Pėsčiųjų ir dviratininkų take “Birutės vingis”. Prie
Senojo klevo
Šiandien Valstybės laikraštyje
"Lietuvos Aidas"
publikuojamas mano akvarelių ir piešinių pluoštas.
Popierinis laikraščio variantas pasirodys rytoj,
tad, ieškantys galės nusipirkti jį spaudos kioskuose ir kt.
Malonaus pasižvalgymo!
Kazys
Kęstutis Šiaulytis
Akvarelės,
škicai ir tekstas
Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių
Naujas Vilniaus panerio takas Žvėryne
Smagi
naujiena sklando žiniatinklių pranešimuose: svarbi šios vasaros, prasidėjusios
jau gegužę, Vilniaus
naujiena – įrengtas ir atidarytas garsusis Žvėryno panerio takas “Birutės
vingis”. Naujoji pasivaikščiojimo ir dviratininkų trasa sujungė gausias Vingio
parko pėsčiųjų magistrales su seniai vilniečių pamėgtomis Neries krantinėmis,
kuriomis, žinia, naudojasi ne tik gružlių meškeriotojai.
Žvėryno
takas projektuotojų nepaprastai sumaniai įjungtas į paupio kraštovaizdį, su
čionykšte gamtine aplinka bendrauja žaismingai vingiuodamas, slapukaudamas,
tarsi, koks pagerintas miško takelis. Takas tįso dviem juostomis: pilkšvai raudona
ir pilkai melsva, kurios kai kur
persipina, susiglaudžia, atsiskiria, šoka į kalnelį ar neria į slėpingą medžių
guotą. Raudonoji tako danga skirta ratuotiems ir visaip kitaip riedantiems.
Pilkoji – pėstiesiems minti. Šalia pastarosios juostos įkurtos kelios poilsio –
suoliukų erdvės. Vienas, ties vaikų
sporto ir žaidimų aikštynu, kitas, saulėtoje Neries pakrantėje – natūralime
gamtos amfiteatre. Šioje erdvėje Neris, jos sala, primenanti antikinį irklinį
laivą, žalias Vingio parko medžių ekranas, yra svarbiausi žiūros objektai.
Aš, kaip ir
kiti dailininkai plenerininkai, esu ne kartą pasiguodęs: vasaros pradžia –
žalios spalvos hegemonija, nėra kur įterpti kitų spalvų… Bet šiandien,
žvelgdamas į Vingio parko medžių sieną
Spalvų
virsmai – atidesnių stebėtojų atrakcija, o štai Bebrų salos safariu gali
gėrėtis vakaro vaikštynių mėgėjai. Vos saulei pakrypus vakarop, sala atgyja –
štai vienas, antras, trečias bebras dygsta lyg kupstai, išnyra iš urvų,
atplaukia upe, štai dar vienas vaikštinėja salos paplūdimiu, kramsnoja paupio
šaukščius, paskui maudosi, vartosi seklumėlėje, o kiek pagalvojęs, panyra ir,
iškišęs iš vandens nosį, ramiai irkluoja
į Vingio krantą, gal kokių skanėstų augimvietę aplankys.
Vieną
karštos dienos peizažą pasirinkau tapyti įsikūręs Neries pakrantėje augančio
skroblo pavėsyje. Matyt apsistojau per daug arti pilkosios devynbalsės lizdo,
ji visą valandą linksmino mane skardžia giesme ir banguojančiais skrydžiais nuo
skroblo ant gluosnuo šakos ir atgal, tikrą koncertą surengė. Mačiau ir keletą
žvirblių, bet nei aš, nei kiti vaikščiotojai jiems nerūpėjo, tarp savęs
čiauška, vabalus gano, uodus gainioja. Bebrų salos pakraščiu nuplūduriavo
dantytatsis kragas su pulku jauniklių, salos paplūdinio smaigalyje ilgai
tupėjęs antinas nuskrido ir, tuoj į jo vietą nuo Vingio pakrantės akmens
atsklendė varna
Pasivaikščiojimas
Pilkųjų
tuopų pakrantėje
Bebrų
sala Neryje
Šypsena
Vakaro
debesys skambant strazdo giesmei
Užklupo
lietus
"Lietuvos Aido" puslapiai su
"Dailininko pasivaikščiojimais po Vilnių".
Pirkite spaudos kioskuose, parduotuvėse "Norfa",
didžiosiose "Maksima" ir mikro parduotuvėse "Narvesen".
Skaitykie internete ir bibliotekose...
