K.K.Šiaulytis. GALERIJA: lapkričio 2024

2024 m. lapkričio 27 d., trečiadienis

FLUXUS – kaip Juodasis penktadienis

K. K. Šiaulytis. Atvirukas skirtas pabaldai GEORGE

Kęstutis K. Šiaulytis

FLUXUS – kaip Juodasis penktadienis

Tarp garsiųjų XX-ojo amžiaus meno modernizmų įsiterpę FLUXUS, kaip ir DADA, savo manifestuose skelbė visokio profesionaliojo meno galą (ne, galią). Dadaistai, tą ardomąją veiklą pradėję 1916 metais Ciuriche, Šveicarijoje, po pirmojo pasaulinio karo susirinkę Paryžiuje pasiskelbė siurrealistais. Taigi, jų kūrybos išteklių kasyklos būsiančios už realybės horizontų, kažkur, slaptybės kontinentuose!

Kaip visiems žinoma, tarptautinio FLUXUS judėjimo įkūrėjas yra New York’e gyvenęs, Kaune gimęs lietuvis, architektas, dizaineris Jurgis Mačiūnas (1931 11 08-1978 05 09), meno enciklopedijose randamas kaip George Maciunas. Jurgis ne tik davė vardą tam judėjimui: fluxus – tėkmė, srautas, bet ir kvietė, telkė visokius po pasaulį išsibarsčiusius nenuoramas muzikus, poetus, dailininkus dalyvauti šiame kūrybos atsinaujinimo proveržyje. FLUXUS pratęsė dadaistų praktikuotus nieko dėtos visuomenės, smalsios publikos ir „pasikėlusių“ menininkų šokiravimo seansus, tik tas darbas vyko gerokai platesniu mastu – Vokietijoje, Japonijoje, Korėjoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje... Fluxus koncertuose Londone, Miunchene, Niujorke matyt buvo sudaužytas ne vienas fortepijonas, laužomos fleitos ir trimitai, ištaškyti kibirai vandens... Kai Jurgis Mačiūnas pradėjo pirmuosius Fluxus judesius, jį palaikė tik vienas bendramintis, irgi lietuvis – Almus Šalčius. Tačiau netrukus draugėn susibūrė ir talentingoji japonė Yoko Ono, garsusi Džonas Lenonas (John Lennon 1940 10 09-1980 12 08) ir, kas be ko – patrakęs poetas, filmininkas Jonas Mekas (1922 12 24-2019 01 23).

Ne tik gražių tradicijų mariose irkluojančius amerikonus lietuvius išdaigomis, pokštais gąsdinęs Georgas M., galiausiai siekė to, kas artima daugeliui žmonių – kreipė (aktualu ir šiandien) mūsų žvilgsnius Konkretybės link, ragino kasdienybėje pastebėti, atrasti visa kur esančią kūrybos paslaptį, skatino kiekvieną mūsų tapti pasaulio regėjimo menininku.

Kaip matome – tarp FLUXUS ir Black Friday yra daug bendro: ne tik gimtinė – New York, bet ir dovanos idėja. Tą dovaną rasime, tereikia apsižvalgyti.

Atvirukas “BF” (Black Friday).

Čia, prie antikvarinio atviruko

tik priplėšiau kelias raides,

pridėjau inkaro spaudą – vilties ženklą.

Jurgis Mačiūnas ant muzikinio piliakalnio.

Drobę (formatas apie 100 x 80 cm)

nutapiau akrilu, naudodamas šluotą kaip teptuką

ir guminių prietaisų spaudus.

Veiksmas atliktas Šiauliuose, 2017 metais,

miesto centre, Vilniaus gatvėje, Montmartro festivalio metu.

Kūrybos procesas Šiaulių "Montmartre".

Nuotraukos autorius Kęstutis Bingelis.

Mano darbą suskubo pagerbti fėjos ir fotografai.

Pastaba. Šios dvi nuotraukos nebuvo

spausdintos laikraščio "LIETUVOS AIDAS"

popieriniame variante.

Nuotraukos autorius Kęstutis Bingelis.

Mano atvirukas “FLUXUS”

Kitas mano dirbinys ant pakuočių kartono

– atvirukas “DADA”

Straipsnis publikuojamas laikraštyje

"LIETUVOS AIDAS" Nr. 46. 2024.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/

article/32899-2024-11-27-fluxus-kaip-

2024 m. lapkričio 13 d., trečiadienis

LEGENDINIS HUMORO ŽURNALAS „ŠLUOTA“ – linksmas sovietmečio veidrodis

Nuotraukoje, Neringos Klumbytės “Autoritarinis juokas”

Kęstutis K. Šiaulytis

LEGENDINIS HUMORO

ŽURNALAS „ŠLUOTA“

– linksmas sovietmečio veidrodis

Kam teko dalyvauti anų laikų šlovingose komunizmo statybose, prisimename kaip rūpestingai buvo prižiūrimos mūsų mintys, liežuviai ir ausys. Visuotiniai įtaigios gražbylystės seansai vyko neeilinių suvažiavimų, įvairiausių sąskrydžių bei kasdienių susirinkimų, posėdžių salėse, jaukiuose kabinetuose, darbo kolektyvų popietėse. Kino teatrų prietemoje buvo tramdomos upės, į kosmosą kilo raketos, skambėjo komjaunuoliškų statybų dainos, televizijos ekranų stiklainiuose linksmai dūzgė rugiapjūčių kombainai ir audėjų staklės, dūmojo traktorių ir gamyklų kaminai, šypsojosi darbo pirmūnai ir mažakalbiai agronomai, o plačios, tik dvi kapeikas kainuojančios popierinės dienraščių drobės mirgėjo vis gerėjančių gamybinių rodiklių ataskaitomis. Keista, bet tame darniame liaudies maudymo ir (per)auklėjimo turnyre buvo leista dalyvauti, kiek kitokias meninės hipnozės formas skleidžiančiam spaudos organui – satyros ir humoro žurnalui „Šluota“. Ta, lyg iš dangaus nukrito, plačiu ražų sijonu įsisuko 1956-aisiais. Mėgstančių pašposauti, linksmžodžiauti, Lietuvoje niekada netrūko, tad naujoji spaudos tarnaitė greit susilaukė daug kavalierių. Teisėtais žurnalo autoriais save laikė ir skaitytojai – mat humorą neužtenka sukurti, smagaus dūksmo reikia turėti ir norint jį suprasti.

Kaip legendose porinama, gal laumės lėmė, gal kokie CK pinčiukai apsiriko, o gal tik laimingo atsitiktinumo dėka, žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi buvo paskirtas jaunas, drąsus žurnalistas Juozas Bulota. Jo šokdinama skaitytojų meiliai praminta „Šluotelė“, netrukus buvo spausdinama šimtatūkstantiniu tiražu, kiekvieną atskirą egzempliorių griebdavo vartyti-tyrinėti ne tik jį įsigijęs pirkėjas, bet ir visas jo šeiminykščių, kaimynų, bičiulių – humoro mįslių lukštentojų būrelis. Taigi, kažkam apsiskaičiavus, gebančių aštria satyriko akimi regėti socialistinę tuometybę, daugėjo lyg pavasarinių Nemuno vandenų ties Šilute.

Dabar nutraukiu šią mielą poringę, nes, ką tik pasirodė apkūni (344 p.) knyga skirta legendinei „Šluotai“ – „Autoritarinis juokas. Politinis humoras ir sovietinė distopija Lietuvoje“. Autorė – Neringa Klumbytė, Majamio universiteto (JAV, Ohajus) profesorė, Havighursto centro Rytų Europos, Rusijos ir Eurazijos studijų Lietuvos programos direktorė. Veikalą anglų kalba 2022 metais išleido Kornelio universiteto leidykla (286 p.), mūsakalbį, papildytą naujomis autorės įžvalgomis – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, vertėja Daiva Litvinskaitė.

Perkeliu čia, paskutinę ant lietuviškojo leidinio galinio viršelio spausdintą pastraipą – „„Autoritarinis juokas“ atskleidžia Lietuvos visuomenės sovietizacijos ribotumą. Nors autoritariniai režimai formuoja kasdienybę ir siekia kontroliuoti privačius gyvenimus, autoritarizmas nugalimas ne tik revoliucijose, bet ir per kasdienines istorijas ir juoką.“ Pasakyta, parašyta – lyg užantspauduota! „Humoras – dalykas rimtas!“, sakydavo ir „Šluotos“ skaitytojai...

Mačiau, stebėjau, kaip Neringa Klumbytė prieš gerą dešimtmetį ėmėsi „Šluotos“ – o ta, tarsi sūkurys pagrobė žaviąją mokslininkę. Jos laukė gal devyni šimtai žurnalo numerių pasirodžiusių iki 1994 metų (leidžiamas buvo du kartus per mėnesį), redakcijon plaukę skaitytojų laiškai, dabar saugomi valstybiniuose archyvuose, bei, ten irgi sugulę rankraštiniai redakcijos dokumentų segtuvai ir bylos. Neringa, vasaromis atvykusi į Lietuvą skubėjo susitikti su žurnalą rengusiais redaktoriais, dailininkais, „Šluotos“ bendradarbiais. Žurnalistas Juozas Bulota jaunesnysis, atvėrė mokslininkei savo tėvo, rašytojo, žurnalisto, vyriausiojo „Šluotos“ redaktoriaus Juozo Bulotos (1918-1994) archyvus. Sovietmečio klystkeliais kartu su mumis ėjusį legendinį humoro žurnalą autorė knygoje aptarė ir platesniame, istoriniame kontekste, tad „Šluotos“ ražų sijonas tarsi pasipildė dar ir plačia moksline prijuoste. Pasinėriau į „Autoritarinį juoką“ kaip į kokį mokslinį romaną – netikėčiausiais rakursais veriasi ano meto periodinės leidybos peripetijos, žurnalistų, redaktorių kūrybos laboratorijos, honorarų ir kitokia politika. Dėkoju Neringai Klumbytei, visų, ano meto humoro kūrėjų vardu!

„Šluotos“ žurnalo viršelis.

Dailininkas Andrius Cvirka

„Šluotos“ žurnalo viršelis.

Dailininkas Algirdas Šiekštelė

Piešinys „Šluotos“ žurnalo viršeliui.

Dailininkas Kęstutis Šiaulytis

Straipsnis - publikuojamas laikraštyje

"LIETUVOS AIDAS" Nr. 44.

Rasite ir LA internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/32787-

2024-11-13-legendinis-humoro-

2024 m. lapkričio 6 d., trečiadienis

VOLTERIŠKI JUTUBERIŲ POLĖKIAI

K. K. Šiaulytis. Atrodo,

jau ne tik kandidatas į JAV prezidentus

Donaldas Trumpas.

2024. Humorografija

Kęstutis K. Šiaulytis

Spaudos dailininko galerija

VOLTERIŠKI JUTUBERIŲ POLĖKIAI

Žymusis prancūzų rašytojas – Voltaire (1694-1778), kažkodėl vis prisimenamas bręstant revoliucijoms ar kiek švelnesniems perversmams. Štai, 1916 metais, Šveicarijoje, Ciuriche, maištingai nusiteikę dailininkai, muzikai, rašytojai, poetai, pasišovę nuversti senuosius meno stabus, savo linksmų pobūvių užeigą pavadino “Cabaret Voltaire”. Toje nevienareikšmėje įstaigoje užgimęs DADA – dadaizmas, atrodo, smagiai ūžavojo perkratydamas meninės kūrybos principus.

Šiemet, lapkričio 21-ąją, 330-asis Voltairo gimtadienis. Ne visuose žinynuose sutelpa jo biografiniai duomenys, tai – nerimastingas gyvenimiškų nuotykių ieškotojas, imperatorių bei karalių bičiulis, šaipūnas, turtuolis ir vargšas viename darinyje, filosofas, enciklopedistas, rašytojas, poetas, dramaturgas, publicistas, satyrikas... Mūsuose, daugiau-mažiau tokiais pat gebėjimais, užmojais ir originaliais sprendimais pasižymi visi PPP – politologai, politikos apžvalgininkai, politikieriai. Bet, pastariesiems priskirtini ir mes, eiliniai žiūrovai, virtuvėse, miegamuosiuose ar prie alaus bokalo, nenuilsdami debatuojantys televizinių žiniuonių bei internetinių vaizdaraščių – jutuberių primestomis temomis.

YOUTUBO lietuviškojoje visatoje, lyg kokie jupiteriškų apimčių subjektai, žybsi lengvųjų žanrų savišvietos prožektoriai, o PPP vaizdo įrašai, nors ir su humoro priemaišomis, tenkinasi tik to kosmoso asteroidų vaidmeniu, tiesa, vienas kitas traukia ir iki mėnulio gabaritų. Vis tik, šiemet, gamtinių kataklizmų ir politinių permainų metais, interneto žvaigždynus stebinčiųjų dėmesio dažniau sulaukia ir permanentinės opozicijos vaizdaraščiai. Elektroninė darbastalio pelė, vos uodega vikstelėjusi atveria audringojo Arno Klevečkos KiTaipTV, šokteli į atkakliosios Rūtos Janutienės OpTV, kaista Giedrės Gorienės KomentarasTV laidose, ieško sūrio NeRedaguota podkaste, kuriame spąstus žiūrovams organizuoja Edvinas Jusys, o randa – pas Kęstutį Skrebį, valstietiškuose aruoduose.

Amerikoje vykstančiuose prezidento rinkimuose šiandien, lapkričio šeštąją, respublikono Donaldo Trumpo pergalingi balsai dar tik skaičiuojami, bet jutuberių mikrofonai jau švilpauja linksmas melodijas – bus daug intriguojančių naujienų bei pramanų...