Spaudos dailininko dienoraštis
Kęstutis K. Šiaulytis
Nauja realybė – slapti ir gundantys
informaciniai karai
Causerie - Pašnekų esė
Praeitin nurašyti tie laikai, kai lietuviui visa reikalinga informacija sutilpdavo į Lauryno Ivinskio (1810-1881) rengiamą veikalą “Kalendorius, arba metskajtlius ukiszkas”, pasirodydavusį 1848-1864-aisiais. Dabar, net nevartydami popierinių puslapių, kas 24 valandas gauname tokią mums patiekiamų “žinių” dozę, kad ją suklojus į knygą, kasdien susidarytų solidus enciklopedinis tomas. Pastebėjote, prie to daug žadančio, vos ne švento žodžio, pripiešiau kabutes, tad jūs teisėtai suklusote – ar viskas gerai, su mus taip narčiai užklupusia žingeidžiava?
Patys netikėčiausi ir kartu daugiaprasmiai
įspūdžiai patiriami modernių parduotuvių konglomeratuose, kur virš galvų
skraido papūgos su prie kojos prikabinta kaina, sklando karštašonių bandelių
kvapai, prisiglausti kviečia dailių antropomorfinių formų foteliai, su
pasiūlymu įsigyti tarsi veltui – išsimokėtinai. Kad nepamestum galvos, rastum
kelią iki tau reikalingos prekės, tenka pasitelkti tiek įgytus gebėjimus, tiek
įgimtą nuovoką bei savisaugos instinktus. Maisto prekyvietės ypač turtingos
jusline informacija, ne šiaip sau sakoma: neik apsipirkti alkanas – akys
ištuštins piniginę. Ten, net agurkėliai stiklainiuose surikiuoti lyg meninė
instaliacija, o raugintų kopūstų statinėje taip švyti vienintelė spanguolė, kad
nepraeisi nepakrovęs viso to į prekių karutį! Tarp lentyninių kalnų pasijauti
lyg geologas kasantis auksines pakuotes (kavos), sidabrines skardines
(skumbrių), deimantais tviskančias karameles. Jei netyčia užklydai į stipresnių
gėrimų skyrių, tau švyti kažkada skaitytų nuotykingų “Drąsiųjų kelių” viršelius
primenančios butelių etiketės – su burlaiviais ir piratų kapitonų portretais,
Meksikos dykumų kaktusais, romantiškais Škotijos viržynais, Prancūzijos pilių
kuorais. Nesuklydote, tie spalvingi vaizdiniai, skirti ne Aleksandro Diuma ar
Valterio Skoto romanų reklamai. Moksliukus suvilioja “tikrą tiesą” bylojantys
smulkiaraidžiai prekių aprašai, aptariantys produkto sudėtį ir priemaišas:
nitratus, sulfitus, konservantus, fruktozę, laktozę, stabilizatorius,
modifikatorius, dažiklius, koaguliantus, oksidantus. Tuose trumpametražiniuose
tekstuose neužmirštos ir maistinės, gydomosios, biologinės bei ekologinės vertės.
Kainas perskaityti, tapgi išmanu: jos varijuoja spalva bei papildomais įrašais:
apie nuolaidas, akcijas, palankias valandas ar dienas. Apsipirkimuose dalyvauja
ir tavo ausys – lyg šikšnosparniai
triukšmingame muzikiniame fone atsirenka džiugaus balso deklamuojamus
prekybcentrio pranešimus.
Bet visa tai – tik informacinė mažmena,
palyginus su skaitmeninių žiniatinklių musgaudžiais (pastarasis dvižodis
sudarytas iš “mus gaudo”), prie kurių prilipę praleidžiame didžiąją gyvenimo
dalį. Jaunimėlis – įsikibęs mobiliakų, prakutėliai – kabo internete, o
nuobodžiaujantys senjorai snūduriuoja televizinių programų lopšiuose. Per visas
jusles mus pasiekiantis kūrybingasis dvidešimt pirmasis amžius, nesitenkina reportažais
ar interviu – naujausi mus intriguojantys žanrai: “tūsas”, “feikas”, “mobingas”
ir nervus sustyguojantys komentarai!
Kartą, protagalvis ekranų kalbėtojas prasitarė: informacija yra galia ir turtas! Nejaugi tos gėrybės dalinamos veltui – kaip sūris pelėkautuose?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą