Labas! Esu dailininkas – akvarelininkas, karikatūristas, edukatorius. Kviečiu pasižvalgyti mano keliolikos tinklaraščių jungtyje. Viena jų grupė skirta meno edukacijai, kitą vadinu „Kelionių albumų“ lentyna, trečiąją – „Humoro idėjos"
Vakaras

2021 m. vasario 9 d., antradienis
FOTO APŽAVAI
2021 m. vasario 5 d., penktadienis
HUMORO KALENDORIUS. Vasaris. Daugiau šviesos!
Kęstutis K.Šiaulytis
HUMORO KALENDORIUS
Vasaris. Daugiau šviesos!
„Šviečia dieną, šviečia naktį, balti pusnynų žiburiai...“. Tik tokia šviesa galėjo naudotis tūkstančiai rytinio Lietuvos pakraščio gyventojai, kuriems elektros tiekimą sutrikdė itin smarkus paskutinių sausio dienų snygis. Prasidėjo baltosios naktys... Tikra vasara! Užtat, ir mėnuo vasariu pramintas. Net pats Mėnulis pabalo – matyt reflektuoja atšvaitus nuo apsnigtos Europos. Padange rieda linksma pilantis, dienos tįsta – šviesiau akyse pasidarė. Vasario pirmoji truko 8 val. 44 min., o 28-oji – jau beveik dviem valandom bus ilgesnė! Iki pavasarinio lygiadienio liks tik valanda ir dvidešimt minučių!
Galvoje irgi daugiau šviesių idėjų. Toptelėjo, – turime gintarą, kurio energetinė, saulėta prigimtis gali mus apginti ne tik nuo tamsių minčių, bet ir nuo Covido! Jau kada, broliai kuršiai gintaro amuletus gamino – nešiojo ant krūtinės kaip apsaugą. Tik mes, Baltijos pakrančių braidytojai, esame patyrę tą nenusakomą jausmą, kai jūros banga tau po kojų išmeta spindintį gintarą – suvokiame tai, kaip marių paslaptingą dovaną. Tai – tarsi iš pačios Saulės nukritęs mineralas!
Šiais laikais vis dažniau medijose aptinkame naujų, negirdėtų žodžių. Pastaruoju metu ypač dažnas tapo iš lotynų kalbos atklydęs keistuolis, į kulinarinį terminą panašus žodelis – „virtualus“. Bet, kai radijo žinios papasakojo kaip sniego prispaustos virto pušys, pradėjau suprasti mūsų kalbos svečią: „virtualus“, reiškia – nuvirtęs, apvirtęs, taigi tai, kas anksčiau buvo, o dabar nebėra... Kita vertus, kitaip tarus, ši sąvoka gali nurodyti ir kokybinį šuolį – buvo blogas kaimynas, o kai paskolino druskos – pavirto geru! Vadinasi, šnekos apie tai, kad pasaulis tampa virtualus, nieko tokio, pavyzdys – visą žiemą galime praleisti internetiniuose tailanduose ar jamaikose!
Tačiau Lietuvoje dar daug rupios tikrovės mėgėjų. Damoms neužtenka prie veidrodžio plaukus pasitaisyti – laukia, kada galės grožio salonuose kankintis. Vairavimo fanai nerimsta leidimo pakelių degalines aplankyti, kavos popieriniuose puodeliuose išgerti. Na, o Realybės Gurmanais turėtume vadinti poledinės žūklės mėgėjus – jiems ragutis, taip dar vadinamas vasaris, nebaisus, jie šį mėnesį vadina „ešeriniu“ – mat gali tuos dryžuotus pūgžlius pro ledo eketę kiaurą dieną stebėti.
Kai pakeliu akis nuo kompiuterio ekrano, už lango matau paukščių lesyklėlę – čia tupinėja žaliukė, jos sparne neonu spindi žalsva plunksna, šalia striksi lyg lemputė šviečianti didžioji zylė, o sniegenos medžio šakose – tikri raudoni kinų Naujųjų Metų žibintai!
2021 m. sausio 24 d., sekmadienis
2021 m. sausio 22 d., penktadienis
MINIATIŪRŲ PARADOKSAI
Kazys
Kęstutis Šiaulytis
Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių,
pasižvalgymai Lietuvoje
MINIATIŪRŲ PARADOKSAI
Žodžio „miniatiūra“ kilmė – tarsi iš piršto laužta. Pasirodo, reikšmingos ne pirmosios jo raidės – „mini“, nurodančios kokio reiškinio mažumą. Anot istorikų, viduramžių dailininkai iliuminatoriai, lotynišku žodžiu „minium“ vadino raudonus dažus, kuriuos naudojo spalvindami rankraštinių knygų inicialines raides ar kitas svarbias piešinio detales. Tokias iliustracijas imta vadinti miniatiūromis, o vėliau – ir kitus nedidelius tapybos, grafikos, skulptūros kūrinius. Būdamas knyginiu detektyvu, įtariu, kad žodis “mini“, vis tik čia įsiterpęs. Kadangi anuomet raudoni dažai buvo gaminami iš cinoberio, o šis mineralas toksiškas, tad iš jo gautas produktas turėjo būti naudojamas taupiai. Tikriausiai, vyresnysis raštinės iliuminatorius pameistrius įspėdavo – raudoną dažą naudokite „mini-mini-minimaliai“! O tie jaunieji pagalbininkai, pasigavę įstrigusį žodį, apkalbamą spalvą praminė „minium“!
Renesanso laikais suklestėjo net savitas miniatiūrų menas. Dailininkai demonstravo fantastiškus gebėjimus – nedideliame pergamento, popieriaus lakšte ar ant dramblio kaulo plokštelės pavaizduodavo karo mūšių scenas, šeimyninius portretus, mitologinius siužetus. Grafai ir hercogai patuštindavo nemažus kapšus aukso, kad galėtų savo miniatiūrų kolekcijose žavėtis mažyčiais žmogeliukais, žirgais ir patrankomis ištapytais delno dydžio paveiksluose. Šiandien, kiekvienas savo delne turime tokius miniatiūrų šedevrus, net daug daugiau – jie „gyvi“! Visą pasaulį galime apžvelgti mini formate – mobiliųjų telefonų ekranuose... Čia sportuoja skruzdėlės ūgio krepšininkai, plaukioja degtukų dėžutės išmatavimų tanklaiviai, uodais skraido tarpžemyniniai laineriai. Pavydėtų visa baroko epocha!
Bet ir natūroje regimasis pasaulis tiesiog žavus miniatiūriniais paradoksais. Pažvelkite padangėn – saulės diskas – rankinio laikrodžio ciferblato dydžio! Kuklus padidinamasis stiklas mums gali papasakoti koks išraiškingas gysločio lapo gijų labirintas, koks paslaptingas kerpių miškas ant pakelės akmens. Tačiau, įsitaisę prie mikroskopo, atrasime nesapnuotą mini visatą – nuo aguonos grūdo monumentalumo, iki elektronine akimi pasiekiamų neutroninių-protoninių galaktikų.
Tad, kas yra, tas miniatiūros menas? Prekės ženklas, politinio judėjimo emblema, simbolis irgi miniatiūra? Tokie, kartais visai nedideli grafikos dizaino darbai – talpūs lyg biblioteka.
Kasdieniame gyvenime mes nepastebime mus supančių paradoksų. Keliaujančiam dailininkui žaliasis metų laikas prasideda mažu žibuoklės žiedu, o baigiasi kita miniatiūra – klevo lapo saulėlydžiu. Užtenka ir A5 formato popieriaus lapelio, skrajam debesies atspindžiui!
2021 m. sausio 8 d., penktadienis
HUMORO KALENDORIUS. Sausis. Slidėmis į Palangą!
Kęstutis K.Šiaulytis
HUMORO KALENDORIUS
Sausis. Slidėmis į Palangą!
Astrologai pagaliau apsisprendė paskelbti – Vandenio era prasidėjo paskutinėmis du tūkstančiai dvidešimtųjų gruodžio dienomis. Apie buvusią, Žuvų eros pabaigą, kalbėta jau seniai, nekantriausi žvaigždžių skaičiuotojai jau 2012-aisiais laukė sukrėtimų, bet, matyt, pereinamasis laikotarpis kažkur įstrigo, bet nenuvylė. Pastaraisiais metais permainos mūsų padangėje liejasi kaip Nemunas ties Rusne! Artimiausią šimtmetį astrologai mato šviesų – kada panorėję lankysimės kosmose, o Žemėje skraidysime nuosavais sparnais!
Pro langą pažvelgęs į
jaunėjantį mėnulį ir aš bandau prognozuoti ateitį. Sninga, reiškia padidės
slidžių paklausa. Kadangi poledinės žūklės ežerai ir marios sausio mėnesį automobiliais
nepasiekiami (trukdo vyriausybės sprendimai), ešeriauti trauksime pusnimis! Iki stintų guotų ties Kiaulės nugara
Klaipėdoje, teks ilgiau lazdomis pairkluoti: kauniečiai ten nukaks per dvi
paras, o mes, vilniečiai, gal suspėsime bent į žuvų turgų Palangoje. Svarbu
neužmiršti slidžių tepalo, kaip sako liaudies patarlė – sauso niekas neklauso!
Pasižvalgęs interneto padangėje, tyrinėju kaip
gyvena mūsų žvaigždutės: jaunųjų ministrių Plejada choru dainuoja karantino
naujienas, o “atlikėjų” žvaigždynai vis su kuom nors kariauja – žybsi
išprakaituotu humoru. Žiniasklaidos horizontuose kyla, šiaip jau ūkuose
plevenantys, socialiniuose tinkluose sublizgėję feisbuko aktyvistai, jų
spindintys veidai pranašauja naująją kolektyvizaciją, šį kartą – mąstymo.
Nuklydau į platesnius vandenis, bet vis savo
galaktikoje. Europos Sąjungos vėliavos žvaigždžių ratelis spindi blankiau –
jaučiasi Breksito padariniai. Kitų sambūrių ir valstybų vėliavose pastebima
sumaištis – astrologai jų raudonuose, mėlynuose, žaliuose žvaigždynuose įžiūrėtų
karingojo Marso ir aistrų kurstytojos Veneros įtaką. Pro savus teleskopus
žvelgiantys politologai mato kita – kalčiausias Merkurijus, prekybos,
komunikacijų ir visokiausios išminties planeta. Jų spėjimas: įsiliepsnoję
politinių ginčų gaisrai –
vakcinos čiurkšle neužgesinami.
Menotyrinikai turi savo ateities perskaitymo
metodiką. Jie žvalgosi dailės parodose – nuo seno žinoma, jog menininkų darbai
tarsi išpranašauja rytdieną. Jei taip, pastarųjų metų vizualistų artefaktai
mūsų palikuonims nieko gero nežada. Paguosiu, konceptualusis menas sunkiai
iššifruojamas, gal tai tik mada, filosofiniu nuovargiu nuspalvinti kasdienę
kūrybą?
Pasižvalgiau ir aš, savo humorografijų archyve,
gal rasiu ką nors pranašiško? Aptikau 2012-ųjų metų karikatūrą, kuri galėtų
iliustruoti šiomis dienomis spaudoje pasirodžiusius straipsnius tokiomis
antraštėmis – “Bankai keičia
paslaugų įkainius”.
2021 m. sausio 2 d., šeštadienis
Giardino segreto. Secret Garden. Slaptasis sodelis
Kęstutis
K.Šiaulytis
Giardino
segreto.
Slaptasis sodelis
Šią publikaciją galima būtų pavadinti „Foto Nuotraukų Sodas“ (FNS). Slampinėji po FAM – Foto archyvo mišką, – staiga aptinki suglaustą aplanką-slaptavietę, – kur akys pasiklysta tarp žiedų, – žvelgi pro langą – matai šlapio sausio (2021 01 02) motyvus, – grįžti ekranan – vėl stebuklingas foto pavasaris!
Giardino segredo – itališkas, ypatingo, slapto sodo vardas. Lietuvos klimato sąlygomis irgi galima tokį sukurti – reikia tik nusišypsoti!