Kęstutis K.Šiaulytis
Atvirukų istorijos.
DIDŽIOJO KARO LAIŠKAI
Šiemet galėtume paminėti iliustruoto atviruko 150 metų jubiliejų. Filokartijos istorijos tyrėjų nuomone jie atsirado 1871 metais, besibaigiant Prancūzijos-Prūsijos karui. Abiejų šalių kareiviai, artimiesiems siunčiamuose atvirlaiškiuose rašydami apie savo sveikatą ir žygių nuotykius, dabino juos dar ir piešinukais, na o pašto kortelių leidėjai, pasigavę šią idėją, ėmė spausdinti atvirukus su nedidelėmis iliustracijomis: puošniomis gėlių girliandomis, ornamentais, vinjetėmis ir kt.
Iliustruotų atvirukų „Aukso amžius“ – 1895-1918 metai. Atrodo, to laikmečio dailininkai, fotografai, leidėjai, nutarė atvirukuose įamžinti visa, ką galima pasaulyje pamatyti ir pavaizduoti! Atvirukus imta pirkti ne tik korespondencijai, bet ir akių smalsumui patenkinti. Atsirado nauja žmogiška aistra – kolekcionuoti atvirukus. Rinkinių temos – beveik enciklopedinis žinynas, tarp jų populiariausios: militarika, marinistika, glamūras. Save gerbiantys kolekcininkai renka atvirukus ir originaliomis temomis. Pvz.: kvepiantieji žirneliai, žąsiaganiai, skrybėlės ir pan.
To meto atvirukas – šiuolaikinės vizualinės komunikacijos pranašas. Pažvelkime, jo sąrangos koncepcija – dominuojantis aktualus, įspūdingas, intriguojantis vaizdas, plius, glausta žodinė informacija: iliustracijos atributika, laiškelis, adresas – tapo nūdienos alfa ir omega. Galima teigti, jog šiuolaikiniai išmanieji telefonai siūlantys mums nedideliame ekrane begalinius reginių horizontus, yra tiesioginiai atviruko palikuonys. O ir formatas panašus – populiariausias aukso amžiaus atvirukų formatas – 14x9 cm, o populiariausių mūsų telefonų – 15x7 cm.
Jau septynias žmonių kartas apimančioje iliustruoto atviruko istorijoje yra ypatingas laikotarpis – Didžiojo karo metai. Europiečiai, to Pirmojo pasaulinio karo neplanavo, bet jei jau pradėjo, nutarė greitai sutriuškinti priešus ir sėsti rašyti pergalės memuarų. Bet, atsitiko kitaip. Viso žemyno frontuose ilgam, ketveriems metams (1914-1918), įstrigo milijonai šauktinių – buvusių studentų, žemdirbių, amatininkų. Priversti ištisus mėnesius tūnoti apkasuose, glaustis kareivinių barakuose, jie rado vieną atgaivą – rašyti laiškus. Visos kariaujančios imperijos: Rusija, Austrija-Vengrija, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija bei tos, kurių nepaminėjau, skubiai spausdino karo metui skirtus iliustruotus atvirukus. Pirmiausia: propagandinius, drąsinančius, guodžiančius, viltingus, žinoma, ir šlovinančius karo nuotykius. Atrodytų keista, tačiau nemaža išleista humoristinių atvirukų, pasišaipyta iš savęs ir priešiškų kaimynų. Šaunusis kareivis Šveikas, matyt, tik tokius pripažino. Sumanūs Vokiečių armijos generolai sugalvojo spausdinti atvirukus net „vietine“ – okupuotos šalies tematika. Kariai mielai įsigydavo tokių „vaizdų“, kad atvirukai papasakotų artimiesiems, kur dabar randasi jų sūnus ar mylimasis.
Didžiajame kare buvo mobilizuota 60 milijonų europiečių, tą skaičių reikėtų padauginti bent iš šešių šimtų, kad sužinotume kiek atvirukų kariai išsiuntė bei gavo iš savo namiškių.
Kviečiu patyrinėti čia publikuojamus Didžiojo karo laiškelius – jie pasakoja kiekvienam artimas istorijas.
Straipsnis publikuojamas laikraštyje „LIETUVOS AIDAS“.
Rasite ir „LA“ internetinėje svetainėje.
