Arturas Staponkus

K.K.Šiaulytis. Fotografas A.Staponkus. 2014. Iš MRF škicų albumo

Fotografas Artturas Staponkus suranda, 

foto objektyvo akimi tiria Šiaulių krašto pasaulį.

Šiauliai. MRF 2014

Monmartro respublikos festivalio rengėjai ir dalyviai prie 

Šiaulių miesto savivaldybės. 

2014. Arturo Staponkaus foto.

Jurbarke sutikti žygeiviai

Chaim

Jurbarke, Tarptautiniame žygeivių festyvalyje (2014 08 01-03) 

nupiešiau keliolika renginio dalyvių. Keletą portretėlių publikuoju.

 K.K.Šiaulytis

Vita

Gintaras

Mindaugas

Tomas

Jurbarkas - Lietuvos žygeivių sostinė

 Vakaras Jurbarke prie žygio starto ir finišo vietos. 2014 08 01. Foto K.K.Š.

Jurbarkas - Lietuvos žygeivių sostinė

Jurbarke, puikiame mieste prie Nemuno, rekordinėmis vasaros karščių dienomis (2014 metų rugpjūčio1-3 ), vyko Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacijos rengiamas tarptautinis Žygeivių festivalis.
http://www.pza.lt/

Pirmiausia, penktadienio vakarą, Nemuno pakrantėje išdygo palapinių miestelis, vėliau prasidėjo vakaronių maratonas, o po gaivaus naktinio lietaus, jau ryte, į startą susirinko lietmaišiais apsigaubę žygeiviai.
(tęsinys kitame puslapyje)

Žygeiviai susirinko Jurbarke, prie Nemuno. 2014. Foto K.K.Š.

Žygeivių šventės ženklai. 2014. Foto K.K.Š.

Jurbarke. 2014. Foto K.K.Š.

Žygeivių laukia Nemuno slėnis. 2014 08 02. Foto K.K.Š.

Žygis lietuje ir karštyje (1)

Žygio pradžia. Naktį lijo, ryte lyja, o kaip bus žygyje?

Žygeivio Virginijaus Jocio foto reportažas

Žygeivio Virginijaus Jocio 30 kilometrų ilgio foto reportažas prasidėjo lyjant lietui, baigėsi - kepinant saulei. Per foto objektyvą prakaitas varvėjo, todėl kai kurios nuotraukos neišsiryškino...

(tęsinys kitame puslapyje)

Dar Jurbarke

Šioks toks kalniukas (palyginti su Medvėgaliu)

Bebrų takais

Kliūčių ruožas

Pasirodė saulė...

2014 08 02

Virginijaus Jocio nuotraukos

Žygis lietuje ir karštyje (2)

Pušynų takais

Vandens paieškos

Miške aptikome poilsio vietą :)

Puiki diena!

Virginijaus Jocio nuotraukos

Vėl Jurbarke

 Finiše - puiki nuotaika... Foto K.K.Š.

Foto K.K.Š.

Poilsis pozuojant

Kai kurie žygeiviai ilsėjosi pozuodami dailininkui... Foto V.J.

Jurbarkas. Pasivaikščiojimas Imsrės upelio pakrantėmis

Bišpilio piliakalnis kyla Imsrės upelio kilpoje Foto K.K.Š.

Keliautojai

Tarptautiniame pėsčiųjų žygių festivalyje dalyvavo ir Vilniaus Šilalės kraštiečių komanda, kurios vienas narys pasirinko 30 km. maršrutą, o kiti, vedami jurbarkietės Filomenos, žvalgėsi po miesto skverus, parkus, klajojo Imsrės upelio pakrantėmis, lankėsi Jurbarko muziejuose.

 K.K.Šiaulytis. Didysis Imsrės gluosnis. 2014. Akvarelės škicas. 28X21

Glaustašakė (Berlyninė?) tuopa Imsrės slėnuko šlaite. Foto K.K.Š.

  K.K.Šiaulytis. Imsrės gluosniai. 2014. Akvarelės škicas. 21X28

 Vincas Grybas. Paminklas
 Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Vytautui Jurbarke. Foto K.K.Š.

K.K.Šiaulytis. Vinco Grybo muziejuje. S.Daukanto paminklo Papilėje modelis. 2014. Škicas. 28X21

K.K.Šiaulytis. Vinco Grybo muziejuje.

Vytauto Didžiojo skulptūrinio paminklo modelis. 2014. Škicas. 28X21

Paminklinis akmuo prie Bišpilio piliakalnio. 2014. Foto K.K.Š.

Nuo Jurbarko iki Paršežerio

K.K.Šiaulytis. Burbiškių piliakalnis. 2001.

 Akvarelė, akvarelės pieštukai. 29,7X24

Už piliakalnio - Paršežerio mėlyna juosta,

 horizonte Medvėgalis, Aukštagirė

Paršežeris, Paršpilis, Požerė

Lietuvoje teka, vinguriuoja, šlama ne vienas Šernupis, Kiaulupiukas, Kiaulupys, Paršupis, esti ir Paršelio ežerėlis, tačiau žymiausias šio gyvūno vardo turėtojas – Paršežeris, įsikuitęs duburyje šiauriau Laukuvos. Tai atplaiša poledyniniais laikais viduryje Žemaitijos telkšojusio milžiniško ežero, kuris vėliau atsidalijo ir virto trimis vandenų broliais – plačiakraščiais Biržuliu ir Lūkstu bei mažėliu Paršežeriu (plotas – 193 ha, ilgis – 1,9 km, plotis – 1,1 km). Ir dabar šiuos vandenis jungia pelkės, upeliai. Pastarojo ežero vardas neabejotinai mitinės kilmės, skelbiantis senovės baltų tikėjimų pagarbą gyvastingoms gamtos galioms. Senovės Europos tautos šerną (paršą) laikė vaisingumo, kovingumo, karingumo simbolis. Jo atvaizdai puošė antikos laikų graikų, keltų karių šarvus, skydus, monetas. Vėliau šio žvėries profilis imtas naudoti ir heraldikoje. Lietuvoje šernas puikuojasi Troškūnų miestelio herbe...

Kelionių esė teksto tęsinį bei daugiau akvarelių rasite tinklalapyje ŽEMAITIJA - SAMOGITIJA

Šerno iltys

Šiuos medžioklių trofėjus įgijo jurbarkietis medžioklės žinovas S.Kavolius. Už šerno iltis pelnyti sidabro ir aukso medaliai medžioklės parodose Rygoje, Maskvoje, Sofijoje.
Foto K.K.Š.