K.K.Šiaulytis. Šiemet pavasaris yra keistas.
Gegužės pirmoji prie Buivydiškių ežerėlio. 2020. Akvarelė
Kazys
Kęstutis Šiaulytis
Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje
Permainų pavasario paukščiai
Besibaigiant
Besniegei 2019-2020 metų žiemai smelkėsi nerimas - jei klimato kaita vyksta
tokiais tempais, ko laukti pavasarį, vasarą? Interneto pranašautojai skelbė
ateisiančius speigus, sausras, badmetį. O gal, jei sausyje nebuvo sniego, ir
ievos gegužėje nesužydės?
Pro karantino langą
stebiu juodvarnių paukščių draugiją susirinkusią po nuogu klevu, kur ir žiemai
pasibaigus vis paberiu kruopų, suaižėjusių duonos žiauberių. Gudruolės varnos
greitai apsisuka – pagriebusios stambesnį kąsnį, lekia toliau nuo savo
giminaičių. Garsėjančios išmintimi kuosos, pateisindamos apie jas sklandančią legendą,
vaikšto iškiliai, lyg susimąstę studentai prieš egzaminą, rūpestingai rankioja kruopų perlus. Šios
kompanijos lyderiai kovai – grasios išvaizdos paukščiai, jų juodas metalu
žvilgantis plunksnų apdaras primena viduramžių riterių šarvus, prie palyginti
mažos galvos pritvirtintas snapas svarus, tarsi piratų kirvis. Tačiau ilgiau
stebint suvoki, kovas - tikras trečias brolis šioje šeimynoje. Keliolika jų tupi,
kėpso, svirinėja ant klevo šakų, regis bijo nukristi, o kai pagaliau sunkiai
modami sparnais šlumšteli žemėn, nė nebando su pusbroliais konkuruoti, slankioja,
krypuoja lyg miego suimti, ilgai svarsto, sveika ar ne, tuos birius patiekalus
ragauti. Snapas jau neprimena ginklo, greičiau – didelį virtuvinį samtį. Už ką
jie buvo praminti kovotojais? Kur dingo jų narsa? Gal ir jie viruso išsigando?
K.K.Šiaulytis. Kovas. Draugiškas šaržas.
Keturiasdešimties
paukščių dieną (kovo dešimtąją) į Lietuvą turėjo sugrįžti nurodyta sparnuočių
įvairovė. Susiruošiau laukuose jų skaičiuoti, bet nepamačiau nė pagrioviais
bėginėjančios kielės, nė astronauto vieversio! Giraitėje prie tvenkinio irgi
nieko naujo – straksi čiabuvės didžiosios ir mėlynosios zylutės, medžių
kamienais, kaip visada, laipioja vikrūs bukučiai. Bet akis pagavo dar kažką – ant žemės, lyg pamestas spalvingas
rūkoriaus žiebtuvėlis tupi raibas kikilis! Bet tą kart jis neprabilo – gal
žmona dar neparskridusi?
Kažkur, gan ilgam,
stabtelėjo ir pavasaris. Kasdienis sausas šiaurys ar šiurkštus šiaurvakaris
vėjas tarsi uždarė laukiamų permainų vartus. Matyt ir mūsų nerimo debesis,
tvyrantis virš visos Europos ir Lietuvos, savaip įtakojo pavasario raidą. Žinome,
patiriame kaip stebuklingai mus veika gamta skleisdama nuostabiausias gajos,
žydėjimo, gyvasties energijas, mus
pakylėja, pradžiugina ir balto debesies šypsnys, ir galingo medžio šakų mostas.
Be abejo, žmogaus ir gamtos sąveika – abipusė.
Kai, kiek atšilus,
įsidrąsinau rengti akvarelinius plenerus, stebėjau kaip pagaliau prabyla ilgai
tylėję paukščiai. Ties palaukės pušele vis sutikdavau geltonąją startą, bet gal
tik po šešto tokio pasimatymo išgirdau jos ilgesingą dainelę. Tankmėje
besiblaškantis juodasis strazdas irgi kažko laukė, bet kai pagaliau pragydo,
paaiškėjo, kad čia jų – visa kapela. Kasdien gabalą kelio žingsniuoju ir laukų
vieškeliu (jis Vilniaus plane jau pažymėtas kaip Helsinkio gatvė), gegužei
įpusėjus, vos ne kas keliolika metrų čia mane sustabdo tai smagi musinukė,
žvitri dūminė raudonuodegė, linksma geltonoji kielė, dar kultupys ir čivylis!
Buivydiškių ežerėlyje ir kaimyniniuose tvenkiniuose kasdien vis kitokie
naujakurių nutikimai. Gal visą mėnesį ramius vandenis drumstė triukšmingai
nusiteikę laukiai, kol pagaliau tarpusavyje pasiskirstė pakrančių nendrynus.
Vos parsiradusios plačiagerklės krakšlės, rodos viso pasaulio kalbomis keksi,
čeksi, porina kokius kelionių nuotykius patyrusios, bet ir kiti turi ką
papasakoti – klykauja ratus virš vandenų sukdami kirai, upinės žuvėdros,
krūmokšnių tankmėse viena kitai atsiliepdamos gano klausytojų ausis
lakštingalos...
Geros nuotaikos
pagautas ir aš imu rimuoti, žodžius liežuviu kilnoti, ir štai – aplink besidairydamas
sugalvojau mįslę: „Žaliam sijone baltos blauzdos kyšo“! Kas tai?
----
Šis tekstas ir akvarelės, škicai publikuojami laikraštyje "Lietuvos aidas", bei jo internetinėje svetainėje - http://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/23773-05-29-dailininko-pasivaiksciojimai-po-vilniu-pasizvalgymai-lietuvoje?fbclid=IwAR0uN0Qe6KDRImDcuT4bg3QTnGdjGAqBJu_RAkM3DGs40HLKqwqdbRM7klg
Autorius karantino plenere (foto). 2020 04 21. Foto D.Š
K.K.Šiaulytis. Valanda prie tvenkinio su antimis ir laukiais. 2020. Škicas, akvarelė
K.K.Šiaulytis. Kalbantis medis. 2020. Škicas, akvarelė
K.K.Šiaulytis. Tvenkinių apsuptyje. 2020. Akvarelė
K.K.Šiaulytis. Pražydo ievos. 2020. Akvarelė
K.K.Šiaulytis. Mįslė.
