Kęstutis K. Šiaulytis
MODERNIZMAS YRA PAUKŠTIS
Šio trumpo
teksto, skirto žvilgtelti į begalinę modernizmo visatą antraštę parinkau
atsiliepdamas į žinomą P. Pikaso aforizmą: „Visi nori suprasti meną. Kodėl
nepabandžius suprasti paukščio giesmės“.
Jei pabandysite
mano pasiūlytą antraštę vizualizuoti, gal pirmiausia išvysite dangun
besiveržiantį vieversį ar juodą, bet įvairiausiais atspalvių blikais švytintį
varnėną? O gal prisiminsite girių karalių kurtinį, grakščiąsias gerves, jų
triūbines giesmes? Kiti, šyptelėję tars, kad modernizmas jiems asocijuojasi su Afrikos
stručiais, keistuoliais kiviais, Indijos povais. Koks ironikas prisimins kalakutą,
žąsį ar tik žvirblį... Ką gi, modernizmas turi begalę veidų, tiksliau – snapų
ir sparnų. Bet priminsiu vieną žinią – mokslas teigia, jog paukščiai yra
tiesioginiai dinozaurų palikuonys.
Modernizmo atsiradimo
ir “užsidarymo” datos nėra tiksliai, „enciklopediškai“ fiksuotos, tačiau,
pastebėjau netikėtą, sakyčiau mistinį sutapimą – žymiausio tos epochos
dailininko Pablo Pikaso (Pablo Picasso 1881-1973) gimimo ir mirties metai tarsi
įrėmina visą modernizmo istoriją. 1881-aisiais, Polis Sezanas (Paul
Cezanne 1839-1906), palikęs Paryžiaus meno pasaulį, išvyko į Provansą, kur
pradėjo naują savo kūrybos etapą davusį pradžią modernistinei dailei. Sezano
tapybiniai atradimai paskatino visą meninių vaizdinių griūtį, atsivėrusią per Pablo
Pikaso, Anri Matiso (Henri Matisse 1869-1954), Vasilijaus Kandinskio (Vasilij
Kandinskij 1866-1944), Polio Klė (Paul Klee 1879-1940), Makso Ernsto (Max Ernst
1891-1976) ir daugelio kitų XX amžiaus menininkų kūrybą. Geniali Pikaso dailė
aprėpė bene visas vis besimainančio, eksperimentuojančio modernizmo kryptis,
tad jo mirtis, tarsi ženklino ir tos meninės epochos pabaigą.
Atsinaujinimo
dvasios iššauktas Modernizmas, žinoma, niekada nesibaigs, tačiau, tas, atliepęs
XX-tojo amžiaus vizijas, jau liko istorijos nuosavybe.
Šiame laikraščio puslapyje, mano modernistinės refleksijos.
Publikacija skelbiama laikraštyje
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą