Vakaras

Vakaras

2024 m. vasario 14 d., trečiadienis

Atvirukai iš anos Lietuvos

Dr. Jonas Basanavičius. Skulptorius A. Aleksandravičius.
 Išleido autorius. Papildomas įrašas atviruke: 
“Spaudos darbus visomis kalbomis atlieka Otto ElsnerBerlin S. 42”

Atvirukų istorijos 

Kęstutis K. Šiaulytis 

 Atvirukai iš anos Lietuvos

 Atvirukų kolekcininkai, tyrinėtojai, vis dar nedrįsta viešai pripažinti, kad ši veiklos sritis juos keistu būdu „pagauna“, tarsi užburia. Mėgindami pasiaiškinti-išsiaiškinti savo filokartinės aistros priežastis, jie net mano sergantys kaupimo manija, ar aiškina, tiesiog turintys polinkį kažką rinkti, rūšiuoti, dėlioti, vartyti... Dar kiti randa svaresnių argumentų, taria, jog atvirukus kolekcionuoja dėl profesinių interesų, šie juos domina kaip leidybos sritis, kaip kultūrinis reiškinys, kaip istoriniai praėjusių laikų ženklai... Tikrai, nepatogu šiais mokslo ir visažinystės laikais pripažinti, jog menkas kartono lapelis – atvirukas, turi kažkokią savarankišką, nuo vartotojo, stebėtojo nepriklausomą poveikio galią. Tačiau, kiek daug pasaulyje įvyko permainų nuo 1869 metų, kai buvo išrastas atvirukas, kiek technikos, mokslo, praktinės veiklos naujovių nugulė į užmaršties archyvus, bet atvirukas, beveik nepakeitęs nei formos, nei popierinės prigimties, laukia pirkėjų viso pasaulio muziejuose, garsiųjų, didžiųjų miestų gatvėse, viešbučiuose, oro uostuose, knygynuose! Tas keistas, meninę ir komunikacinę prigimtį apjungęs darinys, matyt pergyvens net pašto tarnybos sunykimą...

 Šiam, šventiniam „LIETUVOS AIDO“ numeriui parinkau publikacijai aštuonis 1919-1939 metais Lietuvoje išleistus atvirukus. Nei vienas iš jų nebuvo kam nors išsiųstas, vadinasi, kažkada pirkti tik sau – kaip vertingi artefaktai, miniatiūriniai brangių idėjų, priminimų, vilčių ženklai. Tai, kas juose autorių, leidėjų, spaustuvininkų su atida įdėta, įpinta, užšifruota – ir šiandien, ieškančiam atsiskleidžia.


A. a. karininkas ANTANAS JUOZAPAVIČIUS. 
Pirmasis žuvusis kovoje už mūsų Nepriklausomybę 
atgimusios Lietuvos karininkas.
 Žuvo: 1919 m. vasario mėn. 13 dieną. Alytuje, 
ant Nemuno tilto.
 Išleido Lietuvos Karo Invalidų Vyčių Brolija.

Kaunas. Nepriklausomybės paminklas.
 (Įrašas ir vokiečių kalba). 
Lietuvos Valstybinė Leidykla – Spaudė “Spindulys”
 Kaune – A. Naruševičiaus foto.

D-ras Vincas Kudirka.
 Papildomas įrašas atviruke, adreso pusėje
Šio atviruko kaina 50 centų. Pelnas skiriamas
 nameliui išpirkti, kuriame mirė Dr. Vincas Kudirka.

LIETUVA. Šiauliai. Kryžių kalnas. 
(Įrašas ir vokiečių kalba). Foto V. Augustinas

Did. Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis
 1392- 1430. (Įrašas ir prancūzų kalba).
 Dailininkas A. Varnas. “Spindulio” klišės ir spauda.
 Įrašas antspaudu: “Atviruko kaina 30 c.”

Verpėja. (Įrašas ir vokiečių kalba).
 Lietuvos Valstybinė Leidykla – 
Spaudė “Spindulys” Kaune – A. Naruševičiaus foto.

Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas
valdė 1316-1341 m., įkūrė Vilnių – Lietuvos sostinę;
 žuvo kovoj su kryžiuočiais pas Veliuonos piliakalnį.

Įrašai adreso pusėje: Did. Lietuvos Kun. Gediminas.
 Darbas dailininkės Bron. Lukaševičaitės, gim. 1885 m.
 Kontekų palivarke, Širvintų v., Vilkm. ap.
 Baigus Peterburge gimnaziją Br. Luk. 5 metus mok.
 Barono Štiglico dailės mokykloje Peterburge, 
o paskui studijavo dailės pas Akad. Prof. Ceglinskį
 ir žin. Dail. Gorskį.

 Leid. J. Bajoro “Šviesos” knygyno Vilkmergėje.

Šio atviruko antroji, adreso pusė.
 Atvirukas pažymėtas antspauduotu
 Antano Martinionio ekslibrisu.


Straipsnis ir atvirukai publikuojami 
Valstybės laikraštyje "LIETUVOS AIDAS",
 Nr. 7 (2024).
 Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje - 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą