Kęstutis K.
Šiaulytis
SENOVĖS MŪŠIŲ AIDAI
Vos atsigavęs po Vilkmergės-Pabaisko mūšio pristatymo
„Lietuvos aide“ („LA“ Nr. 33) sužinojau,
kad tose pat geografinėse platumose, kur kadaise grūmėsi Švitrigailos ir Žygimanto
Kęstutaičio armijos, taigi, šalia Ukmergės, šalia Šventosios upės, rugsėjo
6-ąją vyks III-asis tarptautinis karybos istorijos festivalis „Kovų istorijos
keliais“. Šalies kariūnų klubo „Miško broliai“ informaciniame pranešime
skelbta, jog renginys skirtas „Vienam svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių –
Pabaisko mūšiui, įvykusiam 1635 metų rugsėjo pirmąją“. Mane, kaip šios karinės
dramos žinovą, dalyvauti festivalyje pakvietė istorija besidominčių ukmergiškių
komanda: Rimvydas, Jolita, Marius ir Emilija. Dėkoju šauniajai komandai – talkinusiai
man viso to triukšmingo nuotykio metu: teikė žvalgybinę informaciją, organizavo
transportą, maitinimą, logistiką, gabeno mano dailės reikmenų amuniciją.
Mūsų sukarintas
žygis prasidėjo buvusios sovietinės raketinės bazės Kopūstėliuose prieigose. Ginkluoti,
maskuojančiomis uniformomis vilkintys jaunuoliai pasitiko su šypsena, bet, dar
turėjome įveikti spygliuotas kelio užkardas. Už jų, draugiškai nusiteikę
šauliai, kuriuos vos įžiūrėjome medžių fone, paaiškino kur mums reikėtų
traukti, jei norime patekti ten, kur dunda pabūklai, stovyklauja įvairiausių
buvusių ir esamų armijų daliniai. Netrukus radome plačią miško laukymę, o ten,
kūpsojo kariškos palapinės, traškėjo lauželiai, pakabintuose katiluose kažkas
gardžiai kliuksėjo... Save ramini – tai tik nartūs karybos istorijos klubų
nariai šen bei ten marširuoja, bet, jie taip įsijautę į savo vaidmenis, dunda,
rūksta jų patrankos, žvanga kardai, kad nejučia pasiilgsti taikos metų... Susirinkusius
tikrovėn sugrąžino festivalio dalyvius pasveikinę Ukmergės rajono savivaldybės
meras Darius Varnas bei Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas
Vaikšnoras. Apie Pabaisko mūšio reikšmę Lietuvos istorijai pasakojo karo
istorikas dr. Gintautas Jakštys.
Smagu buvo Kopūstėliuose, bet mūsų komanda įvykdė dar vieną ofenzyvą – Pabaisko mūšio laukų apžvelgimą. Įdomu keliauti istorinių žemių kloniais! Pabaiske, lyg tvirtovė, stūkso akmens mūro bažnyčia, kurią čia įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas, dabartinė bažnyčia statyta 1836 metais. Šalia miestelio, ant apžvalginės kalvos 1987 metais pasodintas ąžuolynas, 2005-ais pastatytas koplytstulpis. Nuo čia atsiveria Žirnajos upelio gūbriuoti kloniai, istorinio mūšio kraštovaizdžiai. Ąžuolų paunksmėje aptikome nedidelį pulką žygeivių ką tik sugrįžusius iš tų plačių, rudeniškomis spalvomis pasipuošusių mūšio laukų. Pasirodo, dvi narsios gidės – Gina Pažiūrienė ir Svetlana Markevičienė jau dešimt metų rengia ištvermės reikalaujančius žygius Pabaisko mūšiui atminti. Mes, dar nulėkėm Žirnajų ežero platybes akimis apmatuoti – automobilis nepavargo šiuolaikinius „raitelius“ nuo kalvos ant kalvos gabenti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą