Kęstutis K. Šiaulytis
DAILĖS PLENERŲ POKYLIAI (1)
Mūsų dabartyje, taip giliai kultūriniais renginiais prisodrintoje terpėje, žodis „pleneras“ tapo toks pat įprastas, kaip ir „autoservisas“. Vis tik, tiems, kurie norėtų sužinoti daugiau apie šį prancūzišką terminą, siūlau patyrinėti čia publikuojamą humoristinę diagramą „PLEIN AIR“. Dailininkai, mėgstantys tapyti bekraštėse gamtinėse erdvėse, kregždžių krykštavimo ir žiogų žongliravimo sklidiname ore, galėtų būti šaukiami ir kokiu skambesniu vardu, pvz. „sklandytojai“. Mes, lyg kokie gandrai braidome Lietuvos paežeres, lekiam į pajūrį, gaudom karosus vietinėse mariose, pakilę aukštai – žvalgome klonius nuo istorinių piliakalnių. Esame tikri oreiviai!
Mano, kaip ir kitų akylų sklandytojų vasarų aruoduose – ne tik gimtinės peizažų žemėvaizdžiai, saulėlydžiai ar mėlyni horizontai, škicų albumuose slapstosi ir linijų, spalvų dariniuose pagauti kolegiški performansai, pietų stalo asambliažai, saulės numargintos portretų mozaikos. Bėgant tų albumų – kelionių dienoraščių puslapiais, akinių neužteks, atverkite vidinį monoklį – šypsenos ir raukšlės nelengvai perskaitomos.
https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/31513-2024-04-24-
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą