Vakaras

Vakaras

2020 m. lapkričio 27 d., penktadienis

Homo sapiens arboro

K.K.Šiaulytis. Stelmužės ąžuolas. 2007. Akvarelė, škicas

Kazys Kęstutis Šiaulytis

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių,

 pasižvalgymai Lietuvoje

 

 Homo sapiens arboro

 

Homo sapiens – tai mes, „žmogus protingasis“. Esė antraštėje šis garbingas titulas papildytas dar vienu lotynišku žodžiu – „arboro“, lietuviškai – medis. Toks savavališkas plačiai pripažintos sąvokos praplėtimas neleistinas būtų mokslininkui, bet dailininkui taip konstruoti mintį, kaip ir paveikslą – įprasta. Žodį arboro pridedu norėdamas pažymėti, jog dabartinis žmogus turėtų prisiminti – jis yra vienis su visa pasaulio gamta, o ne tik su egoiste beždžione. Besaikis, alinantis planetos gamtinės aplinkos niokojimas, beprasmis vartojimo šėlsmas jau pasiekė ribą, už kurios mūsų laukia urvinių gorilų, su televizoriumi ant sienos, ateitis. Jei pasiseks, gal ten bus ir plastmasinių palmių, daugkartinių sumuštinių, bei kvapnių dezinfekcinių preparatų... Naujųjų laikų „atradimai“ privertė užmiršti žmogaus ir visos kūrinijos vienovę – tai, apie ką pasakojo ne tik legendos, mitai, šventosios knygos, bet ir daugybė meno paminklų visame pasaulyje.

 Meno istorijoje žinomas vaizdinys „Pasaulio medis“. Jau Šumero, asirų, hetitų, vėliau persų bareljefuose, raižiniuose vaizduojamas plačiašakis medis siekiantis  žvaigždes. Jo šakose gieda paukščiai, skleidžiasi žiedai, noksta vaisiai. Medyje įsikūrę ir mitiniai feniksai, šalia ilsisi liūtai, elniai, grifonai. Gal tai ir prarasto Rojaus simbolis? Bet, kartu, šis medžio įvaizdis nusako žmogaus būties tikslą ir kelionę, tapsmą  tuo, kas jame, tarsi kedro sėklelėje įdiegta Tvėrėjo – skleistis vieniu su gamta, visa planeta, augti, kilti, veržtis iki dangaus. Šis metafizinis medžio įvaizdis tarsi savaime gimdavo įvairiausių tautų šventikų, mąstytojų, menininkų sąmonėje, tad vienaip ar kitaip vaizduojamas senovės Egipto, etruskų, antikos kultūrose, Amerikos, Afrikos, Sibiro tautų dailėje, budizmo, islamo, krikščionybės meno paminkluose.

 Lietuvoje Pasaulio medis raižytas verpstėse, tapytas kraičio skryniose, įaustas lino drobėse, šakas skleidžia koplytstulpių saulutėse. Kalendorinių švenčių tradicijose savitai įsipinantys augalai: velykų kadagys-verba, jurginių berželis, joninių papartis, žolinių žiedai, kalėdinė eglutė – tai vis Pasaulio medžio dalys. Mitologinė legenda „Eglė žalčių karalienė“ atskleidžia nelengvą asmens kelią išpildant – kas likimo žadėta. Humoristinėje pasakoje apie pupą ir senelius, jos šakomis kopiančius pas Dievą, gal nuspėti šiuolaikinio žmogaus vargingi klystkeliai.

  Lietuvoje, nuo neatmenamų laikų, patys mūsų aplinkoje augantys medžiai yra tapę gyvais simboliais, savitais kultūros artefaktais. Istorinės šventos giraitės ir girios, alkakalnių ir kapinių liepos, pušys, naujakurių sodybų ąžuolai, net romantiški tvenkinių gluosniai puoselėjami kaip gyvenimo ženklai, mintijimo ir pajautos paminklai. Stovi šalia tokio medžio, jo kupolas skleidžiasi lyg dangaus skliautas – toje visatos miniatiūroje jautiesi esąs savo namuose.

 Rašytojas, kalbininkas, kraštotyrininkas Dionizas Poška savo garsiajame Baublyje tarsi apjungė Pasaulinio medžio simbolį su realybe. Tūkstantmečio ąžuolo ertmėje įrengtoje altanoje svajojo, skleidėsi Lietuvos kultūros dalyviu ir kūrėju.


K.K.Šiaulytis.  Antrasis Dionizo Poškos Baublys. 2006. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Homo sapiens arboro. 2016. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. 1921 metų naujakurių ąžuolas
 Seredžiaus apylinkių sodyboje. 2002. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Koplytstulpis Adakavo bažnyčios
 šventoriuje. 2006. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Sodyba tarp medžių. Reškutėnai. 2010. Akvarelė

Esė "Homo sapiens arboro" publikuojama laikraštyje
"LIETUVOS AIDAS"

http://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/24650-11-26-
dailininko-pasivaiksciojimai-po-vilniu-pasizvalgymai-lietuvoje
-homo-sapiens-arboro?fbclid=IwAR2W-oYtjSCaYK4WbdWp38duzTd0ta64FIKwgcQABoOjS1lgIoIIiWN5K9w



2020 m. lapkričio 20 d., penktadienis

ŽOLYNŲ UGNINGA STICHIJA

K.K.Šiaulytis.  Ratnyčios pavasaris. Purienų žiburiai. 2019. Akvarelė.


Kazys Kęstutis Šiaulytis

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių,

 pasižvalgymai Lietuvoje

 

Žolynų ugninga stichija

 

 Pleneruose gandru braidžiojantį dailininką prakalbina ir debesų peizažai ir žemumų materija – žalumu įmirkę pievos, raktažolių kalvos, paežerinių nendrių muzika, net žilos kerpių miniatiūros, lyg senatvė apraizgiusios medžių kamienus.

 Pamenu, ankstyvą pavasarį, dar rudens violetu  apsigaubusiame Ratnyčios miške mane sustabdė purienų geltonis – kaip perteikti šį nelauktą spalvinį kontrastą? Apsigyvenau valandai ant kažkokio šiekšto – spoksau lyg spungė (toks drugelis), akys raibsta, su kiekvienu teptuko slystelėjimu mato vis daugiau – ar sutilps akvarelėje ir nenumaldomas upelės srautas?

 Kai pavasaris pakyla pempėmis ir vieversiais, kasdien tiek daug veriasi naujos žalumos – atrodo žalia liepsna veržiasi iš žemės gelmių. Tos liepsnos liežuviai – aitrūs dilgėlių sąžalynai, smailūs visokių viksvų daigynai, apynių vikrūs stiebeliai ir žinoma visokiausių žiedų švyturėliai. Spėjimą, kad augmenija – tai ir taip pasireiškianti ugnies stichija, patvirtina visi augalai – jų besistiebiantis veržlumas, lapų, žiedynų forma, galiausiai – vidinė energija, galia ir gydyti ir marinti... Žemuogių uogos spingsi lyg krosnies angliukai, pirštus nudegina dagio spygliai ir vien dilgėlės vardas, o garsusis Sosnovskio barštis, augantis lyg gaisras, taip svilina, kad net sukelia 1-3 laipsnio odos nudegimus. Panašų poveikį turi ir kiti augalai – jonažolės, rūtos (žiūr. Vikipedija).

 Vieną pilką rudens dieną žiūriu – žvyro kalnelis tarsi gimtadienio tortas žvakėmis apsmaigstytas šviečia. Ruduo nuskrido tarsi išgąsdintas žvirblis! Tai buvo 2000-aisiais, gal gamta jubiliejų šventė? Tik po aštuonerių metų nutariau su tuo augalėliu-žvake, artimiau susipažinti. Pasirodo, vardas įtartinas – paprastoji rykštenė, o paslaptis užšifruota lotyniškame varde – Solidago virga aurea, išvertus – gydanti auksinė rykštė! Ji labai sveikatinga, gydo net vėžį.

 Augalų žinynai rašo – rykštenė žydi liepos – rugsėjo mėnesiais, bet turiu pataisyti, šiandien, lapkričio 19-ąją, laukuose radau vis dar šviečiančią! Betgi daugelis augalų jau styro nuodėguliais, išdžiūvę stiebai linguoja, visokie skėtiniai, tarsi pelenus, pavėjui barsto paskutines sėkliukes. Atskris dagiliai, čimčakai ir čivyliai, surinks tą gera. Keistas sutapimas? Tie paukšteliai irgi savo apdare liepsneles nešioja. Raudonomis gaisomis šviečia čimčiako ir čivylio kaktos, šonai, krūtinės, o dagilis tviska, spragsi tarsi židinio ugniakuras. Žiemą miela laukuose stebėti, kaip jie kedena sudžiūvusius augalų žiedynus – renka dar neišbirusių sėklų derlių.


K.K.Šiaulytis. Nendrių muzika. 2012. Akvarelė.

K.K.Šiaulytis. Mėlyna liepsnele plaikstosi veronika. 2007.  Akvarelė.

K.K.Šiaulytis. Auksu spindinti paprastoji rykštenė. 2008. Akvarelė.

K.K.Šiaulytis. Žvakių kalnelis.. 2000. Akvarelė.

K.K.Šiaulytis.  Rūgštynių raudonas laužas prie Sartų ežero. 2007. Akvarelė.

K.K.Šiaulytis. Vidurvasario pievų verbos. 2012. Akvarelė.

Esė "Žolynų ugninga stichija" ir akvarelės publikuojami
 laikraštyje "Lietuvos aidas" ir jo internetinėje svetainėje -

http://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/24620-11-20-
dailininko-pasivaiksciojimai-po-vilniu-pasizvalgymai-lietuvoje
-zolynu-ugninga-stichija?fbclid=IwAR0o1IWwnT4wkkIlflfQ3w0pQFCCJETecRFm
RR7nhVyhV9WLnDj5PbKHPuk


2020 m. lapkričio 6 d., penktadienis

Prezidentinės kovos



K.K.Šiaulytis 

Prezidentinės kovos

 

 Pasauliniame informacijos vandenyne audringa – vienas po kito lyg cunamiai ritasi parlamentų, prezidentų rinkimai, margi protestai, demonstracijos, siaučia ir Covido bangos, tik sporto ciklonai nebesukelia rimtesnių pasekmių prie ekranų sėdintiems sirgaliams. Atėjo laikai, kai pasaulis tapo net ne kaimu, o mūsų kompiuterio failu! Klajojame jame, lyg koks Skrajojantis Olandas. Interneto pagalba galime dalyvauti Geltonųjų liemenių eisenose Paryžiuje, baltų-raudonų lietsargių sueigose Minske, stoviniuoti po žaliomis vėliavomis Bangladeše reikalaudami Makrono galvos.

K.K.Šiaulytis. Donaldo Trumpo priešrinkiminės nakties košmaras.
 2020. Humorografija-šaržas

 Tačiau visus labiausiai domina Jungtinėse Valstijose pakilusi Džo Baideno Mėlynoji banga – ar JAV demokratų partijos simbolis asiliukas, pagaliau įveiks respublikonų simbolį – dramblį, kuriam valdžios olimpe atstovauja Prezidentas Donaldas Trumpas? Šalyje, didžiuosiuose miestuose, lyg laukdami uragano, prekybininkai faneros lapais dengia stiklines parduotuvių, kavinių vitrinas - saugomasi vietinių vėjavaikių! Smagu stebėti kaip išradingi politologai, sociologai kuria realius, gatvėse ir aikštėse realizuojamus padūkusius holivudinius scenarijus. Dalyvauja ir žiniasklaida – laikraščių žurnalistai ir karikatūristai, televizijos komentatoriai ir šoumenai. Aštrialiežuvis Trumpas lyg vandenyno pakrantės uola sudaužė daugybę politinių armadų, bet medijų vėtros toliau talžo jo stotą. Vien tarptautiniame karikatūristų portale ToonPool, kasdien, štai jau beveik penkerius metus, pasirodo dešimtys satyrinių piešinių skirtų Trumpui. Manau, šis prezidentas turėtų patekti į Gineso rekordų sąvadą, kaip dažniausiai pasaulyje karikatūrose vaizduojamas žmogus.

 Vienu piršto krepštelėjimu per klavišus, peršoki iš kokio Indijos vandenyno į vietinę kūdrą – nuosavą pokalbių grupę, draugišką forumą ar nuotolinę konferenciją. Jei nuobodu, nekyla adrenalino bangos – ieškai naujienų platesniuose tvenkiniuose – delfiuose, penkminutėse. Čia pasitaiko tokių informacinių duobių, iš kurių porą valandų neišsikrapštysi, bet ir tokių seklumų, kad to portalo savaitėmis nebenorėsi matyti. Pastebėjau, per keliasdešimt internetinės žiniasklaidos metų labai išsisėmė komentatoriai, jie, matyt, naudoja jau prarūgusį rašalą. Mūsuose laukiama permainų. Nauji laisvieji politikai žada atverti langus, plūstelės šviežio oro gūsis – išgirsime tekstų kuriuos buvome primiršę.

 Klausausi informacijos vandenyno ošimo, rodos tame gausme atpažįstu žodžius:

 „Pasaulį seną išardysim, / Iš pačių pamatų ir tuo / Naujai pasaulį atstatysim – / Kas buvo nieks, tas bus viskuo.“

 Tikra tiesa – internetas leidžia pasijusti bet kuo.

 

K.K.Šiaulytis. Džo Baideno priešrinkiminės nakties košmaras.
 2020. Humorografija-šaržas

K.K.Šiaulytis. Džo Baideno Mėlynoji banga.

K.K.Šiaulytis. Naujasis Robinzonas. Kaukė ir Karantinas.

K.K.Šiaulytis. Laukimas.

K.K.Šiaulytis. Apie humorą.


K.K.Šiaulytis.  Kaukė nuo viruso

Straipsnis "Prezidentinės kovos" ir humorografijos,
 šaržai publikuojami laikraštyje
 "LIETUVOS AIDAS" ir jo internetinėje svetainėje -

http://www.aidas.lt/lt/politika-aktualijos
/article/24554-11-06-prezidentines-kovos?fbclid=IwAR
1CuQjzOPtbeU9wG1cmndK6w
KCPfPa8Sb_rkzOx62se9Ox5hYh5beeLnWg