Kęstutis K. Šiaulytis
Druskininkų pavasario
miniatiūrų orkestras
Keletą gegužės
dienų ieškojau ką Druskininkuose akvarele persunkti, į popieriaus plotmę
perkelti. Gaila, neišmanau natų meno, o norėčiau karvelinių šeimos paukščio,
keršulio, muzikavimą užrašyti. Kur tik ėjau, buvau, vis tų, nepailstančių
vargonų dūsavimo klausiausi: – guhu, guhu, guhu… tai iš Baltašiškės per Nemuną
ataidi, tai iš gretimo klevo atsiliepia: – hugu, hugu! Šiaip jų nepamatysi,
slapukauja, bet jei pakyla kur dangintis, atrodo tarsi kaspinu perrištas dovanų
krepšelis skrenda. Kikiliai savo buvimą kitokiais garsais ženklina, linksmesnę
melodiją varvena – gal lūpine armonikėle posmus skanduoja? Kol piešiau “Grožio
šaltinio” nimfas, metalines deives saugančias vartus į požemių mineralines
versmes, stebėjau ir smarkuolę kielę šios prieigos terasoje spragsinčią. Kai
tik kokia turistų grupė šaltinio sūrimo lyžtelėję liežuvius pakanda, nugarma
kitų įspūdžių patirti, kielė vėl čia linksma tupinėja. Toptelėjo, kas ją
traukia – ogi pati panaši į ilgakotį druskos šaukštą! Bet dainelė jos trumpa: –
civit! Visi patyrėme – tokio šalto gegužio senai
nebuvo, tik jam įpusėjus, du čiurliai parsirado, virš Druskonio krykšdami
šaudė, bet, pamatavę temperatūrą, atgal kažkur išlėkė.
Įdomu, kur
Muziejų naktį, gegužės 17-ąją, sklandys Druskininkų pelėdos? Norėčiau jas
pakviesti į M. K. Čiurlionio namus-muziejų. Ten
naktelė prasidės mano akvarelių parodos atidarymu. Kviečiu ir jus užsukti!
K. K. Šiaulytis. Šuoliuoja Lenktasis Ratnyčios tiltas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą