Vakaras

Vakaras

2021 m. birželio 17 d., ketvirtadienis

LIETUVOS AIDO „Vieno Puslapio Galerija“. Miniatiūrų paroda „Pasaulis kitaip“

Rūta Eidukaitytė. Misionierių bažnyčia.
 7x5 cm. Mažiausia parodos miniatiūra.

LIETUVOS AIDO „Vieno Puslapio Galerija“

Miniatiūrų paroda „Pasaulis kitaip“ 

Vilnius, galerija RA, Pranciškonų 8.

 Parodos kuratorė – Rūta Eidukaitytė

Parodoje dalyvauja: Raimondas Savickas, Aleksandras Vozbinas, Arvydas Kašauskas, Palemonas Gintaras Janonis, Lilija Valatkienė, Algimantas Kensminas, Regina Pečiulytė, Irena Tallat – Kelpšienė, Giedrė Riškutė, Kazys Kęstutis Šiaulytis, Agnė Kulbytė, Vidmantas Gerulaitis, Meda Norbutaitė, Artūras Braziūnas, Mykolė Ganusauskaitė, Erika Petunovienė, Ugnė Žilytė, Irena Mikuličiūtė – Mika, Liutauras Griežė, Jolanta Krivickaitė, Andrius Makarevičius, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Egidijus Darulis, Genovaitė Skrabulienė, Simonas Skrabulis, Paulius Juška, Jurgita Rancevienė, Algirdas Mikutis, Jūratė Mitalienė, Daiva Kairevičiūtė, Inga Mrazauskaitė, Aušra Kleizaitė, Gintautas Vaičys, Mindaugas Juodis, Saulė Urbonavičiūtė, Eglė Šaltė, Ričardas Zdanavičius, Loreta Zdanavičienė, Gintaras Tadauskas, Giedra Purlytė, Vilija Kneižytė, Kristina Norvilaitė, Jurgita Buterlevičienė, Ieva Skauronė, Raimonda Jatkevičiūtė-Kasparavičienė, Ričardas Garbačiauskas, Ramunė Savickaitė, Jūratė Mykolaitytė, Joana Plikionytė – Bružienė, Jolanta Vareikaitė, Nijolė Šaltenytė, Lilija Puipienė, Augis Kepežinskas, Vija Tarabildienė, Laura Latour, Inga Orenius, Eugenijus Antanas Cukermanas, Aistė Bugailiškytė, Goda Lukaitė, Žydrūnas Mirinavičius, Diana Rudokienė, Tomas Rudokas, Rūta Eidukaitytė

Kęstutis K.Šiaulytis 

Žaismių kunstkamera 

 Šio teksto, skirto galerijoje „RA“ eksponuojamai miniatiūrų parodai, antraštės antrąjį žodį norėjau parinkti „platų“: „kaleidoskopas“, „universumas“ ir pan. Bet, „kunstkamera“ – manau tinkamiausias. Praveri galerijos duris antikvarinėje Pranciškonų gatvėje, patenki lyg į slaptą, kokio apšvietos epochos aristokrato keistenybių kabinetą: mažais langais švyti tarsi iš viso pasaulio surinkti įtapybinti šamanų talismanai, kaukės, tolimų kraštų vaisiai, sapnų dienoraščiai. Ant sienų, nuo grindų iki lubų, židinio glėbyje, durų rėmuose, kabantys tapybos ir grafikos darbai primena juvelyrikos šedevrus, poezijos posmus, muzikines elegijas.

 Tai, jau penkioliktoji, čia, mažiausioje Vilniaus galerijoje, veikianti miniatiūrų paroda. Kiekvienas joje prisistatęs menininkas žinomas kaip kuriantis savitus reginių pasaulius, tie „autoriniai“ vaizdiniai  mums iškyla vien ištarus jų pavardes. Paminėsiu tik keletą: Aleksandras Vozbinas, Palemonas Gintaras Janonis, Vija Tarabildienė, Nijolė Šaltenytė, Raimondas Savickas, Jūratė Mykolaitytė, Arvydas Kašauskas. Parodoje, tik užmetęs akį atpažinau ir nuotaikingąją Loretą Zdanavičienę, eksponuojančią koliažines drobeles, nepasislėpė ir naujos meno opinijos „žvaigždės“: paslaptingoji Ugnė Žilytė, mintį užšifravusi tapybinėje anamorfozėje, Meda Norbutaitė – ji pateikė tris žaviai keblius piešinius, Mykolė Ganusauskaitė – jos galingi mostai šį kartą įsikūnijo subtiliose akvarelėse.

 Smagu parodą apžiūrėti dar neatidarytą. Gali įsigyti kurį nori darbą, o ryt, prie kai kurių jau kabos raudona juostelė – parduota. Kaip visada, pirmiausia žinovai išgraibsto Pauliaus Juškos tarsi iš akies išriedėjusius figuratyvus. Šį kartą jo „Atspindys“ nupirktas jau per parodos atidarymą, vykusį birželio 16 dieną. Tąkart juostele atžymėti ir P.G.Janonio, Ievos Skauronės, Agnės Kulbytės, Rūtos Eidukaitytės darbai. Reginių gurmanai – meno kolekcininkai, galerijoje apsilanko ir su liniuote, žvalgosi, matuoja, koks darbas dar tilptų jų buveinėse, nes paveikslais nuklotos jau visos namų sienos. Tokiems patarčiau – rinkite tik miniatiūras – sukauptumėte Lietuvos dailininkų enciklopediją!

 Paroda veiks iki birželio 30 dienos, galerijos darbo laiku. Vėliau ši erdvė vėl taps kuo yra visada – svajingos tapytojos Rūtos Eidukaitytės kūrybine studija. Jei langinės bus atvertos – pasibelskite.

Jūratė Mykolaitytė. Žaidimas.

Paulius Juška. Atspindys.

Raimonda Jatkevičiūtė-Kasparavičienė. Kelias namo. (2)

Lilija Puipienė. Sinchronas pastoraliniam peizažui.

Raimondas Savickas. Pašėlusi vasara. (3)

Genovaitė Skrabulienė. Ryto meditacija

Ieva Skauronė. Be pavadinimo.

Straipsnis publikuojamas laikraštyje

 „LIETUVOS AIDAS“ ir jo internetinėje svetainėje  -

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25750-06-18

2021 m. birželio 14 d., pirmadienis

MINIATIŪRŲ PARODA GALERIJOJE RA "PASAULIS KITAIP"

K.K.Šiaulytis. Susitikimas. 2021. 42x18, drobė, akrilas

MINIATIŪRŲ PARODA 
GALERIJOJE RA 
"PASAULIS KITAIP"

K.K.Šiaulytis. Valdovas. 2021. 42x18, drobė, akrilas

Vilniuje, galerijoje RA, (Pranciškonų 8)

 atsidaro miniatiūrų paroda „Pasaulis kitaip“.

Atidarymas birželio 16 d. 18 val.

Parodos kuratorė – Rūta Eidukaitytė


K.K.Šiaulytis. Politikai. 2021. 42x18, drobė, akrilas


Parodos plakatas

PARODOJE DALYVAUJA:

Raimondas Savickas, Aleksandras Vozbinas, Arvydas Kašauskas,
 Palemonas Gintaras Janonis, Lilija Valatkienė,
 Algimantas Kensminas, Regina Pečiulytė, Irena Tallat – Kelpšienė,
 Giedrė Riškutė, Kazys Kęstutis Šiaulytis, Agnė Kulbytė, 
Vidmantas Gerulaitis, Meda Norbutaitė, Artūras Braziūnas,
 Mykolė Ganusauskaitė, Erika Petunovienė, Ugnė Žilytė,
 Irena Mikuličiūtė – Mika, Liutauras Griežė, Jolanta Krivickaitė,
 Andrius Makarevičius, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, 
Egidijus Darulis, Genovaitė Skrabulienė, Simonas Skrabulis,
 Paulius Juška, Jurgita Rancevienė, Algirdas Mikutis, Jūratė Mitalienė,
 Daiva Kairevičiūtė, Inga Mrazauskaitė, Aušra Kleizaitė,
 Gintautas Vaičys, Mindaugas Juodis, Saulė Urbonavičiūtė,
 Eglė Šaltė, Ričardas Zdanavičius, Loreta Zdanavičienė,
 Gintaras Tadauskas, Giedra Purlytė, Vilija Kneižytė, 
Kristina Norvilaitė, Jurgita Buterlevičienė, Ieva Skauronė,
 Raimonda Jatkevičiūtė-Kasparavičienė, Ričardas Garbačiauskas,
 Ramunė Savickaitė, Jūratė Mykolaitytė, Joana Plikionytė – Bružienė, 
Jolanta Vareikaitė, Nijolė Šaltenytė, Lilija Puipienė, 
Augis Kepežinskas, Vija Tarabildienė, Laura Latour,
 Inga Orenius, Eugenijus Antanas Cukermanas, Aistė Bugailiškytė,
 Goda Lukaitė, Žydrūnas Mirinavičius, Diana Rudokienė,
 Tomas Rudokas, Rūta Eidukaitytė

2021 m. birželio 10 d., ketvirtadienis

Atvirukų istorijos (3). „ŠLAPELIENĖS KNYGYNO IŠLEIDIMAS“

Lietuvos vėliavos projektas. 
Dailininkas Antanas Jaroševičius.
 Išleistas 1918 m. MJŠNM rinkinys

Kęstutis K.Šiaulytis 

Atvirukų istorijos (3).

„ŠLAPELIENĖS KNYGYNO IŠLEIDIMAS“

 Marija Šlapelienė-Piaseckaitė (1880 06 05 – 1977 04 04) – mūsų laikų Vilniaus legenda. 1906 metais, kartu su vyru Jurgiu Šlapeliu (1876 04 18 – 1941 03 07), istorinėje Lietuvos sostinėje įsteigė lietuvių knygyną, kuris iš karto tapo nauja mūsų kultūros versme. Knygotyrininkas Vladas Žukas pastebėjo – tik devynis mėnesius Šlapelių knygynas veikė Nepriklausomoje Lietuvoje, visi keturi knygyno veiklos dešimtmečiai prabėgo besigrumiant su svetima, okupacinių valdžių kibia priežiūra. Vien tie keli pokario metai, kai dar buvo leista egzistuoti knygynui, verti atskiro nuotykių romano. 1949 metais sovietų valdžia knygyną uždarė. Marija Šlapelienė jau tada tapo „gyva Vilniaus istorija“ – jos bibliofilinių žinių prireikė Knygų rūmams, muziejams, mokslininkams, kolekcininkams. Knygininkė mielai dalinosi prisiminimais apie per ilgą gyvenimą sutiktus bičiulius, kultūros veikėjus. Tarp jų: daktaras Jonas Basanavičius, kalbininkas Jonas Jablonskis, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kultūros mecenatas, leidėjas, inžinierius Petras Vileišis, kompozitorius Mikas Petrauskas, kunigas, rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, filosofas, rašytojas Vydūnas, teisininkas, muziejininkas Peliksas Bugailiškis, dramaturgas, publicistas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis.

 Šiandien Vilniuje, pačiame sostinės senamiesčio centre, Pilies g. 40, šeimos būste, kuriame knygininkė pragyveno penkiasdešimt vienerius metus (nuo 1926), veikia Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Daugelį metų šie namai buvo pilni knygų: senų ir naujai įsigyjamų, kurias M.Šlapelienė ilgainiui išdovanojo, perleido antikvarams, mokslo įstaigoms, archyvams, muziejams, bičiuliams, išsiuntė Amerikon dukroms ir sūnui. Ilgus metus iš šių namų po visą pasaulį keliavo paštu ir „laiškeliai“, taip knygininkė vadino XX amžiaus pradžioje Šlapelių leistus atvirukus. Kažkada neparduoti atvirukai jau sovietmetyje džiugino daugybę žmonių. V.Žukas veikale „Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje“ rašo: „Kai Vilnius šventė 650 metų įkūrimo sukaktį, Šlapelienė išsiuntinėjo pažįstamiems atvirukus su sveikinimais nuo seniausios vilnietės“.

  Visi Šlapelių knygyno išleisti atvirukai – didžiausias filokartijos kolekcininkų lobis. Pirmasis „laiškelis“ su Petro Rimšos skulptūra „Lietuvos mokykla 1864-1904“ atspausdintas 1906 metais, o paskutinis, gal penkiasdešimtasis – nežinia nei koks, nei kada, mat ne visi leidiniai šiandien atsekti. Didžioji dalis išleistų atvirukų turi įrašą „Šlapelienės knygyno išleidimas“, tačiau buvo ir taip neatžymėtų. M.Šlapelienės archyvuose, ant tokių atvirukų ranka rašytos nuorodos, jog tą ar kitą išleido jos knygynas.

 Plačiausiai anuomet pasklido dailininko, dailės pedagogo Antano Jaroševičiaus piešti (tokių buvo dešimt), Šlapelienės išleisti atvirukai. Populiarūs buvo ir žymių kultūros veikėjų portretiniai, Vilniaus vaizdų, šventinių sveikinimų atvirukai. Pauliaus Galaunės atvirukas „Prie Mildos aukuro griuvėsių“ išleistas net du kartus, bendru, tuomet labai dideliu, 5000 egz. tiražu.

 Marija Šlapelienė ne kartą savo atsiminimuose rašė, jog visas jos gyvenimas skirtas knygoms, tačiau „laiškeliai“, buvo jos „slapta“ meilė. Įvairiuose šalies archyvuose, muziejuose – daugybė atvirukų su jos dienoraštiniais įrašais, prisiminimais, sveikinimais ir linkėjimais.

Kunigas Juozas Tumas. Nr. 15 A

Žemkalnis. Nr. 27

Prie Mildos aukuro griuvėsių.
 Dailininkas Paulius Galaunė. Nr. 26

 Sveikinu vardo dienoje!
 Dailininkas Antanas Jaroševičius. Nr. 18. MJŠNM rinkinys

Atviruko " Sveikinu vardo dienoje!" 
antra pusė su Marijos Šlapelienės įrašais.

Sveiki sulaukę Šv. Velykų!
 Dailininkas Antanas Jaroševičius. Nr. 17

Atvirukas su Marijos Šlapelienės įrašu. MJŠNM rinkinys

Straipsnis publikuojamas laikraštyje

 “LIETUVOS AIDAS”

 ir jo internetinėje svetainėje - https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

Ežerėlio debesys dalinio saulės užtemimo metu . 2021 06 10. 14 val. 24 min.

Foto K.K.Š.

Foto K.K.Š.

Foto D.Š.

Foto K.K.Š.

Foto K.K.Š.

Foto K.K.Š.

 

2021 m. birželio 3 d., ketvirtadienis

LIETUVOS AIDO „Vieno Puslapio Galerija“

Kęstutis. K.Šiaulytis.
 Dailininkė Giedrė Bulotaitė plenere 
„Šatrija-2017“, akvarelė, 32x24 cm, 2017

LIETUVOS AIDO „Vieno Puslapio Galerija“

 Dailininkų klubas „Plekšnė“ 

 Svarbiausias mūsų bendruomenei nūdienos klausimas: kokia yra trisdešimtmetė PLEKŠNĖ? Paprasto atsakymo nėra – sunku kalną vertinti stovint jo papėdėje. Reikia atstumo – grįžti prie ištakų ir pereiti įvykių kupinus visus raidos etapus. O tų įvykių – šimtų šimtai, tai parodos, kūrybinės stovyklos, jubiliejai, sukaktys, pažintinės kelionės, leidybinė veikla ir daugybė renginių, jau tapusių prisiminimais ar tiesiog mūsų gyvenimo dalimi.

Būtina prisiminti visiems žinomą tiesą: nuo ko viskas prasidėjo, kas pajuto būtinybę burti dėl laikmečio pokyčių pakrikusius kūrėjus, kas aukojo tam tikslui savo laiką ir išmonę... Per visą tą laiką iki pat šiolei tai tebėra vieno žmogaus, Giedrės Bulotaitės, nesibaigianti prigimtinė rišančioji energija.

 Tas darbų kalnas išaugo mūsų atgimimo sąlygomis, ir turi nepraeinančią kultūrinę visuomeninę vertę. Tad reikia, kad gyvi prisiminimai galėtų sugulti į išsamią „Plekšnės“ gyvenimo apžvalgos knygą. Kruopštaus ir atsakingo darbo užteks visiems, nes tik „finis coronat opus“ (pabaiga apvainikuoja darbą).

Liudvikas Pocius (1940 08 19-2021 06 01)


Liudvikas Pocius„Goda Džokondos poza“,
 drb., al., 65x54 cm, 2015


Kęstutis K.Šiaulytis 

Kas pagavo Plekšnę?

 Tai įvyko 1991-aisiais, Kaziuko mugėje. Ten, keramikinę plekšnę „sužvejojusi“ dailininkė Giedrė Bulotaitė, bešmaikštaudama su kolegomis, nutarė, kad šios žuvies vardu turi vadintis laisvų, linksmų, piešiančių, tapančių žmonių klubas. Vardas prigijo. Gal jūros nostalgija suviliojo – į klubą nauji nariai plaukte plaukė. Kartu su pripažintais klasikais: Jonu Čeponiu, Vytautu Kalinausku, Konstantinu Bogdanu klubo pirmeiviais buvo žinomi menininkai Teresė Bajorūnaitė-Lekienė, Jonas Mackonis, Birutė Cvirkienė, Juozapas Miliūnas, Juozapas Gelguda, Romualdas Kunca ir kiti. Plekšniečių parodose šalia akademikų, profesorių darbų kabojo ir ką tik studijas baigusiųjų kūryba. „Siekėme įveikti kibius praeities prietarus visi buvome lygūs, atviri permainoms“ šypsodamasi prisimena Giedrė. Plati, smagi kūrybinė veikla „dūkome“, sūkuriu pagavo ir kitų sričių menininkus. Klubo veikloje dalyvavo kalbininkas, žurnalistas Bronys Savukynas, smuikininkas, profesorius Jonas Urba, pianistas Povilas Jaraminas, baletmeisteris Elegijus Bukaitis, aktoriai Saulius Sipaitis, Remigijus Vilkaitis. Dar daugelio kitų pavardes rastumėte parodų kataloguose, kasmetiniame laikraštyje „Plekšnė“, aštuoniuose poezijos rinkiniuose ir bibliotekų saugyklų lentynose. Mat, visą dešimtmetį, nebuvo savaitės, kad apie plekšniečius nesiteirautų, neapkalbėtų, nerašytų įvairiausių Lietuvos leidinių, dienraščių, televizijų reporteriai. Ir „Lietuvos aide“ profesorė Ona Voverienė, menotyrininkai, yra paskelbę straipsnių apie klubo ir atskirų jo narių parodas. Pastaraisiais metais „Plekšnės“ parodose dalyvauja per 70 autorių, šalia vilniečių dailininkai iš kitų Lietuvos miestų.

 Kažkada, Didžiosios Britanijos premjeras, rašytojas, Nobelio premijos laureatas Vinstonas Čerčilis (1874-1965) yra pareiškęs: „Kai persikelsiu Amžinybėn tūkstantį metų atsidėsiu tapybai“. Puiki nutartis. Tikėtina, Anapusybėje, kartu su didžiuoju politiku, tapybos pleneruose dalyvauja ne vienas jau iškeliavęs „Plekšnės“ klubo narys. Na, o mes, dar čia esantys, ruošiamės į kasmetinį plenerą Nidoje, kur drobėje gaudysime jūrų marių spalvinius atodūsius.

Lionė Grigaliūnaitė.
 „Valdovai“, drb., al., 60x40 cm, 2018

Eglė Jurkūnaitė
„Tomo Mano namelis“, pop., pastelė, 30x42 cm, 2019

Jonas Stankevičius.
 Iš ciklo „Kurėnas – KURŠIS, naktis“,
 austinis vitražas, 160x60 cm, 2020

Valentinas Ajauskas. 
„Kristijonui Donelaičiui atminti III“, drb., al., 100x120 cm, 2012

Straipsnis publikuojamas laikraštyje

 „LIETUVOS AIDAS“. Atrasite ir „LA“ 

internetinėje svetainėje -

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25671-06-03-lietuvos-aido