Artistinių iniciatyvų festivalis "SALVE"

Artilerijos šūviais festivalis "SALVE" prasideda!

Artileristų kapitonas Vaidotas

Nugriaudėjus patrankos šūviams,  

sklaidantis parako dūmams - 

prasidėjo 

Artistinių iniciatyvų festivalis

 "SALVE"!

. Sustojo pėsčiųjų eismas Pilies gatvėje,

 visam pusvalandžiui sussiformavo automobilių kamštis Latako gatvėje

 - žiūrovų grūstis sveikino festivalio muzikus, rengėjus, dalyvius.

Penktadienis, rugpjūčio 20 diena, 18 valanda.

Festivalio globėjas profesorius Vytautas Landsbergis, 

Muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė 

ir Festivalio režisierė Eglė Tulevičiūtė.

 Marijos ir Jurgio namo-muziejaus languose, nuo

 šiandien visus metus kabos Šlapelienės leisti ir kolekcionuoti atvirukai.

 Šiame lange - Pauliaus Galaunės atvirukas "Prie Mildos aukuro griuvėsių".

Aš tarp artileristų.

Artileristas iš Kauno, pasirodo 

besąs ir dailininkas Gytautas.

Muzikantų trijulė: Domantas Slipkus,

Vytautas Mikeliūnas, Vytis Nivinskas 

bei patrankos šūvis paskelbs festivalio SALVE pradžią.

Žiūrovai ir smalsautojai Bokšto ir Pilies gatvių sankirtoje.

Profesorius Vytautas Landsbergis ir muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė

Profesorius Vytautas Landsbergis

Žiūrovai ir klausytojai priešais Pilies 40 namą.

Atidaryme dalyvavo ir Lazdynų Pelėdos anūkas Rimantas Matulis

Atvirukų paroda "Spausdintas žodis" muziejaus galerijoje.

Parodos laureatai:

Arūnas Bėkšta (pirma vieta)

Bernardas Burba (antra vieta)

Vija Tarabildienė (trečia vieta)

Arūnas Vaitkus (trečia vieta)

Atvirukų parodos "Spausdintas žodis" atidarymas.

Ruda striuke vilkintis - tai Arūnas Bėkšta, 

parodos pirmo laipsnio diplomo laureatas.

Profesorius Vytautas Landsbergis klausosi muziejaus direktorės komentaro.

 Profesorius po atidarymo pastebėjo, 

jog aš galėčiau atlikti kunigaikščio Kęstučio rolę operoje "Birutė"

Parodos ekspozicijoje.

Danutės Čivienės darbai.

Arūno Vaitkaus darbai

Aušros Sirutienės darbai

Valerijos Vijos Tarabildienės darbai

Virginijos Armanavičienės ir Antano Jankausko darbai.

 

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje. „Vieno Vilniaus namo istorija“

K.K.Šiaulytis. Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus vartai į kiemelį.

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje 

Kęstutis K. Šiaulytis 

„Vieno Vilniaus namo istorija“

 (Antraštė surasta Artistinių iniciatyvų

 festivalio „SALVE“ programos tekstuose)

 Svarbiausioje, seniausioje Vilniaus senamiesčio gatvėje, namas, dabar paženklintas dviem įprastomis lentelėmis – „Pilies g.“ ir „40“, skaičiuoja savo ilgus šimtmečius. Namo rūsiai išmūryti gotikos epochoje, sienose – baroko laikmečio plytos, vartai į kiemą – klasicistiniai, o kiemo laiptai ir galerija suprojektuoti jau moderno (secesijos) laikmetyje. 1926 metais, šį išskirtinėje vietoje esantį namą įsigijo lietuvių knygininkai Marija ir Jurgis Šlapeliai. Jaukus, sakyčiau nedidelį miestietišką dvarelį primenantis būstas, tapo lietuviškos kultūros centru lenkų okupacijos metais. Užgriuvus sovietmečiui, Marijai Šlapelienei jos nuosavame name skirta glaustis dviejuose kambarėliuose. Pirmame aukšte, už plačiai iškirstų langų, ilgus metus veikė tokia kasdieniška, odekolonu kvepianti įstaiga – kirpykla, bet visi „tarybų Lietuvos“ sostinės inteligentai žinojo, šis namas nepaprastas – seniausios vilnietės buveinė, čia prisibeldus, galima pasinerti į paslėptus laikus, išgirsti spaudos draudimo, Didžiojo karo laikų, „lenkmečio“ istorijų. Vilniečiai prisimena: „Namas tebebuvo gyvas. Jo kambariuose bei sandėliukuose skaitytojų laukė tūkstančiai knygų. Šlapelienė mėgo bendrauti. Jos butelyje lankydavosi bibliofilai, istorikai, teatrologai, ir bibliotekininkai“. Marija Šlapelienė (1880-1977) visada tikėjo, kad laikai pasikeis Lietuvos naudai, tad testamentu, savo archyvą, rinkinius, knygas, prašė saugoti jos namuose, kur kada nors turėtų atsirasti muziejus. Jos valią 1996 metais išpildė dukra Gražutė Šlapelytė-Sirutienė, perdavusi paveldėtą namą Vilniaus miestui. Jame, tais pačiais metais įkurtas Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus.

 Jau ketvirtis amžiaus „Pilies 40“, vėl tapo vilnietiškos kultūros židiniu. Apsilankius muziejuje, palietus pastato „bromos“ piliastrus, praėjus kiemelio arkiniu „tuneliu“, pasižvalgius į senąją gatvę pro Marijos butelio langus, nesunku „išgirsti“ prabėgusius, pradingusius amžius. Šį savaitgalį, rugpjūčio 20-22 dienomis, senąsias Vilniaus, Lietuvos kultūrinio gyvenimo istorijas muziejuje, jo aplinkoje, atgaivins ir kartu kurs šių dienų naratyvą, artistinių iniciatyvų festivalis „SALVE“.

Pateiksiu trumpą vieno „Arbatvakarių“ teatro spektaklio anonsą iš festivalio laikraštėlio: „Spektaklis „Aitvarų lauktuvės“ – tai nuotaikingas pasakojimas apie žmones „su istorija“. Kai posakis „kuo senesnis – tuo geresnis“ taikomas ne sūriui ir ne vynui, o personai... Juk su metais širdies apimtis tik didėja, kad galėtų savy sutalpinti svaiginantį jaunystės ilgesį ir neblėstantį gyvenimo šėlsmą...“

Muzikantų trijulė: Domantas Slipkus,

Vytautas Mikeliūnas, Vytis Nivinskas 

bei patrankos šūvis paskelbs festivalio SALVE pradžią.

Kristijonas Siparis spektaklyje 

“Mano Tėvynė – prie jo širdies”.

Saulė Sakalauskaitė ir Greta Šlepiakovaitė

 koncerte “Aštuntadienis”.

Virginija Kuklytė spektaklyje “Aitvarų lauktuvės”

Groja Vytautas Labutis

 Festivalio uždaryme šoks Agnė Pakarklienė.

Straipsnis ir piešiniai publikuojami 

laikraštyje “LIETUVOS AIDAS”. 

Rasite ir “LA” internetinėje svetainėje –

 https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/26084-08-20-dailininko

Atvirukų rinkinys "SPAUSDINTAS ŽODIS"

Arūnas Bėkšta. „Pagalbos skambutis“. Akvarelė

Atvirukų rinkinys 

"SPAUSDINTAS ŽODIS"

 Arūnas Bėkšta. „Marija Šlapelienė „Birutė“.

 Siluetinis portretas. Skaitmeninė grafika 

Autorinių atvirukų paroda

„Spausdintas žodis“

 Artistinių iniciatyvų festivalis „Salve“, kartu su Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejumi pakvietė Lietuvos dailininkus dalyvauti autorinių atvirukų parodoje XX amžiaus pradžios Vilniaus lietuvių kultūrinei veiklai atminti. Marijos Šlapelienės lietuvių knygynas, veikęs Vilniuje 1906–1949 metais, buvo viena iš kultūros erdvių mieste, kuri savaip vienijo ir telkė ne tik Vilniaus, Vilnijos, bet ir visos Lietuvos šviesuomenę. Knygynas pradėjo veikti sunkiu mūsų kultūrai metu, po carinės Rusijos ilgamečio spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo. Šlapeliai organizavo lietuviškų knygų prekybą ir leidybą, jų namuose susitikdavo, bendravo Vilniaus lietuvių inteligentija: aktoriai, dailininkai, literatai, leidėjai, muzikai, dvasininkai, gydytojai, inžinieriai ir studentai. Šlapeliai buvo ir vieni pirmųjų lietuviškų atvirukų leidėjų.

 Parodai trylika dailininkų sukūrė 31 atviruką. Vertinimo komisija atrinko darbus šiam rinkiniui bei skyrė 1-os, 2-os, ir du 3-os vietos diplomus įdomiausių darbų autoriams. Paroda, kaip vienas iš festivalio „Salve“ renginių, atidaroma Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje 2021 m. rugpjūčio 20 d. Ekspozicijoje pristatomi ir istoriniai M. Šlapelienės leisti atvirukai, kuriuos kūrė Paulius Galaunė, Antanas Jaroševičius ir kiti dailininkai

 Parodos kuratorius K. K. Šiaulytis

Aušra Sirutienė. „Duona sielai“. Akvarelė

Arūnas Vaitkus.„Skiriama J. Šlapeliui ir M. Šlapelienei“.

 Autorinė kompiuterinė technika

Antanas Jankauskas. „Į šviesą“. Akvarelė, tušas

Valerija Vija Tarabildienė.

 „1906–1949 čia veikė Marijos Šlapelienės knygynas“. 

Akvarelė, rašiklis 

Danutė Čivienė.

 „Knygnešiui Izidoriui Antanaičiui“. Akvarelė

 Bernardas Burba. 

„M.Šlapelienės knygynui atminti“. Tušas 

 Virginija Armanavičienė.

 „Marija Šlapelienė – pirmoji Birutė“. Popieriaus karpinys

 Alisa Rudometova. „Juozas Tumas-Vaižgantas“.

 Kompiuterinė technika

Arūnas Vaitkus.

 „Skiriama dr. Jonui Basanavičiui“. Autorinė kompiuterinė technika 

Juozas Jankauskas. „Išvedęs į šviesą“. Pieštukas

Author's postcard exhibition

 "The Printed Word"

 The festival of artistic initiatives "Salve", together with the Marija and Jurgis Šlapelis Museum, invited Lithuanian artists to participate in the exhibition of postcards in memory of the Lithuanian cultural activities in Vilnius at the beginning of the 20th century. The Lithuanian bookstore of Marija Šlapelienė, which operated in Vilnius from 1906 to 1949, was one of the cultural spaces in the city, which in its own way united and brought together not only the public of Vilnius and its environs Vilnija, but also the entire Lithuanian cultural community.

Thirteen artists presented the works for the exhibition. The jury selected 12 works for this set of postcards.

Atvirukų rinkinio aplankas

Valerija Vija Tarabildienė.. „Vilniaus angelas I“

. Akvarelė, akv. pieštukas, rašiklis

Aušra Sirutienė. „Balsai iš praeities“. Akvarelė

 Arūnas Bėkšta. 

 „Marija Šlapelienė „Birutė“. 

Siluetinis portretas. Skaitmeninė grafika

LIETUVOS AIDO „Vieno Puslapio Galerija“ Autorinių atvirukų paroda „Spausdintas žodis“

Arūnas Bėkšta. „Marija Šlapelienė „Birutė“.

 Siluetinis portretas.

LIETUVOS AIDO

„Vieno Puslapio Galerija“

Autorinių atvirukų paroda

 „Spausdintas žodis“

 Artistinių iniciatyvų festivalis „Salve“, kartu su Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejumi pakvietė Lietuvos dailininkus dalyvauti autorinių atvirukų parodoje XX amžiaus pradžios Vilniaus lietuvių kultūrinei veiklai atminti. Marijos Šlapelienės lietuvių knygynas, veikęs Vilniuje 1906–1949 metais, buvo viena iš kultūros erdvių mieste, kuri savaip vienijo ir telkė ne tik Vilniaus, Vilnijos, bet ir visos Lietuvos šviesuomenę. Knygynas pradėjo veikti sunkiu mūsų kultūrai metu, po carinės Rusijos ilgamečio spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo. Šlapeliai organizavo lietuviškų knygų prekybą ir leidybą, jų namuose susitikdavo, bendravo Vilniaus lietuvių inteligentija: aktoriai, dailininkai, literatai, leidėjai, muzikai, dvasininkai, gydytojai, inžinieriai ir studentai. Šlapeliai buvo ir vieni pirmųjų lietuviškų atvirukų leidėjų.

 Paroda bus atidaryta Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje ( Vilnius . Pilies g. 40) rugpjūčio 20 d. 19 val. Ekspozicijoje lankytojai  pamatys ir M. Štapelinės leistų, dabar jau antikvarinių atvirukų rinkinį.

Kęstutis K. Šiaulytis

Žodžio ir vaizdo vienovė

 Šiuolaikinis pasaulis dūzgia (riaumoja) tūkstančiais balsų. Šiandienos čiabuvių akys pasimetusios laksto nuo vieno reginio prie kito-devinto, sąmonės ekranai lūžta įveikti informacijos srautų kaitros. Vulkanine lava plaukiančios skaitmeninio adrenalino dozės, įvardintos kaip „svarbiausios, naujausios žinios“, svaigina nuobodžiaujančias sielas... Bet, pasiilgsti kitos, ne telekomunikacijos gigantų kuriamos realybės, pasigendi gatvės muzikos, namų teatro, arklių paštu keliaujančios epochos.

 Artistinių iniciatyvų festivalis „SALVE“, kurį jau antri metai rengia Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus bei teatras „Arbatvakariai“, atnašauja tą senąją, godojamą menestrelių, gatvės aktorių, laisvųjų dailininkų dvasią – kuriančią meninę kelionę pas klausytoją, žiūrovą – kūrybinės šeimos narį. Vilniaus miesto jubiliejų pasitinkančio „SALVE“ akronimą, festivalio rengėjai mums iššifruoja taip: Su[si]kurk Artistiškai Laisvą Vilniaus Erdvę!

 Šiemet, festivalio organizatoriai priminė dar vieną, sakyčiau, tarpkontinentinių ir kartu asmeninių ryšių giją – atviruko meną. XX amžiaus pradžioje, laiškeliai atviruku buvo populiariausia žmonių bendravimo forma – po pasaulį skraidė milijardai iliustruotų žinučių. Skiautė popieriaus, tiksliau, 9 cm x 14 cm dydžio kortelė, atstojo visas modernias mūsų laikų medijas: TV, IT, @ paštą, instagramą, feisbuką, tviterį...

 Trylika dailininkų iš įvairių Lietuvos miestų atsiliepė į festivalio rengėjų kvietimą, pristatė darbus autorinių atvirukų parodai „Spausdintas žodis“. Jau parengtas parodos atvirukų rinkinys, vertinimo komisija skyrė diplomus keturiems autoriams. Bet tai, tegul lieka paslaptimi iki parodos atidarymo, o dalyvių sąrašą pateikiu. Dailininkai: Virginija Armanavičienė, Arūnas Bėkšta, Bernardas Burba, Danutė Čivienė, Kristina Daniūnaitė, Antanas Jankauskas, Juozas Jankauskas, Alisa Rudometova, Aušra Sirutienė, Jūra A. Paškevičiūtė, Valerija Vija Tarabildienė, Arūnas Vaitkus, Alena Zubreychuk.

 Atviruko menas atrado savo namus!

Valerija Vija Tarabildienė. „Vilniaus angelas I“.

Arūnas Vaitkus. „Skiriama dr. Jonui Basanavičiui“

Valerija Vija Tarabildienė.

 „1906–1949 čia veikė Marijos Šlapelienės knygynas“.

Danutė Čivienė. „Knygnešiui Izidoriui Antanaičiui“.

Bernardas Burba. „M.Šlapelienės knygynui atminti“.

Straipsnis ir atvirukai publikuojami 

 laikraštyje „LIETUVOS AIDAS“.

 Rasite ir „LA“ internetinėje svetainėje - 

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/26052-08-13-lietuvos-aido