Vakaras

Vakaras
Rodomi pranešimai su žymėmis Karikatūra. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Karikatūra. Rodyti visus pranešimus

2026 m. birželio 30 d., antradienis

FUTBOLAS VISADA! IR SAULEI ŠVIEČIANT, IR LIETUI LYJANT!

Kęstutis K. Šiaulytis

FUTBOLAS VISADA!

 IR SAULEI ŠVIEČIANT,

IR LIETUI LYJANT!

 Karštis, lyg plačiabrylė skrybėlė užgulė Vakarų Europą kaip tik tuo metu, kai į kitą – futbolo karštinę, savanoriškai pasinėrė gal trys ar keturi milijardai planetos gyventojų. Pasaulio futbolo čempionatas – 2026 FIFA World Cup – šį kartą pasipuošė net 48 valstybių vėliavų marguma ir ugningais sporto sirgalių karnavalais Meksikos, JAV bei Kanados arenose. Jau kelias savaites tik futbolo aikščių gaivi žaluma saugo apspangusias televizinių aistruolių akis nuo fontaninės spalvų kaleidoskopijos...

 Stebėdamas čempionatą padariau išvadą: futbolo vartininkas – ne sporto, o politikos padaras. Kai puolėjai, saugai, gynėjai lieja prakaitą – vartininkas, lyg koks prezidentas ar premjeras išdidžiai vaikštinėja ant baltos linijos, poilsiauja, tačiau, galiausiai – jam tenka atremti visus aikštėje subrendusius smūgius. Nesvarbu kas suklydo – kairysis ar dešinysis gynėjas, karštą bulvę – įvartį, teks vienam kramtyti...

 Stebint turnyrą iš naktinės tribūnos, sugulė ir šios mano humorografijos...

Gelbsti tik naujas ventiliatorius…

Futbolo vartininkas po atkaklių rungtynių…

Mano naujo futbolo humorografijų rinkinio logo.

Futbolo teisėjas įsiuto…
Ir lietuviai stebi Pasaulio futbolo čempionatą…

Po baudinio smūgio nelaukta vartininko permaina…

Šis humorografinis reportažas 
publikuojamas laikraštyje
 "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 25. 
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

2026 m. balandžio 28 d., antradienis

DŽIAZUOJANTI ŽUVIS...

K. K. Šiaulytis. Tango bangose. Humorografija

Kęstutis K. Šiaulytis

DŽIAZUOJANTI ŽUVIS...

Pašnekų esė

 „Džiazuojanti žuvis ir kitos nūdienos haliucinacijos“ – taip turėjo vadintis ši spaktyva, bet, dėl vietos stokos bei kitokių sumetimų (kurie paaiškės beskaitant šį tekstą), antraštę sutrumpinau.

 Meno kūrėjams atėjo sunkūs laikai – įelektrintos civilizacijos epochoje vis galingesnius saviraiškos dantračius demonstruoja visokio rango politikai, bet, kartu, vyksta ir eilinio žmogaus akiračių dinamizmas, dažnai peršokantis kultūros profesionalų užmojus. Prasidėjo politinės-meninės išradybos tvanas, paremtas karaokė, koliažo, montažo metodais. Pasaulyje nuaidi tokie reiškiniai kaip Hemingvėjaus barzdos konkursai, o šalių vadovai, talentingai pamėgdžioja garsųjį Robiną Hudą, neprilygstamąjį Tadą Blindą. Visi pažįstame daugkartinę LR Seimo narę, pasinėrusią Šerloko Holmso įvaizdyje. Natūralu, jog į visa tai reaguojame – rambėja komunikacinės produkcijos vartotojų (mūsų) pilkosios ląstelės, užkalkėja emocinė pagava, intuityviai plėtojasi gebėjimai gromuliuoti, absorbuoti į mūsų akiratį, klausą patenkančią pramanų industrijos gausą. Pvz., užtenka pamatyti televizinės „muilo operos“ anonsą, kad ilgam įgytum imunitetą šiam dramos žanrui. Vis intensyvėjančias politinių debatų laidas vieni stebime išjungę garsą, kiti – užsimerkę, mat netenkina grimuotojų, kirpėjų ar siuvėjų (mados dizainerių) pastangos. Rekomenduoju, naują romaną įsigykite tik atlikę knygyne eksperimentą: pabandykite sudominusios knygos puslapį perskaityti stovėdami ant vienos kojos, jei įveiksite bent tris sakinius – pirkite! Į dailės parodas eikite tik per jų atidarymus – pasižmonėsite, rasite vyno, jei nesuspėjote į vieną galeriją, tikėtina, tą pačią dieną bus dar bent trys vernisažai. Griūties ribas pasiekusioje žiniakūroje, pasirodė sveikintini tekstų minimalizavimo (trumpinimo) bandymai – dažnai naratyvuose aptariamiems individams suteikiamos raiškios, įsimintinas pravardės. Kad nereikėtų linksniuoti asmens užimamų pareigų, priminti jo nuopelnus ir kt., tiesiog rašoma: „ „Triušis“ įkliuvo dar kartą“ ir pan. Pranešimai apie partijų judesius, visuomenės veikėjus, tampa kompaktiškesni, patrauklesni. Pastebėta, skaitytojams ypač patinka gamtiniai bei aptariamos asmenybės būdą atskleidžiantys įvaizdžiai. Pateikiu keletą dar nepanaudotų slapyvardžių: Abažūras, Amaras, Angina, Amalas, Apavas, Builis, Bulvienė, Cinamonas, Čiukuras... Tokiose pravardėse slypi ištisos spalvingų charakterių gamos! Štai, kad ir „Abažūras“ – tiktų ir kukliam savivaldybės klerkui ir garsiam atlikėjui, ir kokios partijos lyderiui. Švietėjų išsvajotas amžius – prasidėjo!


K. K. Šiaulytis. Vintažas. Montažas

K. K. Šiaulytis. Džiazuojanti žuvis. Atvirukas, humorografija

K. K. Šiaulytis. Paraudimai. Humorografija

 K. K. Šiaulytis. Diskusija. Atvirukas, koliažas

K. K. Šiaulytis. Žiniakūros šventė. Atvirukas, humorografija

K. K. Šiaulytis. Langai į pasaulį. 
Atvirukas, koliažas 

Publikacija spausdinama 
laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 17.
 Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

2026 m. balandžio 14 d., antradienis

DIRBTINIO INTELEKTO GRIMASOS. DI šešėlis. Humoreska

Karikatūrų parodos plakatas.
 Plakato autorius Jonas Lenkutis, 
piešinio autorius Rolandas Vičys

DIRBTINIO INTELEKTO GRIMASOS

 Lietuvos karikatūristai, kaip jau įprasta per pastaruosius 58-nerius metus, balandžio pirmąją atšventė atidarydami Vilniuje savo pieštinių juokų parodą. Šiemet narsieji humoristai bandė peršokti naują, Dirbtinio Intelekto iškeltą kartelę. Karikatūros menas visada alkanas iššūkių, socialinio gyvenimo aktualijų, politinių problemų ir klystkelių. Bet, matyt, DI vaiduokliai ilgam apsistojo mūsų taikiklių objektyvuose!

 Parodoje dalyvavo 50 dailininkų, tame tarpe – septyniolika Vilniaus kolegijos menų ir dizaino fakulteto grafinio dizaino specialybės studentų (vad. Virginija Kalinauskaitė). Parodą organizavo Jonas Varnas, Jonas Lenkutis bei DI temą pasiūliusi Indrė Gruodienė, atstovaujanti „Europe Direct Rytų Lietuva“. Jos sumanymu, naujai iškeptos karikatūros dabar keliaus po visą Lietuvą – iš vieno kultūrinio renginio į kitą. Pirmoji stotelė po Vilniaus – Visaginas.

Šiame laikraščio puslapyje, šalia karikatūrų, skaitytojų dėmesiui ir DI realijų tekstinis škicas – mano humoreska. 

Kęstutis K. Šiaulytis. Autošaržas

Kęstutis K. Šiaulytis

DI šešėlis

Humoreska

 Ketvirtadieniui prašvitus, jau po dviejų kavos puodelių, patraukiau į artimiausią prekybos centrą nusipirkti tą dieną pasirodantį, vis dar popierinį, todėl mielą, dažais kvepiantį „Lietuvos Aido“ laikraštį. Bet, vos išlindęs pro daugiabučio namo bromą, patyriau inovacinį kontaktą... Kai, stabtelėjęs šaligatvio kryžkelėje svarsčiau kur pasukti – į „Norfą“ ar „Maksimą“, gergždinčiu, detektyvinio trilerio herojaus balsu prabilo mano išmanusis telefonas. Žvilgtelėjau, kas jam atsitiko – per visą pirštu redaguojamą ekraną rangėsi detalus Justiniškių mikrorajono planas, o jame, pulsuojantis taškas rodė mano buvimo vietą. Gi, Balsas, vis netilo, primygtinai siūlė: „Sukite kairėn, sukite kairėn, už dviejų šimtų žingsnių sukite dešinėn!“ Nusprendžiau paklusti – gal tai Vilniaus meras prisijungęs nurodinėja, gal kur vyksta gatvių remonto darbai ar evakuacinės pratybos? Vadovaujamas nurodymų, dvidešimt minučių klaidžiojau daugiaaukščių kiemuose, kol pagaliau išgirdau: „Įveikę pėsčiųjų perėją, sukite kairiau, tada braukite tiesiai, po šimto keturių plačių žingsnių pasieksite tikslą.“ Apsižvalgiau, nurodyta kryptimi matėsi trys stiklinės būdeles – gėlių, kebabų ir spaudos kioskai. Kertu perėją, skaičiuoju žingsnius, štai jau: „...95, 96, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104!“ Atsidūriau tiesiai prie spaudos kiosko langelio, o jame – vietoj anksčiau čia sėdėjusios damos – ekranas su švytinčiu kažkur matytos merginos veidu...

 – Labas rytas! – prabilo ekrano mergina. – Mano vardas Diorama! Štai jūsų laikraštis!

 Iš spaudos kioske esančios landos, tarsi bitė iš avilio, iššoko naujas „Lietuvos Aido“ numeris.

 – Ar mes pažįstami? – žioptelėjau. Bet ekrano gražuolė nudavė, jog nepastebėjo mano sutrikimo:

 – Galima tarti – taip... – šyptelėjo pikselinis ovalas. – Mano veido bruožai sugeneruoti pagal jūsų skonį, kuris, mums, Dirbtinio Intelekto Dimensijoms, žinomas iš jūsų apsilankymų feisbuko paskyrose, pasižvalgymų reklaminiuose pranešimuose, o DID ir jūsų asmens dalykinė pažintis fiksuota nuo to momento, kai prieš dvi savaites šiame kioske, kai čia dar sėdėjo antropė, už pirkinius susimokėjote banko kortele... – kol gaudžiau žadą, Diorama tęsė lyg kokia patyrusi vadybininkė:

 – Gal norėsite įsigyti ir naują žurnalo „Atgarsiai“ numerį, ten publikuojamas jūsų bičiulio V. G. eilėraštis?

– Pirksiu! – kažkodėl nė nepasvarstęs, tariau aš.

– O savaitraštyje „Žvejo rytmečiai“ yra straipsnis apie Ilgio ežerą, prie kurio jūs praeitą vasarą pleneravote. Imsite? – apšalęs, linktelėjau, o mano naujoji pažįstama tarškėjo toliau:

– Rekomenduočiau įsigyti ir almanachą „Sveikata visiems“. Ten rasite jums aktualų straipsnį apie kojų sąnarius. Pastebėjome, kad eidamas vis šlubčiojate...

 Po dar kelių naudingų pasiūlymų, kai mano pirkinių krepšys jau buvo panašus į nedidelę biblioteką, ekrano mergina dar priminė:

– Jūsų „Vilniečio kortelėje“ liko tik du pravažiavimo talonai. Papildykite.

Kai pasiteiravau ar galiu už pirkinius atsiskaityti banko kortele, malonioji Dio tarė:

 – Nesirūpinkite. Aš jau nuskaičiau reikiamą sumą bei mini arbatpinigius nuo jūsų banko sąskaitos. Iki greito! Nuo šiol – būsiu jūsų DI šešėlis.

Ilja Bereznickas. AI (DI) ir būrėjos ateitis

 Jonas Varnas. Normalus kolega, tik mąsto labai keistai!

Jonas Lenkutis


Juozas Juozapavičius


 Gintautas Stankevičius

Vytautas Jurkūnas

Andrius Šiuša

 Publikacija skelbiama
 laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 15.
 Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

2026 m. sausio 21 d., trečiadienis

ŠALČIO MARATONAS

K. K. Šiaulytis. Termometro stebuklai.
 Humorografija.

K. K. Šiaulytis. Nori daugiau. Humorografija.

Kęstutis K. Šiaulytis

ŠALČIO MARATONAS

Pašnekų esė

 Gal todėl, pastaruoju metu šiauriniame pusrutulyje taip atšalo, nes visų čia reziduojančių čiabuvių dėmesys nukrypo į tolimąją ledjūrių salą – Grenlandiją. Matyt, tuo rūpesčiu, išgąsčiu, prisišaukėme iš ten atslinkusius ciklonus, kurie baltomis meškomis nugulė ir Lietuvėlės žiemkenčių laukus. Rodos, dar vakar buvome užmiršę jog toks kraštas iš vis egzistuoja – tenykščiai dainininkai nedalyvauja Eurovizijos gražuolių konkursuose, nevyksta ten Rogių Dakarai, o vietiniai ruoniai, dar neišvystė valstybės tarnautojų-poilsiautojų taip mėgiamo konferencinio turizmo. Bet, štai, šulas amerikonas, pastaruoju metu išgarsėjęs permainų politikas, panoro tą salą, lyg koks viduramžių vikingas iš naujo atrasti, prie savo šalies krantų tarsi kokį aisbergą atplukdyti. Visi sukrutome žemėlapius tyrinėti – kaip ten Grenlandija šalia Niujorko ir Laisvės skulptūros įsikomponuotų?

 Aš, irgi Arkties meridianus ėmiausi naršyti, o būdamas įžvalgus portretistas, nelauktai pastebėjau tos super didelės salos panašumą su Kalėdų Seneliu. Vingriame Grenlandijos kontūre išvydau garbanų susuktą vešlią barzdą, baltais archipelagais, pinkliais sąsiauriais papuoštą aukštą kaktą – beliko tik, tam baltaveidžiui Santa Klausui gražią kepurę pritaikyti. Kai ją nupiešiau, išdygo ir dovanų maišas, o tada, tarsi iš debesų nukrito, šalia to gėrio įsikomponavo ir bėdžius Donaldas. Sako, jis kažkokio svajoto prizo negavo, tad dabar verkšlena, prašo plačiau gausybių maišą atverti...

 Tik aiškiaregiai horoskopų rašytojai galėtų išpranašauti kaip šalčio maratono trasoje klostysis karštakošių Lietuvos politikų likimai. Slidinėja ir kairė, ir dešinė, centristai čiuožia pilvais bei alkūnėmis, o Prezidentas, kaip spauda pastebėjo – miega kelkraščių pusnynuose. Žvelgdami į padangėse šiųmetinio arkliuko įsiūbuotą mėnulio pjautuvą, galime tarti – metai bus audringi!

 Kad jau ištiko mus tokia, literatų plunksnos verta žiema, atsiverskime kažkada skaitytas Džeko Londono knygas. Sausio dvyliktąją garsiajam amerikiečių rašytojui Jack London (1876 01 12 – 1916 11 22) sukako 150 metų!

K. K. Šiaulytis. Sumanus žvejas. 
Humorografija.

K. K. Šiaulytis. Arklio metai mėnulyje. 
Humorografija.

K. K. Šiaulytis. Kultūrinis konfliktas. Atvirukas

K. K. Šiaulytis. Rašytojo Džeko Londono ekslibrisas.

Straipsnis su visa plejada iliustracijų 
publikuojamas laikraštyje
 "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 3.
 Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

2025 m. lapkričio 18 d., antradienis

DRUMZLINO RUDENS ŽVIRBLIŲ BALIUS

K. K. Šiaulytis. Kavos gurkšnio gaivalai. Atvirukas

Kęstutis K. Šiaulytis

DRUMZLINO RUDENS

 ŽVIRBLIŲ BALIUS

 Šioje pašnekų esė antraštėje tikriausiai jau įžvelgiate ironiškas mūsų gyvensenos užuominas, bet ne – po ja nugulęs tekstas, visai ne internetinės žiniasklaidos meniu apžvalga. Tai, tik keli pastebėjimai apie minimo kalendorinio laiko atkarpą.

 Kai pasivaikščiodamas rudeninio parko alėjoje atsargiai brendi per rūko maršką, atrodo, kad ta migla tau ir ausis užkimšo – tyla, tarsi pabalusių kerpių keras guli po medžiais kartu su nukritusių lapų guotais. Bet, netikėtai, ryžtingas drąsaus žvirblio – čirkšt-čir-čirikšt, skambantis lyg brėžiamo degtuko dainelė, pažadina klausą. Jau girdi – visas tų žvitruolių būrys klega tankių krūmų šabakštyne, nubrizgusių lapelių raizgalynėje, atrodo, kad jie, ten laužą nori užkurti.

 Rudai pilkas, su juodais įkrapais žvirblis – pats atkakliausias rudens gurmanas. Jau rugsėjyje užmiršę šeimomis nugyventą vasarą, palikuonių auginimo rūpesčius, žvirbliai sugrįžta į kolektyvinio gyvenimo šventę. Švirrrrt! – plasnojančių sparnų švilpesys praneša, kad nuo rusvo žolyno pakilo gal keturiasdešimties naujųjų bičiulių būrys, jei ne tas garsas, manytum, kad čia tik vėjas plaiksto medžio šešėlį... Lapkrityje, mano palangės žvirbliai tupinėja papūtę krūtinę lyg pakulų kuodelį – taip saugo savo kaulelių šilumą. Bet, vis tik, šis paukštis savo charakteriu, spalva ir žadintuvo čirškalu, labiau primena aktyvesnį nei lino kuokštas pradą, sakyčiau – grietinėle balintą kavą. Gal todėl, žvirbliai taip mėgsta vasarines lauko kavines – nuo jų stalų pasitraukia tik nubaidyti.

 Rudens diena trumpa lyg akligatvis. Vakarop, vos per pusvalandį sutemos pavirsta naktimi, iš miestų kamščių ištrūkę automobiliai skuba glaustis savose šalikelėse, žvirbliai migdosi suneštinėse gūžtose, o žmonės, sukritę fotelių duknose spungso daug žadančius ekranus. Už namų slenksčių likusi realybės tikrovė – lyg priešų apgulta tvirtovė: ten slankioja sapnų ir filmų herojai, reklaminių svajonių deivės, pramanų pamėklės, prietarų skeletai. Dar ir astrologai naktinėja pakiemiais – bando žvaigždėtame skliaute išskaityti mūsų nuolat klumpančios vyriausybės ateitį.


K. K. Šiaulytis. Rudens taurė. Koliažas

K. K. Šiaulytis. Draugystė. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Aktualus klausimas. Atvirukas

K. K. Šiaulytis. Pabėgėliai iš daugiaveidžio jutubo. Atvirukas

K. K. Šiaulytis. Kranklys rado informacijos skiautę. Atvirukas

K. K. Šiaulytis. Astrologo kelionė. Koliažas

K. K. Šiaulytis. Instagramo undinė. Atvirukas

Straipsnis publikuojamas laikraštyje
 "LIETUVOS AIDAS", 2015, Nr. 45.
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

2024 m. gegužės 8 d., trečiadienis

LIETUVOS AIDO „Vieno puslapio galerija“ . Dailininkai šypsosi. Švęskime Europos dieną drauge

Karikatūrų parodos katalogo viršelis. 
Antano Bartašiūno humorografija

LIETUVOS AIDO „Vieno puslapio galerija“ 

Kęstutis K. Šiaulytis

Dailininkai šypsosi

 Lemtingą 2003 metų gegužę, 10-11 dienomis, balsavome referendume dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Pasisakė „už“ 91,07 procentai balsavusių. Tačiau nemaža dalis piliečių negalėjo atvykti prie balsadėžių dėl svarbios priežasties – skubėjo sodinti bulves, mat, sklido kalbos, jog įstojus į ES, Briuselis reikalaus jas dirvon užkasti kvadratiniu-lizdiniu būdu, kaip prie Chruščiovo buvo sėjami kukurūzai.

 2004 metų gegužės pirmąją mūsų šalies vėliava suplevėsavo 26 Europos valstybių gretoje! Jau dvidešimt metų, Lietuvoje, šalia trispalvės vėjuose plaikstosi ir žvaigždžių rato vėliava! Per tuos metus visko būta, litas pavirto euru, Briuselis, tikrai, vis turi pretenzijų žemdirbiams, o ir vyriausybei nuolat kažką rekomenduoja, siūlo, pataria... Euroskeptikai vėl nerimsta – pranašauja jog ūkininkai privalės globoti pievų boružes ir žiogus, o su savo belgų veislės karvėmis turės bendrauti prancūzų kalba...

 Kai Visagino Europe Direct vadovė Indrė Gruodienė pakvietė Lietuvos karikatūristus ką linksmą nupiešti EU ir Lietuvos jubiliejaus tema, suabejojome, kažin, ar išmislais pralenksime euroskeptikus...

 Šiame puslapyje, mūsų kuklūs bandymai, piešiniai iš karikatūrų parodos, kuri atsidarys Europos dieną, gegužės 9-ąją, Ignalinos krašto muziejuje.


Algimantas Snarskis

Švęskime Europos dieną drauge

Prieš 20 metų Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare. Šis istorinis žingsnis mums atvėrė sparčios materialinės ir dvasinės raidos galimybes Vakarų civilizacijos pagrindu. Lietuvos karikatūristai į šią dviejų dešimtmečių istoriją žvelgia pro savojo žanro estetinę prizmę. Keliaudami laiku, jie išryškina įvykusius svarbiausius pokyčius, akcentuoja šiandienos Europos Sąjungos iššūkius ir tikslus – ambicingo Europos Žaliojo kurso įgyvendinimą, demokratijos ir teisės tolesnį brendimą, valstybių narių konsolidaciją Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje, gynybinės galios stiprinimą. Jie mano, kad humoras ir satyra nepraranda vertės, jėgos ir šiais visuotinos kompiuterizacijos ir robotizacijos laikais. Dailininkų piešiniai atspindi Lietuvos piliečių nuotaikas ir leidžia suprasti, kaip pokyčiai veikia visuomenės sąmonę. Taigi, jų darbai tampa svarbia visuomenės diskusijos dalimi, kurioje aptariamos Europos Sąjungos vertybės ir iššūkiai. Geros jums humoro dozės! 

Su pozityviais linkėjimais Indrė Gruodienė

Europe Direct Visaginas vadovė


Jonas Lenkutis

Alvydas Ambrasas

Jonas Varnas

Kęstutis K. Šiaulytis. 
Europos sodininkas Bronis Ropė

Ilja Bereznickas

Ramūnas Vaitkus

Šią publikaciją skelbia laikraštis
 "LIETUVOS AIDAS" Nr. 18 (2024).
 Piešinius bei tekstus rasite ir "LA" internetinėje svetainėje: