Atviruko istorija.
Kalėdiniai ir naujametiniai
atvirieji laiškeliai
Kęstutis K.Šiaulytis.
Tik prasidėjus
atvirukų erai, savaime plito jų kolekcionavimas – iš artimų žmonių gauti
vaizdūs laiškeliai nebuvo išmetami, taip susidarydavo nedideli asmeniniai
atvirukų rinkiniai, kurie vėliau ne vienuose namuose išaugo į plačias
kolekcijas.
1895-1918 metų
laikotarpis vadinamas atvirukų “Aukso amžiumi” – tuomet buvo spausdinami
įvairiausi atvirlaiškiai: sveikinimo, suvenyriniai, išdaigų ir nuotykiniai (su
paslaptimi), informaciniai ir humoristiniai, reklaminiai, turistiniai, istoriniai,
su meno kūrinių vaizdais ir reprodukcijomis, žymių politikų, literatų, muzikų
portretais. Populiarios buvo ir rankų darbo iliustruotos kortelės. Koresponduojančių
atvirukais išmonė neturėjo ribų – kūrėsi savita pašto kortelių „kalba“ – gavėjui
bylojo ne tik tekstinis laiškelis, bet ir parinktas vaizdas, pašto ženklas,
išsiuntimo data, ypatingos žymės paliktos atviruke ir kt. Atvirukų
kolekcionieriai būrėsi į klubus, buvo spausdinami specialūs filokartijos
žurnalai, albumai. Atvirukų leidyba ypač suklestėjo Pirmojo pasaulinio karo
metu, kai milijonai kareivių frontuose kasdien šių pašto kortelių pagalba
palaikė ryšius su šeima, draugais, bičiuliais.
Lietuvos atvirukų
istorija prasideda apie 1904 metus. Lenkijoje išleisti atvirukai su
spalvotomis dailininko Antano Žmuidzinavičiaus
paveikslų reprodukcijomis, vienas pirmųjų - „Nemuno krantas ties Liškiava“.
Vilniuje lietuviškų atvirukų leidybą 1905 metais organizavo žymus Lietuvos
kultūros mecenatas Petras Vileišis.
XX amžiaus pradžioje
atvirukus savo iniciatyva kūrė ir spausdino Lietuvos menininkai: dailininkas,
muziejininkas Tadas Daugirdas, akvarelininkas Antanas Jaroševičius,
menotyrininkas Paulius Galaunė, skulptoriai Juozas Zikaras, Petras Rimša. Pirmosiose
Lietuvos dailės parodose (1907-1914) šalia kitos atributikos išleisti ir
atvirukai su dailininkų kūrinių reprodukcijomis (M.K. Čiurlionio,
A.Žmuidzinavičiaus ir kt.). Paštu buvo siunčiami ir originalai - vienetiniai
dailininko sukurti atvirukai. 2016 metais Druskininkuose, M.K.Čiurlionio memorialiniame
muziejuje galėjome pamatyti tokių – autorinių, Čiurlionio atvirukų parodą.
1918-1939 metus
galima vadinti atvirukų “Sidabro amžiumi“, nors komunikacijos srautai šia pašto
priemone sumažėjo, bet atsiradus spalvotai fotografijai ir naujiems spaudos būdams,
žmones domino atvirukai su miestų, vietovių vaizdais, bei meno kūrinių
reprodukcijomis. Buvo spausdinama daug informacinio, reklaminio pobūdžio
atvirlaiškių.
Po Antrojo pasaulinio
karo plėtojantis turizmui, populiarūs tapo svečiose šalyse įsigyjami atvirukai,
jie dažnai perkami „sau, atminčiai“ - pasakojantys apie aplankytus miestus,
paminklus, muziejus. To meto Sovietų sąjungoje buvo gausiai leidžiami
ideologiniai, propagandiniai bei sovietinių atmintinų datų atvirukai skirti
tarptautinei Moters dienai, Gegužės pirmajai ir kt. Kolekcionierių buvo
vertinami atvirukų rinkiniai kuriuose reprodukuoti garsių Rusijos muziejų meno
turtai. Tačiau daugiausia atvirukų tais sovietmečio vizualiai skurdžiais
laikais, sukurta ir išleista eilinių žmonių labiausiai laukiamai, linksmai,
puošniai Naujųjų Metų šventei. Šv. Kalėdos SSSR valstybėje buvo nepageidautina,
draudžiama šventė, tad jai skirtų pašto kortelių nebuvo spausdinama. Bet,
sovietinėje Lietuvoje dailininkai
naujametinių atvirukų vaizdus kūrė taip, kad jie tiktų ir sveikinant su Šv.
Kalėdomis.
Kalėdiniuose
atvirukuose, kažkokiu būdu - tarsi atidarius paslapčių dėžutę, veriasi meili
sveikinimų, linkėjimų šiluma. Matyt todėl, pasaulyje kalėdinių atvirukų
kolekcionierių ir šiais laikais netrūksta. Ypač vertinami aukso amžiaus
atvirukai, kuriuose išsaugota XX amžiaus pradžios visuomenėje kurta džiugi,
šviesi, viltinga Šv. Kalėdų laukimo nuotaika.
Atvirlaiškis. Informacinėje pusėje atspausdintas pašto ženklas
ir Vokietijos pašto naujametinis sveikinimas.
Šioje pusėja siuntėjas rašo tik gavėjo adresą.
(K.K.Š. atvirukų kolekcija)
Antroji to paties atvirlaiškio pusė. Siuntėjas čia rašo laišką.
Atvirlaiškis išsųstas 1899 metų gruodžio 31 dieną
Atvirukas. Vaizdinė pusė. Chromolitografija. Vokietija.
Šalia piešinio skirta vieta sveikinimui, laiškui.
(K.K.Š. atvirukų kolekcija)
Antroji to paties atviruko pusė. Čia rašomas tik gavėjo adresas.
Išsiųsta 1903 metais.
Atvirukas. Chromolitografija. Vokietija, Drezdenas. Iki 1905 metų.
