Naujametinis atvirukas.
Chromolitografija, reljefas. Vokietija. Išsiųstas 1915 metais.
Kęstutis K. Šiaulytis
Atvirukų istorijos (5).
SU NAUJAISIAIS METAIS!
Kam virš
aštuoniasdešimt – atsiminimų miražai plukdo net praeito amžiaus vidurio
politinių perversmų šešėlius, pokario vaikystės vasaras. Kiek jaunesni, irgi
mena ne tik mokyklinius plunksnakočius, rašalines, bet ir kolūkinius darbadienius, socialistinius
penkmečius, profsąjungų susirinkimus, karingą kovą už taiką visame pasaulyje.
Iki 1990-ųjų, „tarybinio žmogaus“ pergalės apdainuotos privalomai
prenumeruojamų, šimtatūkstantinių tiražų laikraščių lakštuose. Bet, vargu, ar
kas šiandien ieško bibliotekose „Tiesos“ baladžių. O štai asmeninėje laiškų
dėžutėje saugomi naujametinių sveikinimų atvirukai, tarsi laiko mašina nukelia
į šviesiausias ano, suvaržyto gyvenimo dienas. Lyg bengališko žiburio žiežirbos
šokinėja atsiminimų mozaika – gruodžio šaltyje rūkstantys gamyklų ir katilinių
kaminai, apšarmojusios kailiniuotų praeivių figūros, pilkas televizoriaus
ekranas, kulinarinės stalo puošmenos: karpis drebučiuose, marinuoti baravykai, pyragas
su aguonomis, mandarinų vaza, šampanas. Sausio pirmosios rytą – dovanos, po stiklinių
žaisliukų girliandomis papuošta egle. Betgi tie, kurie tais laikais dar švęsdavo
ir Kūčias, Kalėdas –visa ko turėjo dvigubai!
Antikvariniuose
atvirukuose aptikau XX amžiaus pradžios Naujųjų Metų linkėjimus. Tai buvo kukli
šventė, žymi tik pasikeitusiu kalendoriaus skaitmeniu. Amžiaus antrojoje
pusėje, Sovietų Sąjungoje, kur teko mums gyventi, sausio pirmoji tapo svarbia
ideologine iškilme – dar vienu žvaliu žingsniu į džiugią ateitį – komunizmą. Tuomet,
SSSR milijoniniais tiražais spausdinami spalvingi naujametiniai atvirukai buvo,
tarsi to, partijos pažadėto, šviesios rytdienos rūmo plytos. Iškalbinguose paveikslėliuose – penkiakampės
žvaigždės, kosminės raketos, statybų kranai. Šeimoms skirtuose atvirukuose būta
ir kitokių siužetų – dovanų maišu nešinas Senis Šaltis, jo padėjėja Snieguolė,
kiškučiai, meškiukai...
Sovietmetyje Šv.
Kalėdų šventimas šeimose, lyg ir nebuvo uždraustas, bet, nepageidautinas.
Valstybinės leidyklos (kitokių neegzistavo), Kalėdinių sveikinimų nespausdino.
Tačiau, Lietuvoje atrasta tyli, beveik disidentinė, išeitis. Dailininkų
nupiešti, Glavlito patvirtinti, valdžios pripažinti tinkamais, lietuviški naujametiniai
atvirukai pasižymėjo jaukumu, rimtimi, lyg būtų skirti ne triukšmingai sovietinių
fejerverkų būčiai, bet mielai šeimyninei šventei. K. Dockaus žiemos idilija, L.
Gutausko mąslus mėnulis, B. Cvirkienės nykštukų žaismė, T. Lekienės kukli sniegena,
kaip ir kitų dailininkų sukurti skaidrūs reginiai, primena slėpingus Kūčių
vakaro įvaizdžius. Leidėjai nė neabejojo, kad daugumas pirkėjų, tokiuose atvirukuose,
šalia šūkio „Su Naujaisiais Metais“, ranka įrašys – „Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų!“
Leonardas Gutauskas. „Sveiki sulaukę Naujųjų Metų“. Tir. 50 000.
Naujametinis atvirukas. SSSR. 1961.
Naujametinis atvirukas. V. I. Talašenko. SSSR. 1962. Tir. 3 000 000.
Naujametinis atvirukas. D. I. Denisov. SSSR. 1963.
Naujametinis atvirukas. J. V. Riachovskij. SSSR. 1962.
Naujametinis atvirukas. D. I. Berezovskij.
SSSR. 1961. Tir. 2 000 000
K. Dockus. Šriftas E. Nazaraitės. 1982. Tir. 200 000.
Leonardas Gutauskas. „sveiki sulaukę“ 1981. Tir. 128 000.
Birutė Cvirkienė. „sveiki sulaukę“. Tir. 384 000.
Teresė Lekienė. Su Geriausiais Linkėjimais! 1980. Tir. 250 000.
.jpg)
