Mūsų M. K. Čiurlionio metai

K. K. Šiaulytis. Čiurlionių sodyba –

 M. K. Čiurlionio namai-muziejus.

 Akvarelė nutapyta 2004 metais, 

M. K. Čiurlionio plenero metu. 29,7 x 42

Kęstutis K. Šiaulytis

Mūsų M. K. Čiurlionio metai

  Visa Lietuva mini genialiojo muziko ir dailininko jubiliejinius metus. Džiaugiuosi „Lietuvos aido“ iniciatyva paskelbti eilę akvarelinių reportažų skirtų M. K. Čiurlioniui.

 Druskininkuose, M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, 2025 metų gegužės 17-ąją, šeštadienį, Europos muziejų nakties pavakarėje, atidaryta mano akvarelių paroda „UŽ LAIKO RIBŲ“. Nepaisant lietaus, kaip visada, o ypač savaitgaliais migdančio, į parodos atidarymą atvyko didelis būrys nesirengiančių anksti prigulti. Tai iškilių druskininkiečių bei šaunių vilniečių, meno žinovų publika. Vilniečių tuntą atsivedė žurnalistas Juozas Šalkauskas. Parodos atidarymo metu jo deklamuoto Jurgio Zauerveino eilėraščio „Lietuvininkai mes esam gimę“ posmai drebino parodų saliukės langus ir klausytojų širdis. Muziejaus direktorė Regina Stankevičienė bei parodos kuratorė Sigita Rundytė sveikino susirinkusius, pakvietė dalyvauti kituose šios nakties renginiuose.

 Dar nesutemus, Čiurlionių sodybos obelyne, medžių šakose dūzgiant, varvant lietaus bitėms, atidaryta lauko paroda „ČIURLIONIŲ ŠEIMOS PALETĖ“. Ekspozicijos stenduose savitai pateikta vizualiai patraukli informacija apie gausią Čiurlionių šeimą – kompozitoriaus tėvus, brolius, seses.

 Kiek vėliau, muziejininkė Sigita Rundytė atvertė dar vieną šios sodybos, šių jaukių, kūrybingų namų būties puslapį – pristatė edukacinę programą „Čiurlionių šeimos žaidimai“. M. K. Č. turėjo net aštuonis brolius ir seseris! Kasdienės žaismės netrūko, anais – beteleviziniais laikais...

 Tą lietaus garsų pavakarę, muziejuje skambėjo ir moderni muzika – Ignazo Schicko (Vokietija) eksperimentinis garso performansas patefonams „Abstract Plunderphonics”.

 Post scriptum (P. S.)

 Jau dėliodamas šio reportažo pastraipas sužinojau, kad muziejus netrukus pristatys savo naujausią leidinį – solidų albumą „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“. Knygos autorės: Regina Stankevičienė, Aušra Sedlevičiūtė, Sigita Rundytė, Jolanta Jurkonienė, Monika Alseikaitė-Kisielienė, Aistė Mišinytė.

P. S. S.

Gegužės 31-ąją M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje prasideda 60-asis festivalis „Fortepijoninės muzikos vasara Druskininkuose“!

P. P. S.

Mano akvarelių paroda veiks iki liepos 13 dienos. „UŽ LAIKO RIBŲ“ – tai ne parodoje eksponuojamų darbų temos nusakymas, tai žodžiai, kuriuos mintyse vis ištariu žvelgdamas į M. K. Čiurlionio kūrinius. Tikiuosi, kad ir mano akvareliniuose atspindžiuose – Nemuno, Ratnyčios, Dainavos peizažuose, žiūrovai pajaus tą belaikiškumą, amžinybės dvelksmą, atsiveriantį šio krašto gamtovaizdžių misterijoje, įamžintą mūsų dailės ir muzikos genijaus kūryboje. Dalis parodos darbų – Vilniaus, Plungės, Rietavo, Palangos, Varšuvos kraštovaizdžių motyvai, yra tarsi M. K. Čiurlionio gyvenimo kelionių prisiminimas.

K. K. Šiaulytis. Vilnius. 

Namas P. Vileišio rūmų ansamblyje Antakalnyje. 

Šiame pastate 1907 01 09  surengta pirmoji 

lietuvių dailės paroda. 2022. Akvarelė, 42 x 29,7

K. K. Šiaulytis. Druskininkai. 

M. K. Čiurlionio namų-muziejaus parodų galerija.

 2025. Škicas, 24 x 32. Piešta iš Čiurlionių namelio verandos.

K. K. Šiaulytis. Vilnius.

 „Čiurlionio namų“ bromos. 2025. Akvarelė, 29,7 x 42

Reportažas publikuojamas 

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2025, Nr. 20.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje -

https://www.aidas.lt/lt/kultura-

menas/article/34041-2025-05-28-

musu-m-k-ciurlionio-metai

 

DRUSKONIO PRELIUDAI

K. K. Šiaulytis. Druskininkai. 

Žvelgiu į Čiurlionių sodybą. 2004. 

Akvarelė sukurta

 M. K. Čiurlionio plenero metu. 29,7 x 42

Kęstutis K. Šiaulytis

DRUSKONIO PRELIUDAI

 Žvelgiu į M. K. Čiurlionio paveikslo „Preliudas“ (1908?) reprodukciją. Šiame kūrinyje skleidžiasi nuostabi ežero vizija: neramiose bangose baltuoja laivelių burės, tolimame krante rymo besileidžiančios saulės galva su iš jos sklindančiais spinduliais, aukštyn strėlėmis kyla septynių medžių lajos. Ežerėlis įrėmintas tarsi natų vinjetėje – abstrakčiu ornamentu, kuriame vis tik galima įžvelgti žemės rėžius, medžių grupes, vieškelius, net namelius simbolinio pusiasalio pakrantėje. Paveikslo kairėje, lyg debesys, lyg kokie žiūrovai iš anapus, kyla žmonių figūriniai siluetai. Kompozicijos puslankis atskleidžia paslaptį – visa tai, yra ištisas nedidelis pasaulis, šviesos planeta.

 Gal šiame paveiksle Čiurlionis pavaizdavo savo vaikystės pasaką prabėgusią Druskonio ežerėlio pakrantėse? Čia, kur slėpingi vandenys gundė keliauti, išplaukti luotu saulėlydin, kur iš gelmių kilo lelijos, glūdumos kvietė žvejonės nuotykiams, maudynių žaismei. Debesų atspindžių miražai, vėjų dūksmo bangos, ledo šarvas žiemą ir pavasarinio tirpsmo upeliai skubantys susirinkti ežerėlyje – tai gamtos reginių poezija, legenda, kuri vėliau, lyg zodiako Vandenio upokšnis liejosi M. K. Čiurlionio muzikoje ir dailėje.

 Įsikūrę Druskininkuose Čiurlioniai gyveno nuomotoje sodyboje rytinėje Druskonio pakrantėje, netoli ir dabar dar čia esančios garsiosios Šokančios pušies. Tik vėliau, kai M.K. Čiurlionis jau mokėsi Varšuvoje, tėvai įsigijo namus jau kitame ežero krante, kur dabar yra kompozitoriaus, dailininko memorialinis muziejus.

M. K. Čiurlionis. "Preliudas" 1908 (?).

Skenuota iš albumo "Čiurlionis", 1981.

Kūrinys, kuris paskatino mane kitaip pamatyti Druskonio ežerėlį.

 K. K. Šiaulytis. Pavasario rytas Druskininkuose, 

M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje. 

2025. Akvarelė, 32 x 24

K. K. Šiaulytis. Druskonio pakrančių pasaka.

 2025. Akvarelė, 29,7 x 42

K. K. Šiaulytis. Druskonio Šokanti pušis. 

2014. Akvarelė, 32 x 24

K. K. Šiaulytis. Druskonio beržų fleitos.

 2025. Akvarelė, 29,7 x 42

Straipsnis publikuojamas laikraštyje "LIETUVOS AIDAS" 2025 Nr. 19.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

34004-2025-05-21-druskonio-preliudai

K. K. Šiaulyčio akvarelių paroda "UŽ LAIKO RIBŲ"

UŽ LAIKO RIBŲ

Šis mano akvarelių parodos įvardinimas, tai ne čia eksponuojamų darbų temos nusakymas, tai žodžiai, kuriuos mintyse vis ištariu žvelgdamas į M. K. Čiurlionio kūrinius. Vis tik, tikiuosi, kad ir mano akvarelėse vaizduojančiose Nemuną, Ratnyčią, Dainavos peizažus, žiūrovai pajaus tą belaikiškumą, amžinybės dvelksmą, atsiveriantį šio krašto gamtovaizdžių misterijoje, įamžintą mūsų dailės ir muzikos genijaus kūryboje.

 Parodoje tarsi skleidžiasi dvi akvarelinės kelionės – viena, Druskininkų krašto žaliosiose pušynų gelmėse, kita, su M. K. Čiurlionio gyvenimu susijusių reginių erdvėse. Visos čia rodomos akvarelės sukurtos plenere, tiesiogiai pasineriant vandenų tėkmės tyloje ar klausantis vaizduojamo miesto šurmulio.

 M. K. Čiurlionio kūryba, mane, kaip ir visus Lietuvoje besidominčius daile lydi nuo mokyklos suolo. Praeito amžiaus septintajame, aštuntajame dešimtmetyje jo tapyba buvo plačiai pristatoma šalies periodiniuose leidiniuose, publikuojama atskirais reprodukcijų lakštais, atvirukų rinkiniais, kurie spausdinti net 50-70 tūkstančių tiražu. Vaikystėje, sekdamas Čiurlioniu esu nutapęs keletą fantazijų, dabar, jaučiu, esu šio didžiojo dailininko paviliotas matyti Gamtos slaptingą prigimtį.

Kęstutis Kazys Šiaulytis

K. K. Šiaulytis. Druskininkai. M. K. Čiurlionio namų-muziejaus

 parodų galerija. 2025. Škicas, 24 x 32. 

Piešta iš Čiurlionių namelio verandos.

 Druskininkuose, M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje 2025 metų gegužės 17 dieną, Muziejų nakties pavakarėje, atidaryta mano akvarelių paroda „UŽ LAIKO RIBŲ“. Nepaisant kaip visada migdančio lietaus, į parodos atidarymą  atvyko didelis būrys nesirengiančių anksti prigulti. Tai iškilių druskininkiečių ir šaunių vilniečių, meno žinovų publika. Tarp svečių – Druskininkų savivaldybės tarybos narys, generolas Česlovas Jezerskas, meno mecenatas Antanas Gedvilas su vaikaite jau besimokančia dailės, visur suspėjantis meno parodų organizatorius Andrius Mosiejus su savo Dalia ir draugų būriu. Vilniečių meno žiniuonių tuntą atsivedė žurnalistas Juozas Šalkauskas. Parodos atidarymo metu jo deklamuoto Jurgio Zauerveino eilėraščio „Lietuvininkai mes esam gimę" posmai drebino parodų saliukės langus ir klausytojų širdis.

Parodos kuratorė Sigita Rundytė ir muziejaus direktorė Regina Stankevičienė sveikino autorių ir susirinkusius, pakvietė visus dalyvauti kituose šios nakties renginiuose.

 Saliukėje eksponuoju 23 akvareles

Juozas Šalkauskas skaito „Lietuvininkai mes esam gimę"

Parėjome iš lauko ekspozicijų 

fotografuotis atminčiai koks šaltas buvo šių metų gegužis.

Nuotraukoje iš dešinės: parodos kuratorė Sigita Rundytė,

 muziejaus direktorė Regina Stankevičienė, 

aš ir Dalia Šiaulytienė.

Juozas Šalkauskas, aš ir Česlovas Jezerskas

Antanas Gedvilas, jo vaikaitė ir aš

Juozas Šalkauskas ir akvarelininkė Elma Šturmaitė

Tarp Dalios ir meno mylėtojos Monikos

\

Su kolega Gintaru Kraujeliu šalia 

Vytauto Ciplijausko tapyto M.K. Čiurlionio portreto

Druskininkų pavasario miniatiūrų orkestras

K. K. Šiaulytis. Tulpių žiedai,

 kaip ir kiti gatvėse, alėjose pražydę gėlynai

 sveikina Druskininkų svečius

Kęstutis K. Šiaulytis

Druskininkų pavasario

 miniatiūrų orkestras

 Keletą gegužės dienų ieškojau ką Druskininkuose akvarele persunkti, į popieriaus plotmę perkelti. Gaila, neišmanau natų meno, o norėčiau karvelinių šeimos paukščio, keršulio, muzikavimą užrašyti. Kur tik ėjau, buvau, vis tų, nepailstančių vargonų dūsavimo klausiausi: – guhu, guhu, guhu… tai iš Baltašiškės per Nemuną ataidi, tai iš gretimo klevo atsiliepia: – hugu, hugu! Šiaip jų nepamatysi, slapukauja, bet jei pakyla kur dangintis, atrodo tarsi kaspinu perrištas dovanų krepšelis skrenda. Kikiliai savo buvimą kitokiais garsais ženklina, linksmesnę melodiją varvena – gal lūpine armonikėle posmus skanduoja? Kol piešiau “Grožio šaltinio” nimfas, metalines deives saugančias vartus į požemių mineralines versmes, stebėjau ir smarkuolę kielę šios prieigos terasoje spragsinčią. Kai tik kokia turistų grupė šaltinio sūrimo lyžtelėję liežuvius pakanda, nugarma kitų įspūdžių patirti, kielė vėl čia linksma tupinėja. Toptelėjo, kas ją traukia – ogi pati panaši į ilgakotį druskos šaukštą! Bet dainelė jos trumpa: – civit! Visi patyrėme – tokio šalto gegužio senai nebuvo, tik jam įpusėjus, du čiurliai parsirado, virš Druskonio krykšdami šaudė, bet, pamatavę temperatūrą, atgal kažkur išlėkė.

 Įdomu, kur Muziejų naktį, gegužės 17-ąją, sklandys Druskininkų pelėdos? Norėčiau jas pakviesti į M. K. Čiurlionio namus-muziejų. Ten  naktelė prasidės mano akvarelių parodos atidarymu. Kviečiu ir jus užsukti!

K. K. Šiaulytis. Šuoliuoja Lenktasis Ratnyčios tiltas

K. K. Šiaulytis.  “Grožio šaltinio” skulptūrinė legenda

K. K. Šiaulytis. Druskonio ežerėlio beržai

 žvelgiant pro restorano „Etno Dvaras“ langą

K. K. Šiaulytis. Vijūnėlės parko šypsenos

K. K. Šiaulytis.  Druskininkai. 

M. K. Čiurlionio gatvėje – pavasaris!

Akvarelės ir mano nuotykių Druskininkuose

 aprašymas publikuojamas laikraštyje

 "LIETUVOS AIDAS", 2025 Nr. 18

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/

article/33961-2025-05-14-druskininku

ŠILTI PEIZAŽAI... :)

K. K. Šiaulytis. Pavasaris prie Ratnyčios. 

2017. Akvarelė, 24 x 32

K. K. Šiaulytis. Palanga. Baltijos pajūris

 ties Birutė kalnu. 2004. Akvarelė, 42 x 29,7

K. K. Šiaulytis. Nemunas pakeliui link Druskininkų. 

2013. Akvarelė, 29,7 x 42

K. K. Šiaulytis. Nida. Pušys ir marios. 

2019. Akvarelė, 29,7 x 42. Privačioje kolekcijoje.

Spaudos dailininkas Telesforas Kulakauskas

K. K. Šiaulytis. T. Kulakausko šaržas. 2025.

Kęstutis K. Šiaulytis

Spaudos dailininkas 

Telesforas Kulakauskas

 Gegužės septintąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, dėlioju šias kelias eilutes skirtas didžiam Lietuvos spaudos asui – Telesforui Kulakauskui (1907 09 07-1977 08 27). Menotyrininkai, jį pristato kaip grafikos dizainerį, pamini, kad dailininkas yra sukūręs teatro scenografijų, ofortų, net aštuoniasdešimt knygų viršelių, tačiau mano kartos užaugėliams, jis – nuostabiai linksmų, skrajų vaikystės skaitinių iliuminatorius, išradingas karikatūristas, plačių šypsenų „Genio“ žurnale autorius. Praėjusio amžiaus šeštajame, septintajame dešimtmetyje, kai spaudos puslapius dažnai margino juodai pilka partijos nuopelnų diagramatika, 1958-aisiais „išdygo“ T. Kulakausko humoristinės grafikos šedevras, Justino Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Ir dabar, kai miške vaikštinėjam, vis regime tarp paparčių šmėstelint ūsuotus baravykus, linksmabūdes skrybelnešes ūmėdes, vėliavnešius kazlėkus. To meto bibliotekose, kad ir gerai įrištos, „subyrėjo“ suskaitytos ir kitos dailininko iliustruotos knygos: nuo 1957-ais išleistos Kornelijaus Čiukovskio „Daktaras Aiskauda“, iki 1968-ųjų Kazio Binkio „Atsiskyrėlis Antanėlis“.

 Dailininkas nėra užmirštas. 2016-ais pasirodė dailėtyrininkės Giedrės Jankevičiūtės aukštos prabos albumas-monografija „Telesforas Kulakauskas“, jo tarpukario laikų kūryba pristatoma tos pačios autorės knygoje „Lietuvos grafika 1918-1940“ (2008). Bet, dar niekas nesuskaičiavo, kiek žurnalų viršelių, antraščių, iliustracijų, karikatūrų „Kuntapliui“, „Spaktyvai“, „Vapsvai“, „Aitvarui“ ar „Šluotai“ yra sukūręs linksmuolis kolega, iš Akmenės krašto, Klykolių parapijos.

T. Kulakauskas. Žurnalo „Skautų aidas“ viršelis.

 (1934). Žurnalo numeris skirtas Lietuvos Prezidento,

 Lietuvos skautų Vado Antano Smetonos šešiasdešimtmečiui.

T. Kulakauskas. Petras Cvirka – 

Kauno meno mokyklos pirmajame kurse.

T. Kulakauskas. Žurnalo

 „Gimtasai kraštas“ antraštė. (1934)

T. Kulakauskas. Žurnalo „Savaitė“ viršelis. (1943)

T. Kulakauskas. Žurnalo

 „Skautų aidas“ viršelis. (1933)

T. Kulakauskas. Žurnalo „Savaitė“ viršelis. (1944)

Telesforą Kulakauską pristato 

laikraštis "LIETUVOS AIDAS", 2025, Nr. 17.

Rasite ir internetinėje "LA" svetainėje: 

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

33921-2025-05-07-spaudos-dailininkas

-telesforas-kulakauskas