K.K.Šiaulytis. Socializmo statybose. 1984?
Karikatūra. Publikuota leidinyje "Į pagalbą sienlaikraščiams"
"Į pagalbą sienlaikraščiams"
Temos apžvalga
Anų laikų humoro žurnalas "Šluota"
komunistų partijos CK buvo įpareigotas leisti lakšto pavidalo
satyrinių piešinių biuletenį "Į pagalbą sienlaikraščiams".
Jame tilpo keliolika "gamybinių" karikatūrų skirtų
šviesios ateities statybą trukdantiems reiškiniams pašiepti.
Šis leidinys pasirodydavo kartą per ketvirtį, buvo prenumeruojamas,
jį užsisakydavo įvairios Lietuvos įmonės, įstaigos, kolūkiai.
Manau, didesnės organizacijos,
kaip pavyzdžiui Naujosios Akmenės Cemento gamykla,
prenumeravo keletą "ĮPS" egzempliorių,
nes aštri publicistika buvo laukiama ne viename ceche.
Sienlaikraščių redaktoriai iš spaudos lapo
išsikirpdavo reikiamą karikatūrą bei
prie jos prirašę aktualų tekstą patalpindavo sieniniame laikraštyje.
Tokios vietinės publicistikos rengėjai dažnai ir patys piešė,
galando satyros plunksną.
Tarp kitų privalomų sienlaikraščių
(dar buvo informaciniai, komjaunimo, profsąjungų ir kt.),
satyriniai išsiskyrė smagia išvaizda, skaitytojų buvo mėgiami.
Dislokacija ir eksterjeras
To meto sieniniai laikraščiai tapo neatsiejama įvairiausių
gamybinių interjerų dalimi ir puošmena.
Jie kabojo vestibiuliuose, šalia valgyklų, aktų salėse, koridoriuose.
Kiek teko matyti, tie sieniniai įrenginiai dažniausiai buvo plačios,
stalių, liaudies meistrų pagamintos išvaizdžios,
drobe, pliušu aptrauktos lentos su iškalbingais drožinėtais
ar net iš metalinių raidžių sudėliotais
pavadinimais: "Sprigtas", "Spyglys", "Yla", "Ežys", "Žaibas".
Spėju, kažkur gyvavo ir įdomesnėmis antraštėmis
besipuikuojančių sienlaikraščių, pvz.: "Pilypo pašiūrė",
"Raseinių Magdės rykštė", "Karti ašarėlė", "Šaltas dušas", "Humoro kuoka"...
Plėtra ir pabaiga
Leidinys "Į pagalbą sienlaikraščiams" buvo spausdinamas
15 tūkstančių tiražu, vieneto kaina - 15 kapeikų.
Numerio honorarinis fondas - 600 rublių, tad "Šluotos"
atsakingasis sekretorius Jonas Sadaunykas,
skirstęs piniginį atlygį už piešinius,
juokaudavo: - Tai leidinys - "Į pagalbą dailininkams".
Tačiau "gamybinę" karikatūrą buvo gan sunku
sugalvoti, nupiešti - temos buvo senai išsemtos,
trūkumai, kuriuos reikėjo pašiepti - dešimtmečiais vis tie patys.
Sovietmečiui įpusėjus, kai pradėjo blėsti komunizmo
statybos įkarštis, įmonėse rasti satyrinio
sienlaikraščio rengimo entuziastų tapo Neįmanoma misija.
Profsąjungos veikėjai, kuriems dažniausia pavesdavo išsaugoti vietinį
satyros gaivalą, rado išeitį -
jie tiesiog ant "Ežio", "Spyglio" lentos prisegdavo visą
kas ketvirtį įstaigą pasiekiantį "Į pagalbą sienlaikraščiams" lakštą.
K.K.Šiaulytis
2020 04 09
K.K.Šiaulytis. - Kol gausime dujokaukes, naudosime darbines pirštines!. 1983?
Karikatūra. Publikuota leidinyje "Į pagalbą sienlaikraščiams"
K.K.Šiaulytis. Žiema statybose. 1985?
Karikatūra. Publikuota leidinyje "Į pagalbą sienlaikraščiams"
K.K.Šiaulytis. - Na, mielas redaktoriau, kuriame savo sienlaikraščio
straipsnelyje, girdėjau, mane sukritikavai?
1985? Karikatūra. Publikuota leidinyje "Į pagalbą sienlaikraščiams"
K.K.Šiaulytis. - Ei,tu, jaunikle!
Tupėk ramiai! Žiūrėk, kiek žmonių mus skaičiuoja...
1982? Karikatūra. Publikuota leidinyje "Į pagalbą sienlaikraščiams"
K.K.Šiaulytis. - Kur vyrai, važiuojate?
-Stiklo tarą parduoti...
1986? Karikatūra. Publikuota leidinyje "Į pagalbą sienlaikraščiams"
K.K.Šiaulytis. Nauji laikai. 1990.
Karikatūra. Publikuota leidinyje "Į pagalbą sienlaikraščiams"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą