Vakaras

Vakaras

2023 m. rugsėjo 29 d., penktadienis

SKIRTA VILNIUI IR MIKUI PETRAUSKUI

K. K. Šiaulytis. Iliustracija skirta Miko Petrausko jubiliejui. 2023.

Kęstutis K. Šiaulytis 

SKIRTA VILNIUI 

IR MIKUI PETRAUSKUI 

 Rugsėjo priešpaskutinėmis dienomis, Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje, Piles 40,  pačiame senamiesčio šurmulio sūkuryje, vyko jau ketvirtasis artistinių iniciatyvų festivalis „SALVE!“. Skalsaus meno šventę pradėjo Vytauto Labučio džiazo kvintetas ir, kaip visada, triguba patrankos salvė, nupūtusi visas karštos vasaros dulkes nuo gretimų rūmų stogų. Muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė paskelbė, jog šių metų festivalis skiriamas Vilniaus miesto 700-ajam jubiliejui ir iškilaus mūsų kompozitoriaus, vargonininko, dainininko, dirigento, pedagogo bei kultūros veikėjo Miko Petrausko (1873–1937) šimtas penkiasdešimtosioms gimimo metinėms. Istorinių gatvių sankirtoje džiazo muzikos pakerėtus praeivius pasveikino festivalio globėjas profesorius Vytautas Landsbergis, Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė, festivalio direktorius Kristijonas Siparis. Tą patį vakarą Šlapelių galerijoje atidaryta fotografijų paroda „J. Čechavičiaus Vilnius“, žiūrovams gidu pasitarnavo fotografo kūrybos tyrinėtojas Dainius Junevičius. Vėliau, po galerija tūnančiame skliautuotame rūsyje aplankėme Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės parodą „Rugsėjo portretai“. Kitą dieną, rūsyje vyko kūrybinės popierinių žibintėlių dirbtuvės „Šviečiantis Vilniaus atminas“. Vadovavo „Filigrania“ kūrėjos – Lina Krasnovaitė-Siparienė ir Rūta Krasnovaitė. 

 Deja, negaliu čia suguldyti nei visų „SALVĖS!“ renginių apžvalgos, nei žiūrovų emocijų (jos netilptų ir į internetą). Prieš kiekvieną koncertą vis paaiškėdavo – trūksta saliukėje vietos! Su situacija susitaikę vėluotojai buriavosi už pravirų Šlapelių svetainės durų... Tokių atsirado net dvi eilės per solistės Juditos Leitaitės pasirodymą, kuriame dalyvavo ir smuikininkė Paulina Daukšytė, pianistas Jurijus Suchanovas. Bet, dar didesnė spūstis ištiko per koncertą „Vilnius žydų išsvajotas“. Klausėmės aistringos solistės, gitaristės Marijos Krupoves-Berg ir įtaigaus smuikininko Boriso Kirznerio.

 Nuostabiosios festivalio popietės „Melpomenės pašauktieji“! Rugsėjo 23-ąją  aktorius Remigijus Vilkaitis pristatė savo knygą „Vladas Sipaitis. Dienoraščiai, prisiminimai, laiškai“. Dalyvavo Saulius Sipaitis, Marija Aušrinė Pavilionienė. Aktorės Elvyros Žebertavičiūtės devyniasdešimtmečio popietėje dalyvavo profesorius Vytautas Landsbergis, Valstybinio jaunimo teatro aktoriai, moderavo literatūrologas Juozas Pocius. Rugsėjo 24-ąją, Melpomenės valandos skirtos rašytojo, aktoriaus, teatro veikėjo Prano Treinio devyniasdešimt penkerių metų sukakčiai. Renginį vedė teatrologė Daiva Šabasevičienė, dalyvavo Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktoriai.

  Skambiausias festivalio „šūvis“ – teatro „Arbatvakariai“ muzikinis spektaklis „Mikas. Žmogus orkestras“. Spektaklio, kaip ir viso festivalio režisierė, niekada geros nuotaikos neprarandanti aktorė Eglė Tulevičiūtė. Matyt, tai jos šypsena užbūrė po pasirodymo nenorinčius skirstytis žiūrovus. Teatras „Arbatvakariai“, muzikinį spektaklį „Mikas. Žmogus orkestras“ planuoja suvaidinti ir Kauno žiūrovams – Miko ir Kipro Petrauskų name-muziejuje. Laukite spalyje.

  Festivalio uždarymas vyko Senatorių pasaže. Klausėmės sutartinių giedotojų grupės „Ūtara“ koncerto „Ūtaroti – sielą išdainuoti“. 

K. K. Šiaulytis. Festivalio „SALVE!“ globėjas
 profesorius Vytautas Landsbergis. 2023. Škicas

K. K. Šiaulytis. Koncerte „Vilnius žydų išsvajotas“ 
dalyvavo solistė, gitaristė Marija Krupoves-Berg
 ir smuikininkas Borisas Kirzneris. 2023. Škicas

K. K. Šiaulytis. Atvirukas skirtas M. Petrauskui ir
 festivaliui „SALVE!“. Atviruke, spektaklio aktoriai: 
smuikininkas Andrius Pleškūnas, Saulius Sipaitis,
 pianistė Eglė Perkumaitė, Kristijonas Siparis. 2023.

K. K. Šiaulytis. Solistas Povilas Padleckis. 2023. Škicas.

K. K. Šiaulytis. Solistas Povilas Padleckis
 muzikiniame spektaklyje atliko
 įvairias M. Petrausko harmonizuotas
 liaudies dainas ir operų arijas. 2023. Škicas.


 Straipsnį ir piešinius spausdina
 laikraštis "LIETUVOS AIDAS". 2023 Nr. 37.
 Perskaityti, peržvelgti galite ir
 "LA" internetinėje svetainėje -

2023 m. rugsėjo 22 d., penktadienis

Skirta Žirgo metams (1). ISTORINIAI ŽEMAITUKŲ ŽIRGŲ NUOTYKIAI

K. K. Šiaulytis. Kunigaikščių Oginskių 
koplyčia-mauzoliejus Rietave. 2008. Akvarelė. 42 x 29,7

Skirta Žirgo metams (1)

Kęstutis K. Šiaulytis

ISTORINIAI ŽEMAITUKŲ ŽIRGŲ

 NUOTYKIAI

 Šiais, Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtais Žirgo metais, kiekvienas šalies pilietis turėtų bent vieną vakarą paskirti savo bendrystės nuotykių su Arklių – Žirgų dvikinke prisiminimams. Mūsų visuomenės ilgaamžiai, pasipuošę senatvės išminties šypsena, tikrai mena dar prieškario atlaidų ar šiaip „sekmos dienos“ turgus-muges-kermošius, kai smagiais bėriais pakinkyti ratai ir visokie vežimaičiai užpildydavo miestelių kryžkelių aikštes. Vaikystės vijurku sukiesi tokioje žmonių ir arklių grūstyje, žvalgaisi tarp trypčiojančių  juodžių, šyvių, obuolmušių, sarčių ir širmių – jų uodegos šlaistosi, galvos muistosi, kramsnoja avižų maišelį. Bet... tie ir kiti žirgų bičiulystės prisiminimai – tarsi nuskendę dvarai, jau niekada nestos nūdienos rūmais! Jei šoktelėtume dar toliau į praeitį, teko skaityti, jog XX amžiaus pradžioje Lietuvoje gyvavo, darbavosi, riedėjo karietomis, bričkutėmis ar lakstė žieminėmis važiomis, trys milijonai žirgelių! Žinia, mano vasarojimų kaime laikais, arkliai jau neprilygo šalies gyventojų skaičiui, nors, jei primestume, šienapjūtėse, vienas į kalną panašus juodbėris atstodavo visą kolūkio brigadą.

 Žirgo metai paskelbti minint valstybinio Žemaitukų veislės žirgyno įsteigimo jubiliejų, šis žirgynas įkurtas 1922-aisiais, Plungėje, buvusiame kunigaikščio M. Oginskio dvare. Bet žemaitukų veislės atkūrimo istorija prasidėjo dar beveik šimtmečiu anksčiau, kai renesansinio polėkio žmogus, kunigaikštis Irenėjus Kleopas Oginskis (1808-1863), 1833 metais paveldėjęs Rietavo dvarą, šiame sename bajorų krašte ėmėsi kurti savo Utopiją – šiaurės Toskaną. Irenėjus gimė Italijoje, Florencijoje, garsiojo diplomato ir kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) šeimoje, tad tėvo ir motinos, kilmingos italės, išugdytas, sugebėjo pamatyti kitokią šio krašto ateitį. Išmokęs žemaičių kalbą, su savo pavaldiniais ir aplinkinių dvarelių savininkais bendravo be vertėjų, matyt, taip „išgavo“ vietinių arklių, kuriuos jo kaimynai kinkydavo į savo bričkas, karietas, paslaptį. Tie nepamainomi kasdienybės bičiuliai, dažniausi tamsaus plauko, ilgais karčiais apsiklostę žirgai, turėjo ilgą, šlovingą praeitį. Tai buvę karų ir nuotykingų žygių dalyviai, su jais žemaičiai jojo į Žalgirio mūšį bei pačioje Žemaitijoje varė  kryžiuočius namolio. Deja, šimtmečių slinktyje, sunkios kasdienybės darbais nenukamuotų žemaitukų buvo likę jau ne pulkai. Kunigaikštis panoro atkurti rinktinę grynaveislių, karingų, narčių, ištverme pasižyminčių žemaitukų bandą. Jo idėjas puoselėjo abu sūnūs – Bogdanas Oginskis (1848-1909) Rietave ir Mikalojus Oginskis (1849-1902) Plungėje. Jų pastangomis visą pusamžį Lietuvoje steigtos žemaitukų veisimo draugijos, rengtos šių žirgų parodos, skatinti ūkininkai auginantys veislinius žirgus. Tad, žemaitukų veislės atgimimo datą nukelčiau į 1848-uosius, kai, anot legendos, I. K. Oginskis pakvietė keturis tūkstančius kaimynuose ūkininkaujančių žemdirbių dalyvauti savo sūnaus krikštynose. Įsivaizduoju, kokią emocijų šventę tada patyrė kunigaikštis, pamatęs nedideliame Rietavo miestelyje nežinia kiek tūkstančių žemaitukų žirgų, mat svečiai suvažiavo, be abejo, ne po vieną žirgelį pasikinkę.


K. K. Šiaulytis. Žiemojantys Vaidoto Digaičio žemaitukai:
 Kredas, Ąžuolas ir Ceklis. 2020. Drobė, aliejus, 50 x 70

K. K. Šiaulytis. Informacinis atvirukas skirtas žygiui 
„Žemė Žmogus Žirgas“. Šiame atviruke atskleidžiau
 vieną vizualinę „paslaptį“ – Lietuvos geografinis 
kontūrinis siluetas primena žirgo galvą.
Atviruką išleido Šilalės kraštiečių draugija Vilniuje.

K. K. Šiaulytis. Informacinis atvirukas skirtas
 Žygiui žemaitukų žirgais apie Lietuvą. 
Žygio vadovas – Vaidotas Digaitis.
 Atviruką išleido Šilalės kraštiečių draugija Vilniuje.


Straipsnis publikuojamas laikraštyje
 "LIETUVOS AIDAS". 2023 Nr. 36.
Perskaityti galite ir "LA" internetinėje svetainėje -

2023 m. rugsėjo 21 d., ketvirtadienis

Algirdas Gaižutis. ELITO ŠVIESA IR ŠEŠĖLIAI

Algirdo Gaižučio knygos viršelis

Algirdas Gaižutis

 ELITO ŠVIESA IR ŠEŠĖLIAI

Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje,
 vos pasibaigus vasaros laikui (2023 09 12),
 secesinėje Akademijos iškilmių salėje pristatyta 
nauja akademiko Algirdo Gaižučio knyga
 "ELITO ŠVIESA IR ŠEŠĖLIAI".
Mokslo bendruomenės samburį vedė  akademikė Grasilda Blažienė,
 knygą aptarė akademikas Vytautas Martinkus, 
profesorius Juozas Mureika ir kiti vakaro dalyviai.
Kadangi knygos viršelyje švyti mano pieštas A. Gaižučio portretas,
ėmiausi škicuotojo plunksnos ir tąkart.
Šventinį knygos sutiktuvių susirinkimą fiksavo ir fotografai, 
jų reportažą galima rasti akademijos internetinėje svetainėje -


bei čia -


O šiame GALERIJOS  puslapyje - 
keletas mano pieštų portretinių škicų.

K. K. Šiaulytis


K. K. Šiaulytis. Akademikas Algirdas Gaižutis.
 2023. Portretinis škicas

Knygos turinio atvartas
 su knygos dizaino autorės Miglės Datkūnaitės iliustracija.


K. K. Šiaulytis. Akademikė Grasilda Blažienė.
 2023. Portretinis škicas

K. K. Šiaulytis. Akademikas Vytautas Martinkus.
 2023. Portretinis škicas

K. K. Šiaulytis. Profesorius Juozas Mureika.
 2023. Portretinis škicas

Solidaus tomo (656 psl.) antrasis viršelis

K. K. Šiaulytis. Akademikas Algirdas Gaižutis.
 2023. Portretinis škicas su A. Gaižučio autografu.

Šį reportažą paskelbiau savo veidaknygės puslapyje, 
o čia, dar keltas nepublikuotų portretų:

K. K. Šiaulytis. Akademikas Vytautas Martinkus.
 2023. Portretinis škicas

K. K. Šiaulytis. Akademikas Vytautas Martinkus.
 2023. Portretinis škicas

K. K. Šiaulytis. Profesorius Juozas Mureika.
 2023. Portretinis škicas

K. K. Šiaulytis. Akademikas Algirdas Gaižutis.
 2023. Portretinis škicas


2023 m. rugsėjo 1 d., penktadienis

GLOBALAUS KREPŠINIO STATISTIKA IR GEOGRAFIJA. Spaudos dailininko dienoraštis

K. K. Šiaulytis. Krepšinis Australijoje.
 2019. Humorografija

Spaudos dailininko dienoraštis

Kęstutis K. Šiaulytis

GLOBALAUS KREPŠINIO

 STATISTIKA IR GEOGRAFIJA

 Kai vartysite šį laikraščio numerį, žvalgysitės po margą 16 puslapį – gal jau bus išsipildžiusi Lietuvos krepšinio sirgalių viltis – įveikta Graikijos rinktinė!? Tačiau šiandien, ketvirtadienį, kai iki tų lemiamų rungtynių liko 24 valandos, mes, į Filipinus neišvykę šios sporto šakos specialistai (tokių yra apie 200 tūkstančių), lesiojame informaciją internete apie būsimus varžovus. FIBA pasistengė – apie 32 Pasaulio čempionate dalyvaujančias komandas, jų žaidėjus, gali sužinoti beveik viską. Štai  Graikijos komandos vidurio puolėjas Georgios Papagiannis yra 218 cm ūgio, jam – 26 metai, sveria 125 kg! Išsamiose, dailiai nubraižytose lentelėse pateikta kiek krepšininkas įmeta dvitaškių, tritaškių, kiek išprovokuoja baudų ir dar daugybė kitų skaičių, procentų, rezultatų. Vieni specialistai skaičiuoja koks visas būsimos priešininko komandos ūgis – tereikia susumuoti visų krepšininkų centimetrus (Graikijos komanda viršija 24 metrus), kitiems atrodo, kad lemia ne tik centimetrai, bet ir kilogramai – lygina bendrakomandines tonas. Žinia, gal tai turėtų įtakos virvės traukimo varžybose, bet krepšinyje, būna, koks lengvasvoris vijurkas paskutinę akimirką nulemia rungtynių baigtį…

 Dar kitur minčių takelis pasuka skaitant šalių, dalyvaujančių šiame pasauliniame FIBA turnyre pavadinimus: Dramblio Kaulo Krantas, Angola, Egiptas, Libanas, Puerto Rikas, Žaliojo Kyšulio respublika… Pastarąjį salyną, kurio tikresnis vardas – Cabo Verde, gerai žinojo Fernandas Magelanas (1480 – 1521). Jis, kelionės aplink Žemės rutulį pradžioje lankėsi čia, o jo bendražygiai, stabtelėjo grįždami namo po didžiojo nuotykio, bet jau be savo kapitono. F. Magelanas žuvo mūšyje prie mažos Filipinų salos Maktano. Toje nedidelėje koralinėje saloje, jei neapsirinka žinynai, šiandien gyvena pusė milijono filipiniečių, po 6615 viename kvadratiniame kilometre! Priminsiu, Lietuvoje tokiame plote – tik 43.

 Manau, Magelanui, Kolumbui prilygsta ir vienas Kanados kūno kultūros mokytojas – Džeimsas Neismitas (1861 – 1939). Tai jis, 1891 metais sugalvojo naują sporto šaką – kamuolio mėtymą į krepšį. Neismito “basket ball’u” įvardintas sportas, nors ir be burių, bet su savo komandų kapitonais, smagiai suka ratus aplink pasaulį!


K. K. Šiaulytis. Kanadietiškos krepšinio 
varžybos. 2019. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Meksikos sirgaliai
 irgi nepasiduoda. 2023. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Firminis Juodkalnijos krepšininkų
 metimas “Montenegro”. 2023. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Lietuvos krepšinio sirgalius 
grybauja. 2023. Humorografija. 

Laikraštis "LIETUVOS AIDAS" 2023 Nr, 33, 16 psl.