Vakaras

Vakaras

2020 m. gruodžio 30 d., trečiadienis

Sodelio istorijos. Kėkštų dvaras


K.K.Šiaulytis. Kėkštas žabauja.  2020

K.K.Šiaulytis 

Sodelio istorijos.

 Kėkštų dvaras

  2020-ųjų pavasaris buvo kitoks – patyrėme pandeminio karantino stresą. Didžiuma vilniečių gyveno nuotoliniu būdu – pasaulį stebėjo ekranų languose. Informaciniai kanalai plukdė žinią: “kadangi  viešose erdvėse ženkliai sumažėjo žmonių, mieste aktyvesni tapo ateiviai – laukiniai žvėrys ir paukščiai”. Tai pastebėjau ir aš: mūsų sodelyje, Justiniškių priegatvyje, paukščių sugrįžtuvių metu šiemet pasirodė net trys miškų gyventojai – liepsnelė, kikilis ir karetaitė. Deja, keletą dienų pasisukinėję dingo – ištyrė, kad čia dar per maža slaptumo. Bet kiti sparnasnapiai, jau gal dešimtmetį Justiniškėse laigantys kėkštai, sugalvojo sodelyje savo dvarą įsteigti. Vieną gegužės rytą ėmė palangėse šeimininkauti – vos sužaliavusiame alyvų krūme straksi, tupinėja, snapais šakeles lanksto, laužo – žabauja. Sumečiau – renka medžiagą lizdui! Netrukus paaiškėjo, kad būstas renčiamas tiksliai ten, kaip vikipedijoje nurodyta, čia pat augančios jaunos eglės viršūnėje. Bet kėkštų įkurtuves užfiksavo ir nuolat Taikos gatvėje patruliuojanti varna. Iš kažkur atlapatojusi stropioji budėtoja tiesiog įkrito eglėn – keliais kaplio grybšniais kėkštų sąnašas išdraskė. Suskubę naujakuriai mėgino tvarkdarę pešioti, ši – tik į gretimą beržą persimetė. Kėkštai, pasiryžę apginti lizdo likučius, irgi ten nutūpė. Pusvalandį vyko tylios derybos, tik vėjas trijulės plunksnas kedeno. Varna matyt įtikino, kad čia nuo seno jos valdos, taigi, nauji kaimynai nepageidaujami!

 Kėkštai, gal surado Justiniškėse kitą eglę, nes mūsų sodelyje lankėsi visą vasarą – karštą dieną atsigerti ir šiaip, nuotykių ieškodami. Dabar, žiemą, jie atskrenda į slyvoje kabančią paukščių lesyklą, kelias minutes supasi, snapu graibo saulėgrąžas, bet, lyg prisiminę neatidėliotinus darbus, strykteli ant gretimos šakos, nuo jos atsispyrę – lekia kitur naujienų rinkti.

 

P.S.

Apie tekste panaudotą naujadarą “sparnasnapiai”.

Sparnus turi ne tik paukščiai, bet ir vabzdžiai, lėktuvai, automobiliai, angelai. Tad, ieškant sinonimo žodžiui paukštis, tiksliau būtų vartoti ne “sparnuotis”, bet mano pasiūlytą – sparnasnapis.

K.K.Šiaulytis. Kėkštas alyvų krūme. 2020

K.K.Šiaulytis. Eglės viršūnė. 2020

K.K.Šiaulytis. Kėkštas. 2020

K.K.Šiaulytis. Varnna ir kėkštas. 2020

K.K.Šiaulytis. Derybos. 2020

K.K.Šiaulytis. Kėkštai po konflikto su varna. 2020

2020 m. gruodžio 25 d., penktadienis

Kalėdų metas


Diena.  Foto D.Š. 2020
Kalėdų metas

Gruodžio dienos lekia kalendoriuje kaip voverė medžiuose.
Dalios fotoreportaže keletas tokių akimirkų.

Druskininkų vikruolė. Foto D.Š. 2020

Langas į Justiniškes. Vilniujje. Foto D.Š. 2020

Druskininkų medžiai. Foto D.Š. 2020

Druskininkų Ratnyčia. Foto D.Š. 2020

Tarp beržų. Foto D.Š. 2020

Vakaras. Foto D.Š. 2020

Poledinės žūklės pimūnai. Foto D.Š. 2020

Natiurmortas. Foto D.Š. 2020

Naktis. Foto D.Š. 2020

Stalo kompozicijos. Foto D.Š. 2020

Žiemos sodas. Foto D.Š. 2020

Stalo fragmentas. Foto D.Š. 2020

Kalėdų rytas Vilniuje. Foto D.Š. 2020

2020 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

NAMŲ PRAKARTĖLĖ


Linksmų, skaidrių Šv. Kalėdų!
Dalia ir Kęstas



NAMŲ PRAKARTĖLĖ

Šventų Kalėdų nakties Kristaus gimimo Prakartėlės
 puošia visas pasaulio bažnyčias, milijonų žmonių namus.
Jau nuo gruodžio pradžios ir mano žmona Dalia kiekvienais metais
 komponuoja  Prakartėlės figūrų pasaulį.
Miniatiūrinės figūrėlės įsigytos Romoje, Piazza Navona Kalėdinėje mugėje,
 Bolonijoje ir kt. Kompozicijų įvairovė beribė, 
šiemet panaudoti ir itališkų pušų kankorėžiai, fosilinis akmuo iš Norvegijos.
Gyvenimo misterijos figūros - kepėja, žvejas, vandens nešėja,
 darbininkas su karučiu ir kitos, gali  kasdien  "keliauti", atsidurti vis kitoje vietoje.
Vis naujos Prakartėlės scenos tinka ir autoriniams atvirukams!

2020 12 23


Angelas virš Prakartėlės

Gyvenimo misterijos figūros

Žvejas, darbininkas su karučiu, pienininkė

Kristaus gimimo vieta, ėdžiose gulintis Kūdikis, Šv. Marija, Šv.Juozapas, 
 piemenėlis, keliautojas su šunimi, asilas, jautis, kepėja, jos višta,
 vandens nešėja, skalbinių nešėja.

Trys išminčiai ir piemenėlis

Vandens nešėja ir kepėja

Sveikinimas feisbuko bičiuliams.

Sveikinimas


Senųjų atvirukų skirtų Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems Metams paroda

Senųjų atvirukų skirtų Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems Metams paroda

 Daugėliškio (Ignalinos raj.) bibliotekoje. 

 Peržiūrėkite atvirukus skambant šventinei muzikai.

Parodą parengė Indrė Gruodienė.

K.K.Š. 



2020 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

GINTARO GALIOS IR PASLAPTYS

K.K.Šiaulytis. Gintaras gina! 2020. Humorografija

K.K.Šiaulytis

 

Gintaro galios ir paslaptys

 

 Mokslininkai kalbininkai jau daugiau nei šimtą metų diskutuoja apie žodžio „gintaras“ kilmę. Šių diskusijų apžvalgą rasite čia:  https://etimologija.baltnexus.lt/?w=gintaras

 Vienose kalbose šiame varde atsekama nuoroda į mineralo medžiagiškumą – sakai, derva, kitose, jo efemeriškas savybes – švytėjimą, spinduliavimą, magnetizmą.

 Dalis kalbininkų lietuviškame „gintare“ įžiūrėjo ir sąsają su mūsų žodžiu „ginti, apginti“.

 Manau, kad sena mūsų tradicija vertinti gintarą kaip amuletą, rodytų, kad tokia –  sauganti, ginanti, atrodytų mistinė, maginė mineralo galia, savybė, ir tapo pajūryje randamo „akmenėlio“ vardu.

 Visi esame patyrę nenusakomą jausmą, kai Baltijos jūros banga tau po kojų išmeta spindintį gintarą –  suvokiame tai kaip jūros dovaną, kuri iškart mums tampa ir amuletu.

Neseniai organizacija „AMBER TRIP“ pakvietė mane dalyvauti karikatūrų konkurse „JUVELYRINIS COVID-19“. Nupiešiau keletą humorografijų šia tema.


K.K.Šiaulytis. Poseidonas ir COVIDAS. 2020. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Gintaro energija. 2020. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Nuotykis Baltijos jūroje 2020. Humorografija

2020 m. gruodžio 18 d., penktadienis

Šviesių Šv. Kalėdų, džiugių Naujųjų Metų! ATVIRUKAI SU AMALO ŠAKELE


Keltų žynių druidų apeigos. Aukso pjautuvas skirtas amalui
 nuo ąžuolo šakų nupjauti. Atvirukas.
Didžioji Britanija. Apie 1900. Chromolitografija


Šviesių Šv. Kalėdų, džiugių Naujųjų Metų!

 

Kęstutis K.Šiaulytis

 

ATVIRUKAI SU AMALO ŠAKELE

 

 Europos tautų pavasariu vadinamas laikas ­– XX amžiaus pradžia, buvo ir šviesių vilčių, beatsiveriančių plačių horizontų metas. Tos epochos dvasia savitai įsiamžino anuomet

platintuose atvirukuose, kurie pašto pagalba skraidė po pasaulį šimtais milijonais sveikinimų, linkėjimų. Atvirukus kūrę dailininkai: svajotojai simbolistai, kruopštūs natūralistai, secesijos meistrai, humoro gerbėjai (arba visi keturi viename), su didžiausia atida piešė džiugius ir elegiškus kraštovaizdžius, nuostabias, gundančias moteris, simbolinių gėlių bei ženklų girliandas, neužmirštuolėmis kupinus krepšius ar net – karučius. Atvirukų siuntėjai papildė juos meiliais įrašais, žinutėmis, pašto ženklais ir dažnai – slaptais bučiniais.

 Atviruko gavėjai, perskaitę laiškelį tyrinėjo ir tai, kas jame nupiešta – kiekvienas vaizdinio elementas: plastinis simbolis, figūra, kompozicija, spalva, ornamentas, šriftas ar poligrafinis įspaudas –  turėjo savo reikšmes. To meto atviruko menas tapo tarsi baroko epochoje gyvavusio embleminio meno naujadaru.

  Matyt, daugiausiai atvirukų pasaulyje, išsiųsta sveikinant su Šv. Kalėdomis.

 Savo kolekcijoje turiu pluoštą “aukso amžiaus” epochos (1895-1918) kalėdinių atvirukų, kuriuose vaizduojama ne įprasta – eglės, o amalo šakelė, ar net visa, baltais perlais spindinti jų puokštė. Amalas visžalis augalas, rutulio formos krūmeliais vešintis medžiuose: beržuose, tuopose, obelyse, rečiau ąžuoluose, spygliuočiuose. Lietuvoje jie gausūs pietų Dzūkijoje, panemuniuose, aptinkami ir Vilniaus apylinkėse. Pastaruoju metu amalas išgarsėjo kaip šimtą ligų gydantis augalas (pasižvalgykite internete ir vaistinėse). Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje gyvuoja paprotys advento metu amalo šakelėmis puošti namų duris, šventines patalpas. Šią tradiciją papildo svarbus nuotykis – po kabančia amalo šakele sutiktą žmogų, turite teisę pabučiuoti! Viename atviruke dailininkas nupiešė šelmę gražuolę, su amalo šakele padabinta skrybėlaite – suprask, laukiu šventino bučinio!

 Stebuklingos, gydančios amalo galios buvo žinomos jau legendiniais laikais. Senovės keltų išminčių – druidų, apeigose, amalas tarnavo ir metant burtus, spėjant ateitį. Labiausiai vertintas amalas išaugęs ąžuolo šakose.  Jis buvo nupjaunamas aukso pjautuvu, o kad nenukristų ant žemės, gaudomas išskleista drobe. Šiuo amalu laiminti visi apeigų dalyviai, šventinta aplinka.

 Žiemai sunokstančias baltas, panašias į perlus amalo uogas mielai lesa paukščiai klajūnai – strazdai, sniegenos, svirbeliai. Pastarieji tokie guvūs, puošnūs, bet kartu paslaptingi – svirpiančios muzikos būriais nelauktai pasirodantys ir vėl dingstantys, nušvintantys spalvingais sparnų žiburėliais, stebinantys savo kuodu, panašiu į karūna. Jei jūsų aplinkoje auga, dera šermukšniai, gudobelės, sunoksta klevų sėklos, jei beržuose linguoja amalų kerai – svirbeliai žiemą, tarsi šviesos pažadai, tikrai atskris!

 


Sveikinimo atvirukas. Amalo šakelė. Vokietija, Štutgartas. 1911

Kalėdų senelis su amalo puokšte. Suomija.
 Sveikinimo atvirukas. 1910.


Mergina su amalo šakele. Austrija, Viena.
 Leidėjas Max Munk. Atvirukas išsiųstas 1907. Chromolitografija.


Sveikinimas su Šv. Kalėdomis. Vokietija. Įspaudas rusų kalba.
 Atvirukas išsiųstas 1913. Chromolitografija, reljefas.



Linksmų Kalėdų. Prancūzija. Apie 1908. Chromolitografija, reljefas


Amalo puokštė. Italija, Florencija. Atvirukas išsiųstas Lietuvoje 1938

 Sveikinimo atvirukas. Vokietija. 
Išsiųstas 1909. Chromolitografija, reljefas.

Straipsnis "Atvirukai su amalo šakele" publikuojamas laikraštyje
"LIETUVOS AIDAS" . 
Rasite ir laikraščio internetinėje svetainėje -

http://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/24748-12-18-sviesiu-sv-kaledu
-dziugiu-naujuju-metu-atvirukai-su-amalo-sakele?fbclid=IwAR0
FeNk5adYuxKtWn5sD5rK-TNYxOjlhqfe3VH0a_opx-elRR4FnlWMK9u8


2020 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

PAŠTO ŽENKLŲ KOMIKSAS. "Apie sportą ir meną". 2020




K.K.Šiaulytis. Pašto ženklų komiksas "Apie sportą ir meną".
 2020. Pašto menas. Atvirukas. 10x15

PAŠTO ŽENKLŲ KOMIKSAI

Tokių komiksų kūrybą įkvėpė bent trys dailės istorijos srautai
 - dadaizmas, FLUXUS ir Mail art - pašto menas.
Kultūros istorijoje žinomas ir toks reiškinys - "Pašto ženklų kalba".
Dažniausiai ji buvo naudojama meilės laiškų rašymo epochoje. 
Aš tą vizualinę kalbą pritaikiau savo pasakojimams.
K.K.Š.