K.K.Šiaulytis. GALERIJA: gegužės 2026

2026 m. gegužės 20 d., trečiadienis

KAIP PATEKTI Į MUZIEJŲ?

K. K. Šiaulytis. Dailininkė stebi.

Kęstutis K. Šiaulytis

KAIP PATEKTI Į MUZIEJŲ?

Pašnekų esė

Kaip patekti į muziejų? Šis klausimas galėtų būti nagrinėjamas kokioje populiarioje pokalbių šou laidoje. Susirinkusieji pasidalintų įspūdžiais kaip pirko nelegalius bilietus į Luvrą ar lankė Londono Britų muziejų nemokamai, kaip stovėjo kilometrinėse eilėse prie Uficių galerijos Florencijoje ar nusivarė nuo kojų belakstydami Romos muziejų salėse, kaip svaigo prie Vincento van Gogo ir Klodo Monė paveikslų Paryžiuje Orsė ekspozicijose, kaip vartė akis kokiame gamtos muziejuje spoksodami į dinozaurų griaučius. Jei laidos vedėjas mandagiai pakreiptų kalbą apie Lietuvos muziejus, pirmoji pokalbininkų reakcija, žinoma, būtų šaipokiška. Taip jau esame įpratę – pas savus ieškoti kokių kliaučių, pastebėti tariamas problemas, pvz.: „Lankytumėmės dažniau, bet muziejai dirba tuo pat metu kaip ir mes“... Galiausiai, gal kas panorėtų pasidalinti nepamirštamais įspūdžiais apie Vilniuje eksponuotą Jano Matejkos paveikslą „Žalgirio mūšis“, kiti gal norėtų išgirsti daugiau apie kažkada nuskambėjusį sensacingą įvykį – kaip vagys apšvarino Palangos Gintaro muziejų, treti, prisiminę muziejų kavines, pageidautų, kad jos vėl veiktų bent per Europos muziejų naktis.

Dar įdomesnę pokalbių šou laidą pavyktų surengti, jei šį klausimą svarstyti būtų pakviesti dailininkai, o diskutuotume apie tai, ar svajojame patys patekti (su savo darbais) į kokį muziejų. Įsivaizduoju kokie kandūs būtų komentarai po internete paskelbto laidos įrašo... Kartą, ta tema, pusiau juokais, iš tuščio į kiaurą, šnekučiavome su SPD (Slaptųjų Piešėjų Draugija) kolegomis. Būna, pertraukėlės metu, kai ilsisi mūsų modelis, įsiveliame į kultūrinius disputus. Tąkart nutarėme (gal svajojome?), jog ateityje meno muziejų bus tiek daug, kad juose sutilps visų pasaulio dailininkų, visi darbai, o tuos muziejus gausiai lankys tam skirti specialūs daugiaakiai robotai – muziejofanai. Bejuokaujant pasibaigė kavos pertrauka, grįžome kiekvienas prie savo popieriaus lakštų. Piešti įdomiau, nei svajoti...

Šiame puslapyje publikuoju škicus, kuriuose „gaudžiau“ piešiančius kolegas. Vis stebiuosi jų atsidavimu kūrybos pokyliui. Žaismei, o gal, kaip kokią edukaciją, publikuoju ir du aktų škicus. Kurį iš jų priimtumėte į savo vadovaujamą muziejų?

K. K. Šiaulytis. Priklaupusio vyro judesys.

K. K. Šiaulytis. Dailininkė prie molberto.

K. K. Šiaulytis. Dailininkė ir pozuotoja.

K. K. Šiaulytis. SPD piešėjas.

Pasiklydusių linijų škicas.

K. K. Šiaulytis. Aktas. Grakštus judesys.

K. K. Šiaulytis. Kūrybos įkarštyje.

K. K. Šiaulytis. Aktas su užuolaida.

Straipsnis ir škicai publikuojami

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 20.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

36147-2026-05-21-kaip-patekti-i-muzieju

2026 m. gegužės 13 d., trečiadienis

ŽALIŲJŲ DIENŲ APSKAITA. EKOLOGO BALADĖ

K. K. Šiaulytis. Skambios stygos.

Įdaiktintas fotografijos fragmentas

Kęstutis K. Šiaulytis

ŽALIŲJŲ DIENŲ APSKAITA

Pašnekų esė

Daugeliui mūsų, pavasariai, kaip metų laikai, sutrumpėjo iki dviejų šeštadienių. Mat, įvairiausių sporto varžybų finalai, kasmetinė „Eurovizija“ suryja ir penktadienių vakarus, ir daugelio šeštadienių popietes, kino detektyvai – naktis, o sekmadienius pasiglemžia buitis. Laikraštyje perskaičiau vaizdingą žinutę: „Miškuose iš po žemių veržiasi bobausių garbanos, briedžiukų ragai, suošė kulinariniai dilgėlynai“. Deja, minimų grybų nuotraukų nepateikta, tad kur juos pamatyti? Turguje? Retkarčiais, į televizinius tabloidus naujienų pavidalu prasibrauna mieste pasiklydę šernai ar kaminą lizdais užkimšusios kuosos – tad tiek ir lieka tų susitikimų su gamta... Po pastarojo daugtaškio, peržvelkite laikraščio puslapio iliustracijas, o pašnekų esė tęsinį skaitykite jau kita, stulpo forma:

K. K. Šiaulytis. Miško dviratininkė. Koliažas

EKOLOGO

BALADĖ

Buvo kiškis

po egle –

po žaliąja kepure.

Paryčiais,

tarp beržų,

skuodė lapė takeliu.

Smalsi snapė

akį metė – ir sumojo:

„Noriu, patirčių naujų –

prisiglausti prie spyglių!“

Rudė tarė:

– Ei, Žvairy,

leiski man paglamonėti –

tavo badžią skrybėlę

dėvėti!

– Še, perku!

Kiškis gavo pinigų –

tad turės

ir daug draugų...

Lapė murkso po egle,

po dygliuota skrybėle.

Slenka vilkas miškeliu,

žiūri –

spungso lapė dyvina,

snukis žydi gražume!

Pilkis vypteli kreivai:

– Cha!

Kokia didinga tavo,

Grietinėle,

žalioji karūna!

Mainom!

Dovanų –

tau pirtelė be langų!

Lapė džiaugias

žalvario raktu,

nuo pirtelės durų,

nuo šleivų.

Vakarais ten gulinės

ant karštųjų akmenų,

lauks kaimynų

svetaunų.

Brido pakrūmėm

medžioklis žiaurus,

o po egle –

kėpso vilkas baisus!

– Man reikalinga

tava uodega!

– deklaravo šaulys.

– Pykšt!

Tarsi žirklės

nuskriejo kulka –

Pilkio sermėga

tapo striuka…

Į viksvų balas

spruko vilkius bailus,

nešė pelkėn girtuoklių,

savo kaulus sveikus.

Šiandien,

šaulio virtuvėj,

tarsi kardas aštrus,

kabo pagarbiai

uodega – vedega,

primena nuotykį

patirtą miške…

– – –

Gi eglę – karūną,

nukirto biznierius guvus –

kišenėj šiurena

slidžius banknotus...

K. K. Šiaulytis. Vandenė. Koliažas ant atviruko

K. K. Šiaulytis. Kiškis lekia laukais,

akiai palikdamas tik linijas. DADA Atvirukas

K. K. Šiaulytis. Atsitikimas kelyje. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Gamtos vartotojai. Humorografija

Publikacija skelbiama

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 19.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

36101-2026-05-13-zaliuju-dienu-apskaita-pasneku-ese

2026 m. gegužės 5 d., antradienis

Dailininkas Gerardas Bagdonavičius – spaudos grafikos Raidžių Piemuo.

K. K. Šiaulytis. Ekslibrisas G. Bagdonavičiui. 2026

Kęstutis K. Šiaulytis

Dailininkas Gerardas Bagdonavičius –

spaudos grafikos Raidžių Piemuo.

Visi esame girdėję skambią mįslę: „Baltos lankos – juodos avys, kas išmano – tas jas gano?“ Atsakymas – raštas. Taigi, mokantys skaityti – esame piemenys, o garsiausias Šiaulių miesto dailininkas Gerardas Bagdonavičius (1901 07 25 – 1986 02 03) nusipelnė didžiojo Raidžių Piemens vardo! Jis – vienas iš Lietuvos spaudos dailės pradininkų, nuo 1923 metų sukūręs daugybę savitų knygų ir žurnalų viršelių, antraščių, vinječių, iliustracijų. Dar daugiau iškalbingų raidžių kompozicijų dailininkas nupiešė kurdamas reklamas, prekinių pakuočių dizainą, plakatus, atvirukus, sveikinimo lakštus. Dažnas G. Bagdonavičiaus spaudos ar taikomosios grafikos kūrinys primena nuotaikingus šriftų paveikslus, juose raidės tarsi šoka, žaidžia, skraido, bet vis – praneša vieną ar kitą žinią.

Kaip rodo dailininko gimtadienio skaičiai, šiemet minėsime jo 125-mečio jubiliejų. G. Bagdonavičius darbavosi beveik visose vizualinių menų srityse – jis ir tapytojas peizažistas, portretų, šaržų meistras, spaudos leidinių, plakatų, afišų, emblemų pramoninės grafikos, reklamų kūrėjas, teatro dailininkas, etnografas, muziejininkas, baldų dizaineris, mokymo priemonių, modelių konstruktorius, išradėjas, fotografas, o jaunystėje – dar ir kino filmų aktorius. Savo namuose buvo sukaupęs didžiulę meno albumų kolekciją, prenumeravo meno kultūros žurnalus lietuvių, vokiečių, prancūzų, lenkų kalbomis. G. Bagdonavičius, nuo 1921 iki 1967 darbavosi ir dailės pedagogikos baruose.

Gegužės 7, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, verta prisiminti reikšmingą G. Bagdonavičiaus kūrybos sritį – dailininkas yra vienas iš ekslibriso meno pradininkų Lietuvoje, sukūręs per šimtą savitų, raiškių, turiningų šios, sakyčiau, mįslingos grafikos kūrinių. Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centre įkurtas „Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas“ siekiantis aprėpti ekslibriso meno istoriją ir plėtrą Lietuvoje. Fondo veiklos ištakos – 1980 metai, kai dailininkas dovanojo bibliotekai dalį savo knygų ir ekslibrisų kolekcijų.

Šiame laikraščio puslapyje pristatau keletą G. Bagdonavičiaus spaudos grafikos darbų iš savo rinkinio, bei du iškalbingus ekslibrisus. Ekspresyvus auto ekslibrisas kuriame tarp popieriaus lakštų vaizduojama teptuku perverta dažų tūbelė – tai, tarsi vizualinis manifestas, pranešantis apie jaunatviškus siekius – kurti naują meną. Ekslibrisas teisininkui Ignui Urbaičiui (1896 02 16 – 1952 07 12) kupinas mistikos, religinių, alcheminių simbolių. Slėpingiausias – Uroboras – mitinė gyvatė apsivijusi žemės rutulį ir ryjanti savo uodegą.