Šventaragio parke

K.K.Šiaulytis. "V" liepos Šventaragio parke.

 2001. Akvarelė. 32 x 24

Šventaragio parke 

Tai mano savavališkas parko pavadinimas, 

oficialus - Buivydiškių parkas.

Šventaragio vardu vadinu senąją Buivydiškių parko 

dalį esančią aplink daug amžių klestėjusio dvaro rūmus.

Mano užrašuose Šventaragio parkui priklauso ir šalia, 

tarp Sudervės upelio ir tvenkinių esanančios keturios kalvos,

 iš kurių viena kažkada buvo nedidelis įtvirtintas piliakalnis (mano nuomone),

kita - alkakalnis. Kalvų šlaituose auga du,  gal 300 metų amžiaus ąžuolai, 

šimtamečiai klevai, vinkšnos, pilkosios tuopos.

Gediminas Isokas knygoje "Lietuvos gamtos paminklai" teigia,

 kad šios Buivydiškės minimos XIII-XIV a. kryžiuočių kronikose,

 o 1493 m. minimas Vaitiekaus Šventaragio dvaras.

Nuo XVI a. pradžios iki 1790 m. dvarą valdė Radvilos.

Nuo 1985 metų esu šio parko nuolatinis lankytojas, 

čia stebiu besikeičiančius metų laikus, paukščius, 

fotografuoju, škicuoju, lieju akvareles, o išėjęs šiaip pasivaikščioti,

ieškau senovės pėdsakų.

Neabejoju, kad dabartinių XIX a. statytų rūmų vietoje

 prieš šimtmečius stovėjo įtvirtinta Radvilų pilaitė, 

gal būta ir dar ankstesnių bokštų - kuorų.

Rūmų parko teritorija iš visų pusių apsupta vandenų, 

tad kartais vadinama Sala.

Parkas, anot G.Isoko - terasinis, bet mano nuomone,

 terasos - tai senų gynybinių įtvirtinimų liudijimas.

Kad Sala su rūmais ar ankstesnių laikų pilaite buvo

 gerai apsaugota nuo nepageidautinų svečių, galima suprasti

 ne tik patyrinėjus vandens užkardas, aukštas terasas,

 bet ir pasižvalgius plačiau.

 Salą iš šiaurės supa Sudervės upelio tvenkinys - ežerėlis,

 Sudervės aukštupyje, už kelių kilometrų, kitas iškalbingu vardu

 šaukiamas ežerėlis ir šalia esantis kaimas - Gineitiškės, 

keli kilometrai žemiau Buivydiškių dar keletas 

Sudervėlės tvenkinių ir sena Pilaitės dvarvietė, piliakalnis.

Pilaitę ir Buivydiškes jungė gražus senas viduramžių laikais išmintas kelias

 vinguriuojantis Sudervės slėnių šlaitais,

ir dabar dar likę gal keli šimtai metrų to senovinio trakto.

Šventaragio parke vyrauja liepos,

 kai kurios - vešinčios du šimtus metų.

Deja, praėjusią vasarą Saloje įsisukusi vėtra nulaužė

 septynias šimtametes liepas, keletą klevų.

Nugriauti žemėn medžių kamienai suskilo, paaiškėjo, 

kad didžiuma kritusių liepų jau buvo tuščiavidurės, 

jų šerdyse daugiaaukščius būstus įsirengė pelėdos, 

varnėnai ir kuosos, bukučiai ir zylės, kūrėsi net laukinių bičių šeimos.

Suskilus vienai liepai iš jos paslaptingų gelmių pabiro

 matyt dešimtmečiais kurtas lizdas - tarsi mini biblioteka, 

tarp minkštus įklotus sudariusių pūkų ir popieriaus skiaučių 

radau net sovietmečio laikraščių antraščių.

Per tą laiką kai stebiu šį parką siautulingi vėjai

 jau išguldė keliasdešimt senųjų medžių.

Džiaugiuosi, kad vis dar laikosi bene seniausios, 

raidės  V forma sugludusios liepos. 

 K.K.Š. 

2017 02 08

 "V"  liepos Šventarago parke. K.K.Š. foto

Genys, jau vasario pabaigoje prakirtęs klevų šakose skylutes,

 geria iš jų bėgančią saldžią sulą.

Foto K.K.Š.

Šventaragio parkas

Genio įsirengtos "gertuvės" kartais užšąla,

 kabo klevų šakose štai tokiais varvekliais

Foto K.K.Š.

Šventaragio parkas