Kęstutis K. Šiaulytis
PADEBESINGA DIENA
KAIRĖNUOSE
Vilniuje,
Kairėnų dvarvietėje, štai jau penkiasdešimt metų (su trupučiu) – įsikūręs
Vilniaus universiteto Botanikos sodas. Vis tik, šios gamtos karalystės istorija
prasidėjo anksčiau, kada dvaro, istoriniuose šaltiniuose minimo nuo 1545 metų
valdytojai, savo rūmų aplinką puošė renesansiniais, barokiniais parkais. XIX
amžiuje, kai rūmų ir dvarvietės tvarką reguliavo Dorotėja
Marikonytė-Lopasinckienė (1783 - 1857), Kairėnai tapo Vilniaus aukštuomenės mėguvos
dausomis. Ne tik titulais žymūs miestiečiai, bet ir universiteto profesūra,
literatai, keturkinkėmis karietomis bei menkesniais važiais riedėjo į Kairėnų
kultūros renginius – pramanais garsėjo vietinis orkestras, mėgėjų teatras,
turtinga dvaro biblioteka, gotikinė koplyčia. Gal, tuomet, Kairėnus aplankė ir
garsusis gamtininkas, filosofas, botanikas, geologas Stanislovas Bonifacas
Jundzilas (1761 05 06 - 1847 04 27), Vilniaus universiteto Botanikos sodo
Sereikiškėse įkūrėjas?
Mūsų laikų vilniečiai, irgi keturračiais, bet motoriniais važiais, nuo pavasario iki rudens (žiemą – rečiau) lanko Kairėnų botanikos sodą. Čia nuolatinę gamtos šventę fotografuoja, filmuoja, tik rudeninius svečius, nusitaikiusius riešutauti, voveraitės nuliūdina – aplenkia. Nei žodžiais, nei akvarele ar nuotraukomis, nenusakysi, neaprėpsi Botanikos sodo augmenijos gausybės, kasdien besikeičiančios gamtinės įvairovės: vešėjimo, lapojimo, žydėjimo. Belieka tik žvalgytis, stebėtis, aikčioti, pasijausti drugeliu, nardančiu nuo vieno gyvo stebuklo prie kito... Padebesingą, bet kaitrią dieną, belaukiant oro prognozuotojų žadėto lietaus (jis pakrapnojo tik pakeliui į namus), viliojo botanikos sodo tvenkiniai, upokšniai (tai būdinga akvarelininkui), jų raibuliuojanti, skambi tėkmė. Bet sodo emocinis epicentras (mano nuomone) yra toks vasarinis varveklis – dvaro laikų fontanėlis. Aplink skulptūrinę fontano taurę telkšo miniatiūrinis ežerėlis prižėlęs įvairiausių augalų. Atpažinau tik plačialapį švendrą, etiudo kompoziciją papildė ir pakrantėje įsitaisiusi, jau parudusi vandeninė rūgštynė. Ežerėlis įrėmintas žolynų vainiku ir vejos lanku, juose, tarsi tamsūs rubinai pabirę paprastosios juodgalvės (Prunella vulgaris L.) žiedynai. Kiek kartų matytas, visur aptinkamas augalas, bet tik čia jį sutikęs, susipažinau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą