Vakaras

Vakaras

2024 m. balandžio 24 d., trečiadienis

DAILĖS PLENERŲ POKYLIAI (1)

K. K. Šiaulytis. Tapybos oreivis. 2023. Humorografija, 21 x 29,7

Kęstutis K. Šiaulytis

DAILĖS PLENERŲ POKYLIAI (1)

 Mūsų dabartyje, taip giliai kultūriniais renginiais prisodrintoje terpėje, žodis „pleneras“ tapo toks pat įprastas, kaip ir „autoservisas“. Vis tik, tiems, kurie norėtų sužinoti daugiau apie šį prancūzišką terminą, siūlau patyrinėti čia publikuojamą humoristinę diagramą „PLEIN AIR“. Dailininkai, mėgstantys tapyti bekraštėse gamtinėse erdvėse, kregždžių krykštavimo ir žiogų žongliravimo sklidiname ore, galėtų būti šaukiami ir kokiu skambesniu vardu, pvz. „sklandytojai“. Mes, lyg kokie gandrai braidome Lietuvos paežeres, lekiam į pajūrį, gaudom karosus vietinėse mariose, pakilę aukštai – žvalgome klonius nuo istorinių piliakalnių. Esame tikri oreiviai!

  Mano, kaip ir kitų akylų sklandytojų vasarų aruoduose – ne tik gimtinės peizažų žemėvaizdžiai, saulėlydžiai ar mėlyni horizontai, škicų albumuose slapstosi ir linijų, spalvų dariniuose pagauti kolegiški performansai, pietų stalo asambliažai, saulės numargintos portretų mozaikos. Bėgant tų albumų – kelionių dienoraščių puslapiais, akinių neužteks, atverkite vidinį monoklį – šypsenos ir raukšlės nelengvai perskaitomos.

K. K. Šiaulytis. Dailininkas akvarelininkas, 
profesorius Antanas Visockis.
 2020. Akvarelinis etiudas, 32 x 24

K. K. Šiaulytis. Dailininkė scenografė, 
tapytoja Filomena Linčiūtė - Vaitiekūnienė.
 2017. Akvarelinis etiudas, 32 x 24

K. K. Šiaulytis. Dailininkas tapytojas,
 profesorius Valentinas Antanavičius. 
2017. Akvarelinis etiudas, 32 x 24

K. K. Šiaulytis. Dizaineris, dailininkas, 
fotografas Vilmantas Dambrauskas. 
2020. Akvarelinis etiudas, 32 x 24

K. K. Šiaulytis. Dailininkas vitražistas,
 tapytojas Liudas Pocius. 
2017. Akvarelinis etiudas, 24 x 32

K. K. Šiaulytis. Akvarelininkės plenere Dusetose,
 Sartų ežero pakrantėje “plauna” akvareles.
 2007. Akvarelinis etiudas, 24 x 32

K. K. Šiaulytis. Dailininkas tekstilininkas,
tapytojas Anicetas Jonutis.
2017. Akvarelinis etiudas, 24 x 32


 Straipsnį - pašnekų esė publikuoja
 laikraštis "LIETUVOS AIDAS", Nr. 17 ( 2024).
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/31513-2024-04-24-

dailes-pleneru-pokyliai-1?fbclid=IwZXh0bg

2024 m. balandžio 16 d., antradienis

Ritasi per Lietuvą klevų žydėjimas

K. K. Šiaulytis. Klevų žiedynų kupolai virš Žvėryno.
 2021. Drobė, aliejus. Privačioje kolekcijoje

Kęstutis K. Šiaulytis

Ritasi per Lietuvą klevų žydėjimas

 Krumtelėjo, garktelėjo kovas – tarsi jo nurodymo paklausę iš žiemygio pabudę medynai sutvisko metalų žvilgesiu: variu ir žalvariu apkerpėję liepos, uosiai, geležies tvirtumu – ąžuolai, juodalksniai, vinkšnos, guobos, alavo blausa – tuopos ir drebulės, bronza ir sidabru – pražydę gluosnių kupolai. Suūkavo balandis – jau kitaip, smaragdo, malachito, net rubino pumpurais ištiško medžių ir krūmynų tankmės. Bet šiemet, net nesulaukę gegutės pranašysčių, saulėtomis skraistėmis įsisupo klevynai, Elbruso sniegynais pakilo kaukazinių slyvų žydėjimas. Kai riedi automobiliu per Lietuvą, atrodo, kad kartu su tavimi kamuoliais nuo piliakalnių į klonius, iš pakelių į sodybas ritasi, skuba tie gegužraibiai medynų ratai, o štai, palaukėje, stabtelėjo net baltas mikroautobusas – žydinčių ievų gūbrys! Jis, žinoma, netrukus atsiliko, nors už posūkio, vėl matai rodos tą patį mikriuką skuodžiantį kažkokio upelio pakrante!

 Gal čia mes, žmonės, besukinėdami laiką, taip paspartinome pavasario permainas? Jau pražydo net sodų obelys, laukinės kriaušės, sulaukėjusios medlievos bei namų kiemelių jaukume raudonas uogas sapnuojančios vyšnios! Nežinia, kaip Kaune, Klaipėdoje, bet Vilniuje, ankstyvumo rekordą ruošiasi pasiekti alyvos! Tik šiandien, balandžio šešioliktąją, kai rašau šį tekstą, pati gamta matyt ėmėsi ramdyti tas nematytas užmačias. Termometras stabtelėjo ties skaičiumi aštuoni, popietę, pasikinkęs juodbėrius debesis atlėkė žvarbus vakaris, pažėręs lietaus, įsisuko ne laiku prasiskleidusius žiedlapius barstyti… Matyt, per gegužę, visa kas susirikiuos į savo kalendorių – birželį, lyg vainikuodama žydėjimo šventę, prasiskleis baltosios vandens lelijos. Po Joninių, dar bites prisikvies liepų alėjos, o rudeniop, paskutinės žiedelių girliandos puoš viržynuose sudygusių baravykų galvas.

K. K. Šiaulytis. Pavasario raktai. 2020. Miniatiūra

K. K. Šiaulytis. Senųjų parkų tankmių
 lanksvūnių žibintai. 2021. Akvarelinis škicas

K. K. Šiaulytis. Geltona saulė, baltoji vandenų lelija
 ir ežero akys. 2020. Autorinis atvirukas

K. K. Šiaulytis. Druskininkai. Žydi Čiurlionių sodybos
 obelys. 2023. Akvarelė, 29,7 x 42

Straipsnis publikuojamas laikraštyje
 "LIETUVOS AIDAS" Nr. 16 (2024)
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje -

2024 m. balandžio 3 d., trečiadienis

VIZUALINIAI KOLIAŽŲ NARATYVAI

K. K. Šiaulytis.  Ramusis vandenynas. 2015.
 DADA Atvirukas, 10 x 15

ŠUOLIAIS PER MENO ISTORIJĄ

K. K. Šiaulytis

VIZUALINIAI KOLIAŽŲ NARATYVAI

Didieji meno novatoriai Pablas Pikasas (Pablo Picasso 1881-1973) ir Žoržas Brakas (Georges Braque 1881-1963) vienu metu, 1908-aisiais, „išrado“ kubizmą. Kolegos, tarsi užtikę aukso gyslą, vienas kitą paremdami kūrė geometrinių struktūrų tapybos drobes iki pat 1914-ųjų, kai Brakas buvo pašauktas į frontą. Greta rimtų pripažinto pirmtako Polio Sezano (Paul Cezzane 1839-1906) kūrybos studijų, bičiuliai, žaismingai eksperimentuodami, tarsi juokaudami, lyg norėdami apgauti žiūrovo akį, atrado naują, tikrai avangardišką raiškos būdą – kam vargintis tapyti paveiksle kokią numatytą tekstūrą ar ornamentą, jei galima paprasčiausiai prie drobės priklijuoti raštuotos staltiesės ar margos užuolaidos atraižą! Visose meno enciklopedijose rasite paminėtą šį kuklų įvykį:1912-aisiais išrastas koliažas! Abu dailininkai, kažkur prigraibę popieriaus skiaučių dar kūrė ir „papier colle“ – priklijuoto popierius kartonus, darbus, kurie savo paprastumu turėjo priblokšti sudėtingų siužetų dailę mėgstančius meno gurmanus. Pikaso ir Brako drobės su trimačių daiktų fragmentais yra ir asambliažo meno pirmtakai, nors ši, ir mūsuose populiari raiškos sritis išplėtota poparto kūrėjų, kurių laikas chronologinėse meno raidos lentelėse – 1955-1973 metai.

 Koliažo žaismę pratęsė DADA menininkai, 1916-aisiais save „atradę“ Šveicarijoje, Ciuriche, „Voltero kabare“ (Cabaret Voltaire) saliukėje. Čia jie triukšmingai vakarodami „karpė“, „drąskė“, savaip „klijavo“ ne tik popieriaus skiautes, jas bet kaip paberdami „paveiksluose“,  bet ir žodžius, muziką – kūrė, deklamavo atsitiktinių garsų eilėraščius, vaidino beprasmes pjeses. Tai buvo anarchistinis iššūkis – dadaistų menininkų teigimu, Europos civilizacija, kuri vykdo beprasmį, brolžudišką karą, yra pasmerkta, žlunganti, gal, tik iracionalios galios vėl atkurtų, suklijuotų to suskilusio pasaulio šukes. Ar Dada menininkų nustatyta diagnozė dar galioja? Ar šiuolaikinio pasaulio kultūros ir politinio gyvenimo chaotizacija, žlugdanti fragmentacija vis dar vyksta?

 Daugumas dadaistų 1924-aisiais susivienijo Paryžiuje, siurrealistų sambūryje. Jų tarpe ir vokietis Maksas Ernstas (Max Ernst 1891 – 1976). Jo sukurti ištisi koliažų ciklai, konstruojama netikėčiausių vaizdinių metafizika, matyt nemenkai įtakojo visą siurrealistinės dailės plėtotę. M. Ernestas „preparuodamas“ įvairiausių mokslų: botanikos, astronomijos, fizikos, chemijos leidinių grafines iliustracijas ir sava menine intuicija jungdamas atrastus motyvus, sukūrė grafinį pasąmonės reginių pasakojimą, fantastinių vaizdinių mitologiją.

 Koliažo, fotomonažo raiška ypač prigijo spaudos dailėje. Atsiradus galimybei spausdinti nuotraukas tipografijoje, jau XX amžiaus pradžios žurnalai, laikraščiai mirgėte mirgėjo humoristiniais, satyriniais, pramoginiais nuotraukų montažais, savitas koliažo technikas surado ne vienas knygų vaikams iliustratorius. Lyg kokios atraižų, karpinių džiunglės, suvešėjo reklamų kūrėjų produkcija.

 Mūsų dienomis, televizijos, kompiuterijos reginiai savaip „įkrauti“ koliažais – mes patys, blaškydamiesi po elektroninės vizualikos kosmosą, nesustodami karpome ir klijuojame nenutrūkstantį informacijos srautą.

 Šią publikaciją iliustruoju savo sukurtais koliažais.

K. K. Šiaulytis. Zoodrugelionio skrydis pasveikinant 
senąjį tvenkinį. 2012. DADA Atvirukas, 10 x 15

K. K. Šiaulytis. Demisezoninis aprangos kodas. 
2015. DADA Atvirukas, 15 x 10

K. K. Šiaulytis.2015. Televizija – visuomenės opiumas. 
DADA Atvirukas, 10 x 15

K. K. Šiaulytis. Būtybė, kilusi iš akvarelinės paletės. 
2015. DADA Atvirukas, 10 x 15

K. K. Šiaulytis. Diduomenės akiračiai. 
2013. DADA Atvirukas, 15 x 10

Straipsnis publikuojamas laikraštyje
 "LIETUVOS AIDAS" Nr. 14, 2024.
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje: