Vakaras

Vakaras

2014 m. spalio 2 d., ketvirtadienis

Čia prasideda Literatų gatvė

K.K.Šiaulytis. Vilnius. Kiemelis Pilies gatvėje.
 2005. Akvarelė. 42X29,7
Ši akvarelė reprodukuota atviruke. 
Tiražas 2000. Vilnius, 2006. DFK "Grifonas". Leid. NR. 84.

Čia prasideda Literatų gatvė

Senojo Vilniaus žinovas Antanas Rimvydas Čaplinskas, knygoje "Pilies gatvė. Vilniaus gatvių istorija" (Charibdė Vilnius, 2005),  pastatą Literatų ir Pilies gatvių kampe, vadina Viktorijos namu.
Keliuose didelio formato knygos puslapiuose Čaplinskas pasakoja istorinius
 ir architekltūrinius perversmus, lydėjusius šią pastogę nuo XIV amžiaus iki 1780 metų.
Vėlesnius knygoje aprašomus įvykius verta žinoti:

"K.Riomerio manymu, pastatas dabartinę išvaizdą įgijo po 1780 m., valdant Liachovičiams. 
Romantiškas kiemelis su dengtais laiptais ir arkada primena Florencijos 
del Bargello rūmus. 
Namo kampe, palei gatvę, ant stogo buvo įrengta didelė, 
beveik metro aukščio, išpjauta iš skardos ir ištapyta vėtrungė,
 vaizduojanti arkangelą Mykolą, koja užmynusį nugalėtą Liuciperį...

1797 m. Vonimitienė pastatė lauko kavinę ir užeigą. 1808 m.
 čia veikia Zuzanos Liachovičienės didelė vyninė,
 Andriaus Volgumato kavinė ir biliardas.

K.Riomeris, o paskui ir kiti autoriai nurodo, kad XIX a. pradžioje šiame pastate veikė kavinė "Viktorija". Joje mėgo rinktis Vilniaus universiteto Filomatų draugijos nariai Adomas Mickevičius, Anupras Petraškevičius, Tomas Zanas, Kazimieras Piaseckis... 

1888 m. šiame name veikė "Paryžiaus" kavinė...

1894-1900 m. šias patalpas nuomojo knygų pardavėjas Geršonas Strakūnas. Nuomos sutartyje nurodyta, kad Strakūnui leidžiama prekiauti knygomis, muzikos prekėmis, atidaryti biblioteką, o pripreikus įrengti spaustuvę. Jo bibliotekoje buvo 25000 knygų rusų, prancūzų ir vokiečių kalbomis...

Šalia šio pastato Literatų gatvėje XIX a. veikė dar keletas knygynų ir antikvariatų, ją buvo pamėgę garsūs poetai ir rašytojai, nuo to ir gatvė gavo dabartinį pavadinimą."

Architektūriškai įdomią šio pastato vidinę erdvę mėgsta vaizduoti dailininkai.
Vladas Drėma, albume "Dingęs Vilnius" (Vaga, 1991),
 pateikia dviejų žymių Vilniaus dailininkų grafikos kūrinius -
 F. Ruščico "Liachovičių namų kieme" 1899., 
ir M.Bulakos "Liachovičių namų kiemas" 1947.
K.K.Š.
2014 10 02

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą