Vakaras

Vakaras

2020 m. spalio 4 d., sekmadienis

NIDA - meno krantas

K.K.Šiaulytis. NIDA - meno krantas. 2020. Koliažas. 22x30

K.K.Šiaulytis. Raitelis be galvos. 2020. Stebimagrafija

K.K.Šiaulytis. ekspresionizmas. Šuolis.. 2020. Stebimagrafija




 

2020 m. spalio 1 d., ketvirtadienis

Nida - marių eldija

K.K.Šiaulytis. Legendinis Nidos ešerys. 2016. Aliejus, drobė. 50x50

Kazys Kęstutis Šiaulytis

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių,

 pasižvalgymai Lietuvoje

 

Nida – marių eldija

 

 Vasarą Nida panaši į milžinišką kruizinį laivą, kurio deniuose kiaurą dieną laksto tūkstančiai poilsiautojų – nuo vieno borto pamarį, prie kito – pajūrį ir atgal, o vakarop, vėl – saulės palydėti... Šio bangas skrodžiančio giganto pirmagalis – Parnidžio kopa, į kurią kiekvienas atvykėlis skuba pasižvalgyti. Viršūnėje, ištiesk rankas – rodos skrendi! Priekyje dūmoja smėlio audra, dešinėje baltomis gijomis supasi jūra, kairėje – Kuršių marių platumos, tik vos ribojamos žalia ano kranto juostele. Saulei nusileidus vasarotojai glaudžiasi kruizinio laivo kajutėse – viešbučiuose, vasarnamiuose, svetinguose nidiškių namuose. Nemaža įsikuriančių net malkinių pastogėse!

 Rugsėjį Nida vėl tampa savimi – marių eldija, tiksliau – senuoju kurėnu, kurio viena burė – žalias Urbo kalnas, kita – balkšva Parnidžio kopa. Ir dabar Nidoje svečių netrūksta, bet jie kitokie – rudeninės ramybės mėgėjai, romantikai, vis laukiantys iš marių atplaukiančio legendinio ešerio... Pamarį, „Sakučio“ kavinėje – kiekvieną dieną gurmaniški žuvies patiekalai: starkis padažuose, šamas, karšis, net ungurys, tik stintos ir pūkio teks iki žiemos palaukti.

 Kaip visada, jau dvidešimt šešeri metai, rugsėjo pradžioje Nidoje pasirodo tapytojas Saulius Kruopis, o paskui jį – visas būrys dailininkų. Pasidabinę ekspresionistinėmis šukuosenomis ir skrybėlėmis jie tarsi atgaivina kažkada šiame žvejų kaimelyje (tokiu Nida buvo!) klestėjusią Nidos dailininkų koloniją. Šiame pasaulio užkampyje (tokiu buvo Nida!) ieškodami archaikos, civilizacijos nepaliestų kraštovaizdžių, vasarodavo ne tik Prūsijos, bet ir iš visos Vokietijos atvykę dailininkai. Tiesa, pasaulinio garso dailininkas ekspresionistas Maksas Pechšteinas, buvojęs čia 1909 metais, pasakojęs sutikęs Nidoje tik keturis vasarotojus, po dviejų metų kiek nusivylė – žvejų kaimelis ėmė panašėti į kurortą... Bet Pechšteinas ir vėliau ne vieną vasarą (1912, 1920, 1939) buvojo Nidoje, gyveno menininkų buveine virtusiame Hermano Blodės viešbutyje. Šio dailininko darbai ir dabar didžiausiuose pasaulio muziejuose garsina Nidos vardą.

 Menotyrininkai Nidos dailininkų kolonijos pradžia laiko 1888-1890 metus, kai čia atvyko žymus dailininkas berlynietis E. Bischoff-Culmas, nors pavieniai tapytojai iš Karaliaučiaus čia lankėsi nuo 1850 metų. Paskutiniuoju kolonijos dailininku tapo Ernestas Molenhaueris, palikęs Nidą 1945-aisiais.

 Vokiečių puoselėta šio krašto meninė aura kūrybine pagava uždegė ir Lietuvos dailininkus. Pirmieji Nidą „atrado“ Antanas Žmuidzinavičius, Petras Kalpokas, vėliau – Romualdas Kunca, o jau praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje kiekvienas Lietuvos dailininkas laikė priederme apsilankyti Kuršių nerijoje – Nidoje, Juodkrantėje, Pervalkoje, Preiloje ar bent Smiltynėje. Pačioje Nidoje, nuo 1971 metų gyveno tikras meno kultūros žiburys – dailininkas Eduardas Jonušas (1932-2014). Jo namai ir dirbtuvė tapo nauja Nidos dailininkų kolonija. Čia lankėsi ir kūrė daugybė žymių Lietuvos menininkų.

 1995 metais, tuo metu dar jaunas tapytojas Saulius Kruopis, susidomėjęs Pechšteino ir Molenhauerio kūryba pasišovė rengti kasmetinius dailininkų plenerus „Nidos ekspresija“! Tokią, sakyčiau beveik fantastinę idėją, palaikė to meto Nidos meras Stasys Mikelis. Kadangi ir vėliau pagalbininkų, rėmėjų netrūko ir Vilniuje, ir Nidoje, Sauliaus projektas, netrukus virtęs tarptautiniu, sėkmingai vyksta jau ketvirtį amžiaus! Saulius yra kruopštus archyvaras, atkaklus kultūrininkas, tad visą plenerų istoriją sudėjo į tris solidžius albumus pasirodžiusius 2009, 2013, 2020 metais. Juose iš viso – 1140 puslapių! Daugiau skaičių nerašysiu, tik pasakysiu, jog tai – titaniško užmojo darbas! Šie albumai išleisti nemažu tiražu –  šiuolaikinio Nidos kultūrinio gyvenimo liudijimas.

 Tiesa, tai tik dalis Nidos meno... Kasmet čia dar renkasi fotografai, autobusais rieda muzikai ir rašytojai, buvoja aktoriai, kino menininkai ir – gražbyliautojai politologai. Paskui juos – subtilūs skaitytojai, žiūrovai, klausytojai...

 Kažkas, kažkada Nidos erdvę apibudino kaip į marias atgręžtą amfiteatrą, tikrai – čia nuolat vyksta gyvenimo kūrybos spektakliai!


K.K.Šiaulytis. Saulius Kruopis - marių žvejas. 2020. Škicas, akvarelė

K.K.Šiaulytis. Narūnas Lendraitis. 
Neringos savivaldybės mero pavaduotojas. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Darius Jasaitis. 
Neringos miesto meras. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Edita Lubickaitė. 
Plenero kuratorė. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Savaitgalis Nidoje. 2020. Aliejus, drobė. 80x100

Straipsnis "Nida - marių eldija" publikuojamas laikraštyje 
"Lietuvos Aidas" ir jo internetinėje svetainėje -

http://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/24379-10-02-nida-mariu-eldija-dailininko-pasivaiksciojimai-po-vilniu-pasizvalgymai-lietuvoje?fbclid=IwAR0OsO8Y6Wr56I5a03r3wKxztJuMJB-FLiKtS8U9CeFJyDRexTQtySm9kiY


2020 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis

Pleneras "Nidos ekspresija" 2020


K.K.Šiaulytis. Takas nuo jūros į palvę. 2020. Aliejus, drobė. 50x70


Pleneras "Nidos ekspresija" 2020

Dviguba vaivorykštė virš Nidos uosto. Žvilgsnis iš kavinės "SAKUTIS".
Foto K.K.Š.

Vilmantas Dambrauskas. Plenero "Nidos ekspresija - 2020" dalyviai,
Hermano Blodės vilos "Helene" balkone.  2020. Fotografija

K.K.Šiaulytis. Saulius siunčia žinią. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Savaitgalis Nidoje. 2020. Aliejus, drobė. 80x100

K.K.Šiaulytis. Edita Lubickaitė. 
Plenero kuratorė. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Narūnas Lendraitis. 
Neringos savivaldybės mero pavaduotojas. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Darius Jasaitis. 
Neringos miesto meras. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Juodkrantės juodalksniai. Gintaro įlanka. 2020. Aliejus, drobė. 60x80

K.K.Šiaulytis. Tapytojas Romas Žmuidzinavičius. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Dailininkas Giedrius Bagdonas. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Dizaineris Eigirdas Kruopis. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Dailininkas, fotografas Jonas Lenkutis.
 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Sodyba Nidos senamiestyje. 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Klaipėdietė Marina Lendraitienė. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Dailininkas, fotografas Vilmantas Dambrauskas.
 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Angelė. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Kuršių nerijos žinovas istorikas Arūnas Balna.
 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Dalyvė su kauke. 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Saulius Kruopis pasakoja.
 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Tapytojas Arturas Savickas. 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Mergina pliaže. 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Artemidė. 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Abstrakcionistė Edita Stankevičiūtė-Righetto.
 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Aktas prie jūros. 2020. Akvarelė. 42x29,7

Tapome mauduolę

K.K.Šiaulytis. Aktas prie jūros. 2020. Akvarelė. 29,7x42

Menotyrininko Alberto Vaidilos komentaras -

Vasariška pajūrio gaiva dvelkiantis aktas. 
Lengvos tirpstančios jūros ir dangaus spalvos susilieja
 į vieną melsvai pilką fono masyvą, švelniai persiliejantį
 į šviesų, gelsvai pilką smėlį. Lengvumas, pabrėžtinas vaizdo lengvumas,
 kaip pozuojančios merginos vėjelio kedenami plaukai.
 Šis fono lengvumas padeda išryškinti merginos figūrą,
 nulietą skambiais, gintaro švytėjimą primenančiais potėpiais.
 Laikysena tarsi iš bangų išnirusios undinėlės...

K.K.Šiaulytis. Jūros vėjas. 2020. Akvarelė. 29,7x42

K.K.Šiaulytis. Saulius Kruopis prie jūros. Nida. 2020. Akvarelė. 24x32

Čia aš, Nidos uoste, tapau 
Sauliaus Kruopio - Marių žvejo portretą. Foto S.Kruopio. 2020

K.K.Šiaulytis. Saulius Kruopis - Marių žvejas. 2020. Akvarelė

Menotyrininko Alberto Vaidilos komentaras -

Monumentalumas ir dėmesys turtingam spalviniam, 
linijiniam modeliavimui, detalėms gerai harmonizuoti. 
Tai sudėtinga, tačiau Tau, Kęstuti, pavyko. Stiprus, išraiškingas,
 psichologiškai gilus portretas.
 Sveikinimai abiems - autoriui ir portretuojamajam Sauliui Kruopiui.

K.K.Šiaulytis. Meno mecenatė Jelena. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Parodos lankytoja Raisa. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Dailės pedagogė Jolita Šlepetienė.
 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis.  Nidos senamiesčio gatvelėje. 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Karolis Kruopis. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Parodos atidaryme - su kaukėmis.
 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Nida. Užeiga "Kaštonas" -
 bytnikų (hipių) kultūros avanpostas Kuršių nerijoje. 2020. Akvarelė

2020 m. rugsėjo 25 d., penktadienis

SALVE! Gyvenimo teatro akimirkos

K.K.Šiaulytis. Aktorė Eglė Tulevičiūtė
 Marijos Šlapelienės vaidmenyje. 2020. Škicas

Kazys Kęstutis Šiaulytis

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje

 

SALVE! 

Gyvenimo teatro akimirkos

 

 Aną penktadienį, saulėtą, prabėgusios vasaros atšvaitais margą Vilniaus senamiestį sudrebino patrankos šūvio griausmas. Gal vėl Napoleono kariai užplūdo miestą? Išgąsdintos dundesio sukilo pastogių kuosų eskadrilės, betgi, aukštai nuplasnojusios, apžvelgusios skersgatvių, vilnietiškų kiemelių labirintus, nurimo, sutūpė K.Sirvydo (“Prancūzparkio”) skvero medžiuose, mat iš čia geriausia buvo stebėti prie Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus pradėjusį koncertuoti Vytauto Labučio vadovaujamą džiazo ansamblį. Aplink muzikantus susibūrė ir Pilies, Didžiosios gatvės praeiviai – saksofonai klykė lyg išskrendančios gervės!

 Pro muziejaus bromos duris išėjęs dailininkas, teatralas Kristijonas Siparis paskelbė miestiečiams žinią – prasideda Artistinių iniciatyvų festivalis “Salve!”. Tai mažųjų Vilniaus teatrų, bei juose vienijamų nepriklausomų menininkų: aktorių, muzikų, dailininkų šventė, skirta artėjančiam sostinės 700 metų jubiliejui.

 Marijos ir Jurgio Šlapelių namai – puikiausia vieta tokiam festivaliui, gi kažkada Marijos lietuviškas knygynas telkė visus XX amžiaus pradžios lietuviškai kultūrai atsidėjusius Vilniaus menininkus, visuomenės veikėjus. Pirmasis festivalio spektaklis „Lig tave sulauksim...“ – tarsi kelionė į praėjusį amžių, teatrinė misterija, skirta M.Šlapelinės gyvenimo keliui. Didžios vilnietės asmenį spektaklyje įtaigiai sukūrė aktorė Eglė Tulevičiūtė – atrodė jog regime pačią svetingųjų namų šeimininkę, kalbinančią mus, jau šio gyvenimo praeivius... Nuotaikingus, ekspresyvius vaidmenis, lyg kokius literatūrinius personažus, spektaklyje suvaidino Virginija Kuklytė ir Nerijus Račkaitis.

 Po trijų dienų, festivalio uždarymo vakarą E.Tulevičiūtė papasakojo kaip prieš dešimtmetį kilo idėja steigti teatrą „Arbatvakariai“, kurio spektakliai – tarsi atgijusios praeities gyvenimų istorijos, vėl atgimstančios autentiškose Vilniaus miesto, Vilnijos dvarelių, Lietuvos sodybų, muziejų erdvėse. Aktorė yra ir šio festivalio režisierė, pakvietusi kolegas bendrai meninei šventei.

 „Solo teatro“ aktoriai Birutė Mar ir Aleksas Kazanavičius žiūrovus užbūrė Jono Biliūno ir jo mylimosios Julijos Jasulaitytės meilės legenda, papasakota šių dviejų asmenybių žodžiais, surašytais vienas kitam siųstose pašto kortelėse-atvirukuose.

 Teatro „Labas“ aktorės Vitalija Mackevičiūtė ir Neringa Varnelytė atrodytų atliko vieną vaidmenį – pasakojo rašytojos Lazdynų Pelėdos gyvenimo istoriją, bet, žinia, šiuo slapyvardžiu rašė dvi autorės, seserys Marija ir Sofija Ivanauskaitės. Stebėjome puikų aktorių duetą, gebančių subtiliu humoru praplėsti žiūrovų vyzdžius ir lūpas.

 Gal daugiausia teatrinio humoro blyksnių išvydome spektaklyje „Šimtmečio moterys“. Dvi žavios aktorės – Jurga Kalvaitytė ir Neringa Bulotaitė per valandą tiesiog berte pabėrė visą plejadą asmenybinių škicų – sukūrė rašytojų Julijos Žymantienės-Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, politikių Sofijos Smetonienės, Jadvygos Tūbelienės, aktorės Onos Rymaitės ir dar daug kitų, mažų, lyg medalionui skirtų portretų.

 Unikalus „Stalo teatras“ Saulės Degutytės kūrybine raiška padovanojo vaikams spektaklį „Auksaplaukis ir Auksažvaigždė“ sukurtą pagal Jono Basanavičiaus surinktos tautosakos motyvus.

 Festivalio dailininkai reiškėsi kiekvienas savo srityje. Skulptorės Aušros Jasiukevičiūtės rodos vien iš svajonių nuaustas objektas veržėsi į dangų muziejaus kiemelyje, grafikės Daivos Kairevičiūtės fotografijų ciklas „Susapnuoti“ eksponuojamas parodų ir vaidinimų salėje. Dar kiti dailininkai kūrė festivalio informacinius leidinius, atributiką, o aš buvau pakviestas pieštiniais škicais gaudyti teatrines akimirkas.

 Muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė, įsipareigojo naujai veiklai – kaip šeimininkei priklauso, vaišino svečius kava bei šių namų tradiciniais pyragais. Nebuvo laiko nė dailininkui pozuoti, direktorės portretėlį „pagavau“ jai bekalbant su vienu iš šio festivalio rėmėju – Daliumi Šlapeliu.

 Festivalio uždaryme apsilankęs jo globėjas profesorius Vytautas Landsbergis, kaip visada pamatė daugiau, susiejo spektaklių istorijas su nūdiena – papasakojo ką tik grįžęs iš įvairių šventinių renginių Lietuvoje, kuriuose taip pat vyravo istorinė tema – lankėsi Kryžkalnyje, memorialo Lietuvos partizanams atidaryme, buvojo istorinėje Karšuvos žemėje, ties Skaudvile esančiuose Ivangėnų piliakalniuose, kuriuos nepailsdamas puoselėja, garsina žemaitis Antanas Gedvilas.

 Dar viena istorinė detalė – škicų parodoje, greta mano pieštų aktorių ir žiūrovų portretų, iš „Lietuvos aido“ puslapių žvelgė Antanas Smetona, akvarele nutapyti Jonas Basanavičius, Jurgis Šlapelis, Marija Piaseckaitė-Šlapelienė. Visi jie buvo pirmieji „Lietuvos aido“ skaitytojai!



Portretinių škicų ekspozicijos dalis

 K.K.Šiaulytis. ProfesoriusVytautas Landsbergis. 2020. Škicas 
Profesorius pajuokavo – rašau autografą, kaip patvirtinimą
 kad čia pavaizduotas tikrai aš!

K.K.Šiaulytis. Džiazo virtuozas Vytautas Labutis. 2020. Škicas

 K.K.Šiaulytis. Dailininkas, teatralas Kristijonas Siparis. 2020. Škicas

 K.K.Šiaulytis. Jonas Basanavičius. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis.  Aktorė Birutė Mar po spektaklio. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis.  Aktorė Vitalija Mockevičiūtė. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis.  Aktorė Neringa Bulotaitė. 2020. Škicas

 K.K.Šiaulytis. Aktorius Aleksas Kazanavičius. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Žiūrovai. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Aktorė Jurga Kalvaitytė. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Festivalio rėmėjas Dalius Šlapelis. 2020. Škicas

Belaukiant spektaklio piešiau ir žiūrovus Šlapelių namo brome.

Straipsnis publikuojamas laikraštyje "Lietuvos Aidas" ir jo internetinėje svetainėje - 
http://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/24337-09-25-salve-gyvenimo-teatro-akimirkos-dailininko-pasivaiksciojimai-po-vilniu-pasizvalgymai-lietuvoje?fbclid=IwAR0aba2Wd9-EhAZJnmic5lPFI0y5iZySQCL34qAr6VITLMDINuY-yBJueaU