Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių,
pasižvalgymai Lietuvoje
Kęstutis K. Šiaulytis
GIMTINĖS SPALVOS –
NEMATYTI MOTYVAI
Kam yra tekę ilgėliau pabūti po lietuvišku beržu, pastebėjo-išgirdo: jo lapai vėjyje šnara tarsi banke automatu skaičiuojamos eurų kupiūros. Kam yra tekę žirglioti per ką tik traktoriaus plūgais suartą lauką, prisimena savijautą – klampoji, lyg dalyvautum TV politkultūrinėje diskusijų laidoje: toli nenukeliausi, kol kokio kito traktoriaus akėčios neaplygins arimo... Bet, smagu gyventi šalyje, kur, nūnai, tiek daug pridygo šakotų laisvamanių (plačiąja to žodžio prasme) – jautiesi, tarsi žvalgytumeis po Justino Marcinkevičiaus poemėlės „Grybų karas“ miško laukymę: ... „O paliepė vyrą giria: – Taip, teisingai, Mano vyre! Mes kariaujam už teisybę. Marš į mūšį Mano grybe!“...
Šiandien, kai suvešėjo mūsų poreikiai – šilko skaros nebeužtenka: stiklo vitrinos gundo vardiniais pasaulinio garso dizainerių aksesuarais, o ir kitos gėrybės pasiekiamos tik nartingai atviepus lūpą. Tegul niekas netrukdo marinuotis madinguose trenduose!
Kai laisvais vasardieniais į Palangą ir atgal judi magistralinių didkelių kamščiuose, glaustaisi pajūrio gulykloje tarsi troleibuso silkbačkėje, atrodo, kad nė nebuvai išvarytas iš mielo kasdienybės rutinos rojaus. Žiniasklaida mandagiai primena: esi saugus, nes, tik nulipus nuo asfalto gresia erkių atakos. Palikite piliakalnių legendas, ežerų sietuvas, šulinių svirtis romantikams svyruokliams: tegul jie sau skainioja palaukėse gervuoges kartu su gervėmis, gėrisi keturlape vilkauoge kartu su vilkais, o juodąja varnauoge – su varnomis ir šarkomis. Šiuolaikiniam herojui ateities horizontai veriasi elektroninėse dimensijose, nuotykiai vilioja skaitmeninėje terpėje, o gyvenimo tortus puošia visai kitos uogos!
Laikraštis "LIETUVOS AIDAS" Nr. 29,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą