Kęstutis K. Šiaulytis
HUMORO KALENDORIUS
LAPKRITIS. Grigo Ratai danguje
Kai paskutinis klevo lapas vartydamas ore raudoną-geltoną puses nutūpė tiesiai į mano rankas, atsirado galimybė atidžiau jį patyrinėti. Poetas futuristas tuo pasinaudojęs išplukdytų aštuoneilį:
nešė sapno žinią:
nudrisko viršūnės
– ne naujiena!
Dingo žalioji
vasaros sesija...
Grėblio dantys raukšlėja
Kadangi aš ne poetas, o tik futuristas, tad tyrinėju vizualiką. Pastebėjau – klevo lapas primena žymiausią šiaurinės padangės žvaigždyną – Grįžulo Ratus. Tiesa, padangių platybėse spindintis vežimaitis mažiau kampuotas, bet dišlius, šiuokart lapo kotas – toks pat ilgas, atsiknojęs – kinkyk ristūnus! Klevo lapo karpinys įspūdingas – jo smailės galėtų būti pavadintos Grįžulo žvaigždžių vardais: centrinė – Dubche, kiti – Merakas, Fekda, Megrezas, Aliotas, Micaras, Benetnašas.
Susigriebiau, kada paskutinį kartą žvalgiausi nakties skliauto tyrlaukiuose? Laimė, jau temsta, tad pakeliu galvą – parko medžių nuogos šakos šoka tolimų šviesulių begalybėje, nusimetusios sijonus braido Paukščių Tako upėje, maudosi tarp Oriono, Tauro, Persėjo, Cefėjo žvaigždynų. Antai, mirksi Šiaurinė, Vėlinių laike žvelgdami į ją, ne vienas svarstėme, ar tikrai veikia reinkarnacija – nejaugi, kada nors, vėl teks Žemėje gimti, o gal...? Jei jus vilioja visatos ūkai – neliūdėkit! Astronomai paskaičiavo – vien mūsų Paukščių Tako galaktikoje yra apie 200 milijardų žvaigždžių, o aplink jas sukasi 11 milijardų į Žemę panašių, gyvybei evoliucionuoti tinkamų planetų! Gal ir Pragaro, Skaistyklos nėra – likimas tik nukreipia atgimti kitose planetose; geriausia būtų – suskirstytose pagal pareigas, nuopelnus, pomėgius. Štai sukasi merų, didesnė – seniūnų, milžiniška, apsemta vandenų – meškeriotojų planeta, nykštukinės laukia filatelistų, bibliofilų, filosofų. Bet ką veiks ministrai, apgyvendinti vieni, be patarėjų, pavyzdžiui, Jupiteryje? Atsakau: jų padėjėjai, pagalbininkai, sekretorės, konsultantai, ekspertai, komunikatoriai, masažistai ir kiti visokie stilistai, sutūps 79-iuose Jupiterio palydovuose.
Deja. Net mįslinga vėlyvo rudens šviesmečių padangė nevaduoja iš nūdienos liūno... O kaipgi kitaip!? Apsižvalgau: daugiaaukščių languose švyti televizinės galaktikos, kompiuterinės visatos, ten savo paskyrose siaučia ppp (politikos, pinigų, podiumų) žvaigždūnai, spingsulės, lampados. Valdžia įkyriai lenda ir iš ekrano, ir per kaminus, braunasi prie tavo stalo, ministrės tiesiog lipa į tavo lovą – nurodinėja kurią valandą keltis, kaip rengtis, kaip kosėti, čiaudėti, praustis, daugintis, kokiais dezodorantais dezinfekuotis. Uoliausi(ios) – dar rausiasi tavo kišenėse, uostinėja šaldytuve, žvalgosi spintoje, garaže, ir net... portsigare. Ką ten slepi?
Istorija mena tuos laikus, kai žmonėmis rūpinosi taurūs, prakilnūs Olimpo dievai. Politologijos profesoriai galėtų Dzeuso, Atėnės pavyzdžiais ugdyti aukštos prabos politikus. Deja, dabartiniai matyt lankė tik paskalų-pletkų universitetus, tad, organizuoja vien erzelį, skraido įkyrių muselių trajektorijomis...
Tekstą ir humorografijas publikuoja laikraštis
„LIETUVOS AIDAS“.
Skaitykite ir „LA“ internetinėje svetainėje.
https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/26464-11-05-humoro
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą