulytis. Rusmenės žiedynų vilionė.
 2025. Akvarelė, 42 x 29,7

K. K. Šiaulytis. Jaunieji sklandytojai ant
Luokės bažnyčios stogo kraigo. Fotografija, fragmentas

K. K. Šiaulytis. Lietaus ir akvarelės sąveika.
 2025. Akvarelė, 29,7 x 42

K. K. Šiaulytis. Audringa diena prie 
Virvytės tvenkinio Biržuvėnuose. 2025. Akvarelė, 29,7 x 42

 K. K. Šiaulytis. Jaunieji sklandytojai 
ant Luokės bažnyčios stogo kraigo. Fotografija


Straipsnis publikuojamas
 laikraštyje "LIETUVOS AIDAS" 2025, Nr. 25 
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje: 

2025 m. birželio 18 d., trečiadienis

MARGAS "ŠLUOTOS" SIJONAS

Skulptoriaus Eriko Varno medalis "Šluota"

MARGAS "ŠLUOTOS" SIJONAS

Šaunusis humoro žurnalas "Šluota", pasirodydavęs du kartus per mėnesį, taigi, 24-riais vėpūtingais numeriais per metus, skaidrino ano meto Lietuvos piliečių būtį 1956-1994-aisiais. Kodėl "vėpūtingais"? Taigi, nenuorama "šluotelė", su paskeltu ražų sijonu siausdama humoro kūrėjų galvose, sunešdavo linksmų piešinių ir tekstų popierines pusnis! Žurnale, nuo iškalbingo, dažnai ironiška užuomina padabinto viršelio iki paskutinio puslapio, stirksojo karikatūrų barikados, biro epigramos, puikavosi aforizmų išmintis, prieidavo šmaikštusis Kindziulis, o humoreskose, feljetonuose tarp socialistinę visuomenę ugdančių eilučių, slapstėsi ir pašaipios dviprasmybės, pažadindavusios kandžius skaitytojų šypsnius.

 Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, kurios podėliuose dabar saugiai sugulę žurnalo numeriai, išleido Majamio universiteto profesorės Neringos Klumbytės knygą "Autoritarinis juokas. Politinis humoras ir sovietinė distopija Lietuvoje". Tai antrasis šio veikalo pasirodymas, 2022 metais „Autoritarinį juoką“, rašytą anglų kalba, išleido Kornelio universiteto leidykla. N. Klumbytės ilgamečio kruopštaus darbo kūrinys, tai skvarbus mokslinis, antropologinis konstruktas – tyrimas, apie tai, kaip grubaus, bet ir baikštaus socializmo ideologinėje realybėje galėjo egzistuoti meninė satyra, kritinis humoras ir dar, valdžios remiamame žurnale! Birželio 18 d. bibliotekos „Valstybingumo centro“ erdvėje vyko knygos pristatymo vakaras, kuriame bandėme aptarti tą paradoksalią „Šluotos“ autorių, žurnalo skaitytojų, bei cenzorių ir kitokių prižiūrėtojų sąveiką. Salėje, nelauktai susirinko bent keturiasdešimt šviesių galvų, kurių įdėmų žvilgsnį turėjome atlaikyti keturiese: leidinio autorė, vertėja į lietuvių kalbą Daiva Litvinskaitė, žurnalistas Juozas Bulota – „Šluotos“ žurnalo vyriausiojo redaktoriaus Juozo Bulotos sūnus ir aš, kaip aptariamo humoro reliktas, to žurnalo darbuotojas: dailininkas ir karikatūristas. Mums išlikti savam kailyje padėjo vakaro moderatorė, rašytoja Loreta Jastramskienė. 

Šio teksto neprailginsiu tą vakarą išsakytomis mintimis, juolab, kad apie N. Klumbytės knygą jau pasakojau „Lietuvos Aide“ (2024, Nr. 44). To susitikimo atmosferą atskleidžia keletas šaržų ir ekrane rodyti „Šluotos“ žurnalo viršeliai, kuriuose vėpso iki šiandien nedūlėjančios aktualijos.

Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje 

vykusį renginį galite peržvelgti čia:

https://www.youtube.com/watch?v=wINbDiJXaXk



Vyriausiasis žurnalo redaktorius Juozas Bulota.
Sofijos Veiverytės draugiškas šaržas

Neringa Klumbytė. Ramūno Vaitkaus šaržas.

Daiva Litvinskaitė. Ramūno Vaitkaus šaržas.


Loreta Jastramskienė. Kęstučio K. Šiaulyčio šaržas



Publikacija skelbiama 
laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2025 Nr. 24.
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

K. Šiaulytis. "Šluotos" redakcija pasitinka 
vyriausiąjį redaktorių
 ir Naujuosius 1984-uosius metus.

Dailininkai: Andrius Cvirka, Arvydas Pakalnis, Kęstutis Šiaulytis

Žurnalo antraštės nuo 1956 iki galo...


Nuo septinto dešimtmečio vidurio iki 1971 balandžio

Nuo 1971 balandžio iki 1987

Nuo 1987...

Andrius Cvirka

Arvydas Pakalnis

Jonas Varnas

Kęstutis Šiaulytis

Kęstutis Šiaulytis

Juozas Juozapavičius

Juozas Kasčiūnas

Fridrikas Samukas

Juozas Griušys

Vitalijus Suchockis

Andrius Cvirka

Kęstutis Šiaulytis

Jonas Varnas

Užsienio humoras. 1971, spalis, Nr. 20

Užsienio humoras. 1972, birželis, Nr. 11

Romo Palčiausko komiksas "Džekas ir Bobis". 1978, liepa, Nr. 13.
Productions by Romas Palth and Jonas Bool

Meistriškas sudėtingų scenų komponavimas,
 išraiškingi charakteriai, dinamika, ekspresija...

Netikėti siužeto posūkiai, mimikų fejerverkas,
 pikantiškos situacijos...

Ornamentinė - tekstinė puslapių grafika

K. K. Šiaulytis.
- Savo skalbinius džiovinu tik sveikame pušyno ore...