Vakaras

Vakaras

2017 m. kovo 31 d., penktadienis

Penktadienio škicai

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Atsirėmusi.
 2017. Škicas. 32 x 24

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Trys.
 2017. Škicas. 24 x 32

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Dailininkė.
 2017. Škicas. 21 x 14,8


K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Modelis.
 2017. Škicas. 21 x 14,8

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Nugara.
 2017. Škicas. 21 x 14,8

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Greitas škicas.
 2017. Škicas. 21 x 14,8

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Dailininkas Gintaras.
 2017. Škicas. 14,8 x 21

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Pokalbis.
 2017. Škicas. 21 x 14,8


2017 m. kovo 28 d., antradienis

Mano portretas


2
K.K.Šiaulytis. Mano portretas. Pats pasireiškęs akvareliniame liejinyje.
 2017. DADA Atvirukas. 10 x 15. Automatizmas. 
***
Instrukcija:
Stebėti kadrus paeiliui. 
Portretą papildžiau keliais brūkšneliais


THOREAU

K.K.Šiaulytis. THOREAU. 2016+7. DADA akvarelė. 21 x 29,7

2017 m. kovo 24 d., penktadienis

Penktadienio škicai

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Sėdinti. 
2017. Škicas. 32 x 24

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Gulinti. 
2017. Škicas. 32 x 24

K.K.Šiaulytis. Dailininkas Jūragis. 
2017. Škicas. 14,8 x 21

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. 
2017. Škicas. 24 x 32

K.K.Šiaulytis. Dailininkas piešia. 
2017. Škicas. 21 x 14,8

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Stovinti. 
2017. Škicas. 32 x 24


K.K.Šiaulytis. Dailininkė. 
2017. Škicas. 21 x 14,8


2017 m. kovo 19 d., sekmadienis

Nemunas ir Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Nemunas ties Meilės sala. Druskininkai. 
2013. Akvarelė. 42 x 29,7

Nemunas ir Akvarelė 


Tapydamas plenere, liejamuosius - turškiamuosius 
akvarelės efektus - pažaboju.
Jei jau pleneras - surastas kartais ilgai ieškotas motyvas
- tai, manau,  mieliausia perteikti dienos,
 metų laiko nuotaiką, kraštovaizdžio charakterį -
 privilioti į akvarelę regimos erdvės genius loci.
***
Tik šiandien pastebėjau (2017 03 19),
kad balti debesys šiame darbe - "Nemunas ties Meilės sala. Druskininkai",
 primena pusiaugulą moterį.
Plenere į besirandančią akvarelę peizažas ir šviesa
 įbrenda tarsi nejučia - dailininkui tik vos prisilietus,
o krašto misterijos - įsliuogia tik į nužiūrėtą kūrinį.
***

K.K.Šiaulytis. Vakaras prie Nemuno. 
Pusiaukelyje tarp Švendubrės ir Druskininkų. 
2013. Akvarelė. 29,7 x 42

***

1992 metais geografas Rimantas Krupickas pakvietė mane dalyvauti 
Nemuno ištakų tyrimo ekspedicijoje. 
Nedidelė grupė mokslininkų ir studentų, 
(aš atstovavau žiniasklaidą, tada leidau žurnalą "Žaliasis laikraštis"),
išvykome į Baltarusiją. Ilgais vieškeliais, per plačius slėnius, 
važiavome ten, kur žemėlapiuose buvo nurodyta Nemuno upės pradžia.
Atvykome prie pirmojo Nemuno tilto - sunku buvo patikėti,
 kad po juo srovenantis upelis yra mūsų didžioji upė.
Kiek leido kolūkiniai keliukai, dar lingavome autobusu,
 o toliau, pėstute - kryptį rodė kompasai, nuojauta
 ir baltarusis krašto žinovas, atvykęs, rodos iš Minsko.
Deja, kraštotyrininko nurodytose palaukėse jau buvo
 pasidarbavę melioratoriai, tad Nemuno versmes ėmėme ieškoti
pasklidę grupelėmis po nedidelę girią. Mūsų būrelis greit
 aptiko upelio sausvagę, pasileidome jo smėlėtu dugnu vos ne bėgte,
tačiau greitai į mūsų atrastąjį "upelį" įsiliejo kitas, 
toks pat - tik smėlį šiugždenantis "upokšnis".
Antra, trečia tyrėjų grupės irgi rado bevandenių vagų 
- jų čia, pasirodo, buvo visas tinklas,
 supratome, jog vienintelės versmės ir nebuvo -
 Nemuno ištakos - visame miške!
Galima būtų bet kurį to miško sausupį laikyti Nemuno pradžia,
bet, manau, iš lotyniško žodžio nemus, reiškiančio šventą girią,
 kilęs mūsų upės vardas tarsi nurodo, kad ir jos ištakos turi slėptis miške.
***
Nemunas, nuvinguriavęs iš Minsko srities 462 kilometrus, 
pasiekia Lietuvą, dar 17,3 km. teka pasieniu su Baltarusija,
o jau vien mūsų šalyje - teka  359 km. Pasieniu su Rusija - dar 98,7 km.
 Viso turėtų susidaryti 937 km - taip apie Nemuno ilgį teigia enciklopedijos.
Akvarelę " Vakaras prie Nemuno. 
Pusiaukelyje tarp Švendubrės ir Druskininkų" 
tapiau maždaug ketvirtame, Nemuno, tekančio vien Lietuvoje, kilometre.
Viliuosi, kad stebintys šią akvarelę 
pajaus mano patirtą vasaros vakaro ramybę,
kai tylus upės srautas tarsi praryja visus aplinkinius garsus,
kaip, tą vakarą,  neramius laumžirgius
savo žiotyse skandino išnirusios iš upės vandenų didžuvės.
***

K.K.Šiaulytis. Nemuno vasara. Vidurdienis. Kranto žolynai.
Netoli Druskininkų. 
2013. Akvarelė. 29,7 x 42
***
Keliaudamas iš Druskininkų link Švendubrės, link Baltarusijos,
 radau Nemuno pakrantės įlankėlę su
meškeriotojų "prieplauka". Čia atsivėrė būdingas
 šių apylinkių peizažas: miškai veši visai šalia upės vagos,
 o prie vandens - tokie aukštų žolynų sąžalynai, 
kad nei žvejai, nei kokie gyvūnai takelių nepramina.
Žvalgausi - kitame, kairiajame Nemuno krante,
 link upės leidžiasi platesnis takas,
įrengtas nedidelis paplūdimys, o upėje taškosi keletas mauduolių.
Patyrinėjau savo kranto upės dugną - tvirtas, žvyrinis,
 tad ir aš panirau į vandens procedūras...
Kai upės tėkmė nekliudo kokio akmens ar kito kyšulio,
 vandens paviršius atrodo ramus lyg kokiame ežere,
 bet įdėmiau stebėdamas matai - vandens atspindžių lyguma įtempta,
tarsi plieninė, kai ežerų veidrodžiai - tik ramūs tyvuliai. 
 Įbridęs upėn suvoki tokios regimybės priežastį - 
šį įvaizdį kuria vandens srautas, jis toks stiprus,
 kad ne tik plaukti prieš srovę negali, bet ir išstovėti sunku,
 plūdimo jėga guldo į vagą, ir nuneštų lyg šapą,
bet dugne sugriebęs akmens gūbrį, laikaisi,
 siūbuoji pasroviui, lyg koks vandens augalas...
***

K.K.Šiaulytis. Ratnyčia skuba į Nemuną. Druskininkai. 
2013. Akvarelė. 42 x 29,7
***

Druskininkuose yra keletas vietų kur tikrai gyvena mūzos -
 deivės savo būstui pasirenkančios slaptingus gamtos kampelius -
 dažniausiai prie šaltinių, upokšnių, kitų vandens versmių.
Antikos pasaulyje, Senovės Romoje, vėliau ir renesanso epochoje
 mūzų gerbėjai statė ypatingus statinius skirtus menų globėjoms kurtis.
Bet, jei kur apylinkėje būdavo aptikta mūzų jau apgyvendinta vieta,
pažymėdavo ją skulptūromis ar nedidele šventykla.
Druskininkuose, manau, gyvena visos devynios
 senovės graikams žinomos mūzos: Erato, Euterpė, Kaliopė, Klėjo,
 Melpomenė, Polihimnija, Terpsichora, Talėja, Uranija.
Spėju, Ratnyčios ir Nemuno santakoje, pakriaušyje po sena tuopa
 savo namus turi šokio deivė Terpsichora - kai būsite čia, 
pažvelkite kaip sukūriuoja upelė!
Ši erdvė kažkada "pritraukė" ir vieną gražiausių 
Lietuvos parkų skulptūrų - B.Vyšniausko "Ratnyčią",
traukia ir žmones - čia nuolat kažkas fotografuojasi,
 stebi santaką ar rymo-liūdi (dažniausiai tai lietuviai),
 peizažo kintančių grožybių...
Kai buvoju Druskininkuose visada ateinu čia - lieju akvareles, škicuoju, 
skaičiuoju antis ar sekmadieninius žvejus.
***

K.K.Šiaulytis. Nemunas Druskininkuose. Rugsėjis.
2004. Akvarelė. 24 x 32
***
Druskininkuose, rugsėjais vykstančio M. K.Čiurlionio vardo
 plenero metu, 2004 metais, ieškodamas savitų miesto motyvų 
"atradau" Ratnyčios ir Nemuno Santaką -
tokia gaivi erdvė - net rudeniškai nuraudusi rūgštynė
 čia pretenduoja patekti akvarelėn...
Smėlio seklumoje, tarsi kokioje scenoje šoka ajerų sąžalynas,
tarp jų įsibridau ir aš - teptuku, pieštukais bandžiau pataikyti į ritmą -
galinga rugsėjo nostalgija - lyg dangaus atspindžiai Nemune,
 matyt susuko galvą, vos atpažįstu save šioje akvarelėje.
***

K.K.Šiaulytis. Laivų prieplauka Druskininkuose.
2013. Škicas. 29,7 x 21
***

2004 metais surastą motyvą,  kuris matomas akvarelėje 
"Nemunas Druskininkuose. Rugsėjis",  vėl škicavau 2013.
 Smėlio areną po tuopa jau apleido ajerai, 
plačiu štrichu kraštovaizdį kerta naujas tiltas per Nemuną,
 pakrantėje plūduriuoja prieplauka su pontoniniu tilteliu
- laukia  grįžtančio laivo iš kelionės į Liškiavą.
Žvejas gi, matyt stebi "gyvas" akvareles, 
toje vietoje pluoštas Nemuno srauto užsukęs už prieplaukos 
verpetuoja nešdamas  visokią vandens paviršiaus smulkmę
 - žiedadulkes, žolelių gijas ir sėkliukes,
vandens paukščių plunksneles, bei kitokią mozaiką.
Stebėjau ir aš - ten tikrai nuolat sukasi žaismingos akvarelės!
***

K.K.Šiaulytis. Nemunas Druskininkuose. Ruduo.
2004. Akvarelė. 24 x 32
Tapyta plenere "M.K.Čiurlionio dienos"
***
Šiandien jau niekam ne paslaptis, kad tekantis upių vanduo
 nuolat "gamina" energiją, kurią čia pat spinduliuoja į aplinką.
 Nemuno ir Ratnyčios santakoje,
 ta, prietaisais nefiksuojama energija, kyla lyg nematomas rūkas,
 gaubia šią erdvę lyg aura, ir, jei esi gerai sureguliavęs savo imtuvą,
čia tikrai pajausi kūrybinį įkvėpimą...
Akimis "iškirpau" peizažo gabalą - pasirodė smagiai abstraktus, 
tad perkėliau į akvarelę. 
***


K.K.Šiaulytis. Vidurvasario rytas. Nemuno ir Ratnyčios santaka. 
2013. Akvarelė. 29,7 x 42. Privačiame rinkinyje.
***
Šešėliuose peizažas dar snūduriuoja, rąžosi, saulėje - jau kregždžių rytas.
Stebiu tai nuo dešiniojo Ratnyčios kranto - svarstau,
 tiek romantiškų akvarelinių "vakarų" esu nutapęs,
 rytmečiai gi, liko lengvuose škicuose.

***

K.K.Šiaulytis. Nemuno ir Ratnyčios santaka. Pasivaikščiojimų krantinė
2004. Akvarelė. 29,7 x 42.
***
Ši Druskininkų miesto erdvė ypatinga -
aprėpiama žvilgsniu nuo kairiojo Ratnyčios kranto aukštumėlės,
regimas vaizdas tarsi pakilėja stebėtoją, skraidina, vilioja,
 skamba ilgesiu ir oktavomis.
Nemunas, pasipildęs pakrančių Sūručiais - sūriais šaltiniais ir
linksmos Ratnyčios energija, čia, lyg alchemikų meno kūrinys -
"Veidrodis ir Srautas",
kviečia patirti Kelionės ilgesį.
***

K.K.Šiaulytis. Anapus Nemuno  medžių siluetuose pasislėpę
 žmonių portretai - šaržai.
 2013. Akvarelinis škicas. 24 x 32

Kitame Nemuno krante,  medžių siluetuose - žmonių portretai - šaržai.
2013. Foto K.K.Š.
***

Anapus Nemuno - anapus tikrovės

Pasitelkęs DADA Požiūrį kraštovaizdyje "Veidrodis ir Srautas" 
matau ką kita - kairiojo kranto medžių siluetuose pradeda vaidentis 
linksmi, šaržuoti portretiniai siluetai.
Vėjui dvelktelėjus portretai ima šypsotis, 
mojuoja barzdomis ir garbanomis...
***

K.K.Šiaulytis. Vandems matavimo stoties įrenginiai.
2004. Akvarelė. 32 x 24
Tapyta plenere "M.K.Čiurlionio dienos"

Akvarelininko pastebėjimai 

Druskininkuose



Tarsi kokie postmodernizmo skulptūriniai artefaktai - 
vienas upėje, kiti įsikibę Ratnyčios pakriaušį, 
dar dalis prilipę prie kalvos už pėsčiųjų tako -
vilioja smalsias akis Vandens matavimo stoties (įkurta 1881 m) įrenginiai.
Tiesioginė šio objekto paskirtis suvokiama pamačius 
liniuotės padalas ir skaitmenis - kai Nemune pakyla vandens lygis,
čia, jo stovis fiksuotas centimetrų tikslumu, 
taigi - Akvametras ( tai naujažodis) veikia!









DADA Pavasaris

1

2

3
K.K.Šiaulytis. DADA Pavasaris.
 2017. DADA Atvirukas. DADA Komiksas

2017 m. kovo 17 d., penktadienis

Penktadienio škicai. 2017 03 17

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Aktas plunksna - 1.
2017. Škicas. 29,7 x 21

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Aktas plunksna - 2.
2017. Škicas. 29,7 x 21

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Aktas pieštukais, akvarele - 1.
2017. Škicas. 21 x 29,7

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Aktas plunksna - 3.
2017. Škicas. 29,7 x 21

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Aktas plunksna - 4.
2017. Škicas. 29,7 x 21

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Aktas plunksna - 5.
2017. Škicas. 29,7 x 21

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai. Aktas pieštukais, akvarele - 2.
2017. Škicas. 21 x 29,7

K.K.Šiaulytis. Penktadienio škicai .Aktas plunksna - 6.
2017. Škicas. 29,7 x 21


2017 m. kovo 13 d., pirmadienis

Komunikacija. Apskritimas ir kvadratas. ImaGO

K.K.Šiaulytis. Komunikacija. Apskritimas ir kvadratas.
 2016. DADA Atvirukas.

K.K.Šiaulytis. ImaGO.
 2016. DADA Atvirukas.



2017 m. kovo 12 d., sekmadienis

Mail art

K.K.Šiaulytis. Mėlynasis drugelis.
 2017. DADA Atvirukas. Pašto menas. 9,5 x 15

K.K.Šiaulytis. Blue Butterfly.
 2017. DADA Postcard. Mail art. 9,5 x 15

K.K.Šiaulytis. Auksinis drugelis.
 2017. DADA Atvirukas. Pašto menas. 10 x 15

K.K.Šiaulytis. Golden Butterfly.
 2017. DADA Postcard. Mail art. 10 x 15

Margasis drugelis

DADA Animacija 

"Margasis drugelis"


1

2
K.K.Šiaulytis. Margasis drugelis.
 2017. DADA Atvirukas. Pašto menas.
 DADA Animacija. 10 x 15

K.K.Šiaulytis. Colourful Butterfly.
 2017. DADA Postcard. Mail art. 
DADA Animated movie. 10 x 15

DADA Animacinį filmuką 
"Margasis drugelis"
galite pažiūrėti taip: rodykle - pirštu spustelėkite 1 kadrą,
padidėjus vaizdui galite greitai rinktis paeiliui 1 - 2 kadrus, 
filmas pradės "suktis".
Sėkmės!
K.K.Š.
2017 03 12


3 x Jurgis Gimberis

K.K.Šiaulytis. Jurgis Gimberis - humoreską pasakoja. 2017. Šaržas

K.K.Šiaulytis. Jurgis Gimberis - prozininkas. 2017. Šaržas


K.K.Šiaulytis. Jurgis Gimberis - satyrikas. 2017. Šaržas

3 x Jurgis Gimberis


Jurgis Gimberis - prozininkas, satyrikas ir truputį dailininkas - 
rašo ir perskaito humoreskas,
savo knygas - kai panori, pats iliustruoja.
Savaitraštis "Literatūra ir Menas"
 "piešinių" numeryje (2017 Nr. 6)
 spausdino J.G. tekstą,
tad ir autoriaus portretas turėjo būti rankiniu būdu fiksuotas.
Kadangi satyriką jau esu šaržavęs humoro žurnalui "Šluota"
(prieš 28 metus) nesunku buvo vėl pamėginti...

K.K.Š.
2017 03 12