K.K.Šiaulytis. GALERIJA: birželio 2025

2025 m. birželio 18 d., trečiadienis

MARGAS "ŠLUOTOS" SIJONAS

Skulptoriaus Eriko Varno medalis "Šluota"

MARGAS "ŠLUOTOS" SIJONAS

Vyriausias žurnalo redaktorius Juozas Bulota.

Sofijos Veiverytės draugiškas šaržas

K. Šiaulytis. "Šluotos" redakcija pasitinka

vyriausiąjį redaktorių

ir Naujuosius, 1984-uosius metus.

Dailininkai: Andrius Cvirka, Arvydas Pakalnis. Kęstutis Šiaulytis

Žurnalo antraštės nuo 1956 iki galo...

Nuo septinto dešimtmečio vidurio iki 1971 balandžio

Nuo 1971 balandžio iki 1987

Nuo 1987...

Andrius Cvirka

Arvydas Pakalnis

Jonas Varnas

Kęstutis Šiaulytis

Juozas Juozapavičius

Juozas Kasčiūnas

Fridrikas Samukas

Juozas Griušys

Vitalijus Suchockis

Andrius Cvirka

Užsienio humoras. 1971, spalis, Nr. 20

Užsienio humoras. 1972, birželis, Nr. 11

Romo Palčiausko komiksas "Džekas ir Bobis". 1978, liepa, Nr. 13.

Productions by Romas Palth and Jonas Bool

Meistriškas sudėtingų scenų komponavimas,

išraiškingi charakteriai, dinamika, ekspresija...

Netikėti siužeto posūkiai, mimikų fejerverkas, pikantiškos situacijos...

Ornamentinė - tekstinė puslapių grafika

K. K. Šiaulytis.

- Savo skalbinius džiovinu tik sveikame pušyno ore...

2025 m. birželio 17 d., antradienis

BIRŽELIO SECESIJA

K. K. Šiaulytis. Vilniečiai Bernardinų sode,

tarp žydinčių dekoratyvinių svogūnų. Akvarelė

Kęstutis K. Šiaulytis

BIRŽELIO SECESIJA

Neapsirikite, šis tekstas, pašnekų esė – ne apie Seimo vasaros sesiją. Dėlioju žodžius, tarsi mozaikos akmenėlius, nedideliam opusui apie nepaprastą meno istorijos reiškinį – moderno epochą, dar žinomą „jugendstil“, „art nouveau“, „secesija“ (lot. secessio – atsiskyrimas, pasišalinimas) ir kitais vardais. Tas nepaprastai veržlus, jaunatviškai svajingas architektūros bei vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinijos laikas reiškėsi Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje bemaž nuo 1880-ųjų, o savo pergalingą Europos estetinio užkariavimo žygį baigė prieš šimtą vienuolika (111) metų – tada, 1914-aisiais, kai prasidėjo kitoks – patrankų karas. Tai buvo galingas meninis judėjimas, suvienijęs dailininkus ir meno teoretikus siekiančius sukurti naują, visa ką apimantį kūrybos stilių, kuris nutrauktų XIX amžiui būdingą eklektikos marginaliją, sauso akademizmo, pavargusio natūralizmo klystkelių kelionę. Žodis „secesija“ buvo tarsi iššūkis – atsiskiriame nuo bergždžios praeities! Vis tik, meno istorikai moderno tapytojų kūryboje įžvelgia prancūzų impresionistų, britų prerafaelitų įtaką, savitą romantinio, simbolistinio mąstymo tąsą.

Aptardami moderno dailę studentų auditorijose, profesoriai svajingai linksi galvomis, dūsauja, rausta rodydami kai kurių to meto tapytojų drobių reprodukcijas. Tokios paskaitos metu ekranuose plaukia grakščių, tąsių linijų pynės, šoka dailios, paslaptingos moterys įsisupusios šalių debesyse, žydi violetiniai irisai, kuklios rožės ir šlovingi bijūnai. Kas domėjosi moderno daile, jau niekada nepabėgs nuo tos užburiančios plastikos kerų – kiekvienas pavasaris su grįžtančiais paukščiais, alyvų žiedynų svaigios pavakarės, kaip ir ištįsę birželio žolijos želmenys, kiliminiais žiedynais pasklidę laukai, visada prabils jugendo – jaunystės pajauta.

K. K. Šiaulytis. Bernardinų sodo bijūnai. Akvarelė

K. K. Šiaulytis. Druskininkai.

Secesinės Švendubrės pušys. Akvarelinis škicas

K. K. Šiaulytis. Skvarbus siluetas. Škicas

K. K. Šiaulytis. Pakeliui į skaitmeninę epochą.

Vilnius, Sapiegų parkas. Akvarelė

2025 m. birželio 14 d., šeštadienis

KULTŪROS NAKTIES ŠKICAI. 2025

K. K. Šiaulytis. Su violončele. 2025.

Akvarelinis škicas, 24 x 32

KULTŪROS NAKTIES

ŠKICAI. 2025

Vilniaus Kultūros naktyje (2025 06 13, Antaninės), ties Dailininkų sąjungos būstine (Vokiečių g. 4 ir 2), po galerijos langais, už kurių tą kart tviskėjo dailininko S. Vaitiekūno instaliacija, mes, Slaptosios Piešėjų draugijos nariai škicavome, eskizavome violončele muzikuojančią Augustę.

K. K. Šiaulytis. Augustė dainuoja. 2025.

Akvarelinis škicas, 24 x 32

K. K. Šiaulytis. Skvarbus siluetas. 2025.

Akvarelinis škicas, 24 x 32

K. K. Šiaulytis. Kubizmo atgarsiai.

2025. Akvarelinis škicas, 24 x 32

K. K. Šiaulytis. Portretas. 2025.

Akvarelinis škicas, 24 x 32

K. K. Šiaulytis. Muzika. 2025.

Akvarelinis škicas, 24 x 32

2025 m. birželio 11 d., trečiadienis

KULTŪROS NAKTIS BE MĖNULIO (2025 birželio 13-oji)

K. K. Šiaulytis. Nakties profilis. Vizualinis atvirlaiškis

Kęstutis K. Šiaulytis

KULTŪROS NAKTIS

BE MĖNULIO

(2025 birželio 13-oji)

„Naršyk tamsoje“ – toks šių, 2025-ųjų metų Vilniaus kultūros nakties šūkis. Interneto skersgatviuose užsukite į „Kultūros nakties“ platformą ar „Instagram“, „Facebook“ paskyras – ten pasitiks monoklio akis, ji, tarsi vijoklė pilnatis atvers jums numatomų renginių PROGRAMĄ. Tą naktį atsitiks daugiau nei 100 kultūrinių nuotykių: Vilniaus miesto bibliotekos, dailės galerijos, muziejai, teatrai, koncertų salės, kaip ir gatvės, skverai, parkai, aikštės, upių pakrantės bei kiemų bromos dovanos kūrybines fejerijas. Patirsite: vis dar gyvas konceptualusis menas, dar nenurimo kolektyvinės pasąmonės ugnikalniai ir net muziejų saugyklos – tarsi akivarai, dar gali įtraukti smalsaujantį protą... Pasirinkite, kokioms mūzoms skirsite savo laiką!

Dar, tuo pat metu, birželio 13-14 dienomis vyks Dailininkų sąjungos organizuojamas Vilniaus Dailės Festivalis „Sveiki gyvi, Maestro Pranciškau Smuglevičiau". Vilniaus senamiesčio skveruose, gatvėse „pleneruos“ meno ir kitų mokyklų moksleiviai, studentai, dailės mėgėjai ir žiūrovai. Teptukais, dažais gaudysim vėją, saulę, miesto senovę ir praeivius. Šalia Dailininkų sąjungos galerijos (Vokiečių g. 2) penktadienio vakaro prieblandose (nuo 19 val.) „Slaptosios Piešėjų Draugijos“ nariams pozuos muzikuojantis modelis, o šaunios dailininkės Julijos, gebančios prakalbinti net Salvadorą Dali organizuotame „Menų turgelyje“ (jis veiks penktadienį-šeštadienį nuo 12 val.), galėsite įsigyti to uždaro klubo veikėjų darbų.

K. K. Šiaulytis. Dailininkas ir pozuotoja. 2025. Škicas, 27 x 35

K. K. Šiaulytis. Vilkas ieško meninių

nuotykių… Vizualinis atvirlaiškis

K. K. Šiaulytis. Julija ir

Salvadoras Dali dažo kiaušinį. 2025. Škicas

K. K. Šiaulytis. Portretas nupieštas

viena linija. Patikrink,

pradėk nuo raudono taško. Vizualinis atvirlaiškis

K. K. Šiaulytis. Išspausk šypseną... Vizualinis atvirlaiškis

K. K. Šiaulytis. FLUXUS yra tėkmė… Vizualinis atvirlaiškis

Publikacija skelbiama laikraštyje

"LIETUVOS AIDAS", 2025, Nr. 22.

Rasite ir "LA"internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

34128-2025-06-11-kulturos-naktis-be-menulio-2025-birzelio-13-oji

2025 m. birželio 4 d., trečiadienis

GLUOSNIŲ DIENA

K. K. Šiaulytis. Gluosnių keras.

2025 06 03. Akvarelė, 29,7 x 42

Kęstutis K. Šiaulytis

GLUOSNIŲ DIENA

Šiandien, birželio trečiąją, turėjo būti gluosnių diena. Susiruošiau jų tapyti prie Buivydiškių ežerėlio, kur jau keturiasdešimt metų, žiemą-vasarą rengiu išeiginius plenerus. Ne visi gluosniai – svyruokliai. Šventaragio Buivydiškių parko prieigose jų yra tokių, kad debesis savo kamienų grebėstais kedena. Kažkada, bet ne taip jau seniai, ežerėlio pusiasalyje vešėjęs galiūnas net buvo dėl savo didybės nukirsdintas, išgabentas į Vilnių, įgrūstas į vieno etno restorano salę, kur, gal keliolika metų lankytojams žadino romantiškos senovės ilgesį...

Iki Justiniškių naujakurių kvartalai dar nebuvo apspietę šių apylinkių, išėjęs pasivaikščioti dažnai sutikdavau pypkorių zuikį, ne kartą teko ir lapėms kelią užleisti, mat buvo įtartinai drąsios... Patyriau ir tokį nuotykį – galėjau manguto sermėgą namo parsinešti, mat, šokdamas per apžėlusį griovį, jam, ten ramiai bruzgyne miegojusiam, ant uodegos užmyniau, o jis kad puolė – bemaž iš kailio išsinėrė! Pačiame parke rikiuojasi kelios alėjos gal du šimtus metų sulaukusių liepų – deja, vasarų škvalai jau gerokai išretino tas gretas. Liepų uoksuose – daugiaaukštės paukščių, šikšnosparnių, voverių, bičių buveinės. Vieno, jau griuvusio, perskelto medžio kamiene radau kelis dešimtmečius krautą lizdavietę – tarp plunksnų, pakulų, šiaudų, sunešta ir žurnalų ėjusių dar praeito amžiaus viduryje, skiaučių. Populiariausias šiame, bent trijų metrų gylio uokse, buvo žurnalas „Buitis“.

Šventaragis, kai valdė šių apylinkių žemes, savo dvarvietę saugumo sumetimais įkūrė Sudervėlės upelio globoje, mat, patvenktas upelis ir jo bevardis intakas suformavo penkių mažų ir vieno didelio tvenkinio sudurtinį ežerą, kurio saloje, amžių bėgyje buvo statomi rūmai, įkurtas parkas. Kažkada čia taškėsi ir vandens malūno ratus sukantys vandenys, dar likę žuvivaisai skirtų patvankų. Jų pakrantėse veši įmantrūs, kreivašoniai gluosniai, deja, vieno mano nužiūrėto motyvo medžius jau baigia pagraužti bebrai... Šiandien tapiau kitą gluosnių kerą, bet žvilgsniu benarstant jų kamienų tvorą, mano dėmesį nuviliojo vandens paukščiai. Nendrynuose, pamėgdžiodamos lakštingalas klykavo krakšlės, jos gal nežino, kad gieda siuvamosios mašinos melodijas... Tarsi Venecijos gondola ežero debesyse čiuožia ausuotasis kragas, bet, staiga, lyg kokios vandenų pabaisos pagautas nyra dugnan – sugrįš su žuvele gurklyje... Žaliagalviai antinai susibūrę į džentelmenų klubus ramiai plūduriuoja tarp lūgnių, laukia, kol jų pačios atsives ančiukų pulkus. Baigsis laisvalaikių dienos, teks jauniklius maitinti... Tokių rūpesčių sūkuryje jau gyvena laukių šeimynos. Jų mažyliai – lyg plaukiojančios juodų avinėlių miniatiūros, tik galvos kažkodėl raudonos... Kas nežino, atskleisiu enciklopedinę paslaptį: laukiai (Fulica Atra) – ne kokios antys, jie, vandens vištos! Tiems keistiems, vandens riterių įvaizdžio paukščiams paskyriau keletą škicų.