K.K.Šiaulytis. GALERIJA: kovo 2023

2023 m. kovo 16 d., ketvirtadienis

NAKTIS & DIENA. Spaudos dailininko galerija

K. K. Šiaulytis. Sugrįžo pempės. Atvirukas

Spaudos dailininko galerija

Kęstutis K. Šiaulytis

NAKTIS & DIENA

Tikiuosi, jūsų netrikdo esė antraštėje įterptas keistas, bet daugiareikšmis ženklas “&”. Perskaitykite jį, kaip norite: “ir”, “irgi”, “betgi”, “taipgi”, “vėlgi”, “manding”…

Jei Keturiasdešimties paukščių dieną, kovo 10-ąją, paskraidytume virš Lietuvos laukų ir girių modami kas kokiais turim sparnais – pagautų ne peizažinės, o batalinės tapybos įkvėpimas. Paežeriuose, tarpukalvėse, pamiškėse vis dar kaunasi žiema, nepasiduoda, kovoja visu savo ginklų arsenalu – tai šen, tai ten siautėja sniego pūgos, grasina aukštų pastogių ledo varvekliai, karo būgnais baldosi sniego žirnių kruša. Tikrai smagu būtų varnėnais aplėkti pavasarėjančius ir Nemuno, ir Nemunėlio slėnius, bet, kol gyvename sparnus suskliautę – tik braidome purienų pelkes, vieversių dirvonus, daržų žliūges. Įdomu, kas tai įkyriai žolei vardą sugalvojo?

Pempės dieną, kovo 19-ąją, baigiasi ilgesniųjų naktų metas, rytoj – pavasario lygiadienis. Prasidės vasaros laikas – beveik baltosios naktys… Nerš lydekos, sužydės ievos ir kriaušės, kūdrose taškysis auksiniai karosai… Žinia, taip būdavo senovėje, tais laikais, kai mums dar nešvietė televizijos mėnulis bei kompiuterijos žvaigždynai. O kas, nūnai, domėsis sieninio etno kalendoriaus datomis, barsuko oro prognozėmis ar kielės dainele… Dabar, mega visatos žmogus, tarsi visagalis arabų pasakos džinas (nors ir uždarytas kreivame ąsotyje), panorėjęs kalnus gali nuversti! Vos pirštą pajudini – stebukliniuose aifonuose ir windowsuose rasi visas pasaulio naujienas, kolekcionuosi istorijos paslaptis, patenkinsi žinių aistrą, politinio gyvenimo geismą. Toje naktyje, kur šviečia kibernetiniai ekranai – skleidžiasi svaigūs adrenalino žiedai!

Kovo 25-ąją švęsime gandrines, kiek vėliau dar parskris remezos, kregždės, gegužyje nakties laiką trumpins lakštingalos, ulbaus volungės, bobausių grybautojus gąsdins kuodą pašiaušęs slapukas kukutis. Visos 92 pavasario dienos galėtų turėti paukščio vardą! Knygoje “Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti” (autorius Petras Kurlavičius, piešinių autorius dailininkas Saulius Karalius) radau žinią, jog mūsų šalyje stebėtos 343 paukščių rūšys. Taigi, jei ornitologai pasistengs, kiekviena metų diena gali turėti savo paukštį!

K. K. Šiaulytis. Paplūdo požiemio vandenys.

2014. Akvarelinis škicas.

K. K. Šiaulytis. Paukščio skrydis. 2022. Atvirukas. 10 x15

K. K. Šiaulytis. Pavasaris prie Vilniaus. 2022. Akvarelė. 29,7 x 42

K. K. Šiaulytis. Pasakykite, gal jau prasidėjo pavasaris?

2022. Atvirukas. 15 x 10

Esė, akvarelės, atvirukai publikuojami

laikraštyje “LIETUVOS AIDAS“.

Rasite ir „LA“ internetinėje svetainėje.

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/29363-2023-03-17-spaudos-dailininko-

2023 m. kovo 3 d., penktadienis

HUMORAS IR DEMOKRATIJA. Spaudos dailininko galerija

K. K. Šiaulytis. Vilniečiai balsuoja

už Artūrą Zuoką, nes jis turi humoro jausmą

ir barono Miunchauzeno drąsą!

Spaudos dailininko galerija

Kęstutis K. Šiaulytis

HUMORAS IR DEMOKRATIJA

Nurimkit, šio teksto (pašnekesių esė) antraštė, visai ne dviprasmė, neturi nė krislo ironijos, bet, jei manote kitaip – pritarsiu, antgalvėn iškeltų graikų kilmės žodžių jungtyje slypi aibė prieštaringų užuominų.

Žodis „humoras“ kildinamas dar iš Hipokrato laikų medicininio termino taip įvardinusio sveikatingos kilmės skystį tekantį žmogaus kūne. Kai apie pažįstamą linksmuolį pasakome „Jame kunkuliuoja humoras!“ arba „Iš jo trykšta humoras“, spėju, esame kažkaip susiję su archainio mąstymo vingiais. Tobulėjantis mokslas ir jo pagalbininkė literatūra, jau seniai humorą pripažino ne antropų vidiniu skysčiu, bet mažiau apčiuopiamu reiškiniu – intelekto gebėjimu. Tyrinėti humoro prigimtį ir jo taikymo galimybes ėmėsi filosofai, rašytojai, o kai tokių atsirado – ir psichologai. Šiandien sunku pasakyti, ar Servantesas, Sviftas, Rablė savo raštuose humorą preparavo, ar tiesiog leido jam cirkuliuoti iš knygų puslapių į skaitytojų minčių bibliotekas. Bandant keliais žodžiais aptarti šią didžią temą – šypsenos geną, pripažinta, humoras, tai intelekto gebėjimas pritaikyti „Kolumbo kiaušinio“ metodą sprendžiant nelauktai iškilusias problemas. Iš to ritasi pirmoji išvada – humoras yra kūrybingumo rodiklis, antra – „Pagal Jurgį ir kepurė“. Šį teiginį galima perfrazuoti: „Kokia galva, tokia ir šypsena“. Po to, kas pasakyta, mostelėsiu – kad galvoje nešvilpautų vėjai, kiekvienas karjeros laiptais kopiantis asmuo privalo kasdien skaitinėti „Patarlių ir priežodžių“ tomą, nes tai yra tikra humoro enciklopedija. Bet kurią depresinę situaciją galima neutralizuoti pritaikius liaudies išmintį, pvz.: „Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“!

Žodis „demokratija“, sudarytas iš dviejų komponentų: „demos“ – liaudis ir „kratia“ – valdžia. Antikos Eladoje išrastas valdymo modelis beveik nepakitęs veikia ir mūsų laikais. Bet, kaip ir Atėnų piliečių sueigose, šiandienos parlamentų balsuotojų valią dažnai savo naudai pajungia geriau retorikos meną įvaldę kolegos. Tokių mokovų seimuose netrūksta, nes daugumas jų, patys čia patenka savo rinkėjams pademonstravę oratorinius gebėjimus, taigi, panaudoję žodinę ekvilibristiką. Iškelsiu skambią prielaidą: oratoriams humoras – oras. Visi žinome, jei klausytojams (rinkėjams) nori patikti, kalbėk tai, ką jie nori išgirsti. Bet, dar geriau nei užuojauta, skambūs šūkiai ar planai, veikia jau minėtas Kolumbo atradimas – ištrauk iš savo Jurgio kepurės humoro zuikį, visi klausytojai pripažins – sugebi pajuokauti, sugebėsi ir savo pažadus įgyvendinti.

Kaip humoras ir demokratija sąveikauja pas mus, Lietuvoje? Per 33 (trisdešimt trejus!) metus, linksmybių netrūko. Istorikai primins – yra buvę, net seimui vadovavo ne šiaip politikai, bet tikri humoro grandai! Vienas jų ir dabar šposauja – kolekcionuoja, viešina parodose karikatūristų sukurtus savo šaržus. Bet žygyje į aukštą tribūną, šypsenos ar sarkazmo vaistus būtina naudoti atsargiai, tik pagal paskirtį. Sakytinio, monologuose ir debatuose rėžiamo humoro gradacijos: subtilus, šiurkštus, grubus, lėkštas, tiesmukas, spontaniškas, ambivalentiškas, mąslus, filosofinis... Dar žinomas anglų (britų), juodasis humoras, o mūsuose – ir suvalkietiško, žemaitiško, kaunietiško juoko rūšys. Kada ir kiek jo dozuoti? Rinkimų kampanijoje panaudojus ne tuos raminamuosius, galima ne tik prarasti balsų, bet ir ilgam susigadinti politinių gyduolių reputaciją.

Savivaldoje politikų išmintis, taigi ir humoro jausmas, rinkėjų vertinami ypač prielankiai. Vilniuje, pastarasis meras išgarsėjo linksma instaliacija Lukiškių aikštėje, socialinių tinklų metraštininkai plodami pasveikino „Pliažo vietoje Lenino“ idėją. Kaunietišką humorą (jo buvo daug) geriausiai supranta to miesto senbuviai, tad jiems spręsti, ar žvaliai nuteikė einamojo mero kadencija. Šiaulių savivalda išgarsėjo gebėjimu subtiliai paauklėti šalies valdžią, už tokį polinkį, balsuotų visi žemaičiai. Net neabejoju, dabartiniai Anykščių, Druskininkų merai, kaip ir kiti jų kolegos sugebėję pademonstruoti gyvenimišką išmintį, pratęs savo darbus.