Vakaras

Vakaras

2024 m. liepos 23 d., antradienis

SPORTO RUNGČIŲ VIRAŽAI

K. K. Šiaulytis. Olimpinis Galijos gaidys. 2024. Humorografija

Spaudos dailininko galerija 

Kęstutis K. Šiaulytis

 SPORTO RUNGČIŲ VIRAŽAI 

 Istorinis Prancūzijos simbolis Galijos gaidys, jau skelbia 33-ųjų Vasaros Olimpinių žaidynių pradžią. Nuo liepos 26 iki rugpjūčio 11 dienos pasaulinėje noosferoje dominuos intriguojančios sporto naujienos iš Paryžiaus! Šis, išminties, menų ir svajonių miestas, iškėlęs padangėn geležinį smilių – Eifelio bokštą, geba atversti linksmybėn net pačius niurgzliausius būties skeptikus. Dabar, vis dar turistus viliojantis 1889 metais išdygęs 301 metro ilgio pirštas, kviečia mus į stadionuose, aikštynuose, baseinuose  paruoštas tribūnas, o tiems, kurie ten netilps – garantuoja vietą prie asmeninių televizorių. Savų namų arena pati mieliausia! Saugioje, jaukioje aplinkoje lengviau pergyventi draminius sporto viražus: pralaimėjimus ir pergales, traumas ir rekordus, spengiančias įtampas, ginčus, diskvalifikacijas, nuobaudas, įvarčius, taškus, sekundes, metrus...

 Sporto nuotykiai vilioja ir mane. Kai jaunoji plaukikė Rūta Meilutytė 2012 metais Londono Vasaros Olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį, panorau ir aš ką gero nuveikti. Kol Albione siautėjo varžybų aistros, nupiešiau 32 dalių komiksą apie naujų laikų Robinzono sportinius žygdarbius negyvenamoje saloje. Vieną dalį čia publikuoju. Šiuo metu rengiuosi Paryžiaus žaidynėms. Braižau sporto šakų emblemų interpretacijas. Pvz. ženklas „Lengvoji atletika“, kiek pakoregavus primena garsųjį A. Diuma romanų herojų – kardinolą de Rišeljė.

 Visi už vieną, vienas už visus!


K. K. Šiaulytis. Pagalba krepšinio sirgaliams. 2024. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Lengvoji atletika. 2024. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Futbolas. 2024. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Krepšinis. 2024. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Plaukikė Rūta Meilutytė, 
Londono Vasaros Olimpinėse žaidynėse
 iškovojusi aukso medalį. 2012. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Sportiniai naujų laikų Robinzono
 nuotykiai negyvenamoje saloje. Piratų palikimas
. Akademinis irklavimas: aštuonvietė su vairininku.
 2012. Humorografija


Publikaciją pristato laikraštis
 "LIETUVOS AIDAS" 2024 Nr, 29.
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

2024 m. liepos 3 d., trečiadienis

MAIRONIS. NAUJALIS. LIETUVA BRANGI. LIETUVOS DAINŲ ŠVENTĖ 1924-2024.

K. K. Šiaulytis. Maironis prie Medvėgalio piliakalnių.
 Tolumoje  ir Girgždūtės galybė. 
2006. Akvarelinė iliustracija

LIETUVOS DAINŲ ŠVENTĖ 1924-2024

MAIRONIS. NAUJALIS.

 LIETUVA BRANGI 

Kęstutis K. Šiaulytis

 Kunigas, poetas Jonas Mačiulis-Maironis (1862-1932) ir vargonininkas, kompozitorius Juozas Naujalis (1869-1934), tarsi vienu metu istorijos bėgsmo pašaukti žadinti, kurti naująją, pavasario balsų Lietuvą. Kai Lietuvos dainų švenčių dalyviai susispietę po Vingio parko estrados arka dainuoja-gieda Maironio ir Naujalio „Lietuva brangi“, atrodo – sustoja laikas, atrodo – melodijos ir žodžių aidai pakilę, pavirtę neregimomis padangių upėmis, plūsta po visą šalį, drėkindamos visų įsiklausančiųjų akis.

 Mūsų dienų poetas Tomas Venclova yra prasitaręs: „Maironio eilėmis ir šiandien gali alsuoti; ir šiandien gyvas malonumas skalauti gerklę jų garsais, pasiduoti jų ritmui, sekti jų atbalsį ore“. Juozas Naujalis kaip ir kitas kompozitorius – Česlovas Sasnauskas (1867-1916), matyt pirmieji savo muzikine klausa nugirdo Maironio poezijos posmuose išrašytų žodžių slaptingą skambesį. Prisiminkite bent keletą eilučių iš „Kur bėga Šešupė“, „Užmigo žemė“, „Minija“, „Aš norėčiau prikelti“, „Taip niekas tavęs nemylės“ ir dar:

 „Išsisupus plačiai vakarų vilnimis,

Man krūtinę užliek savo šalta banga

Ar tą galią suteik, ko ta trokšta širdis,

Taip galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija!”

 Kai skaitai šias eilutes, atrodo, jos, lyg sudarytos iš amžinųjų simbolių virtinės, o ištarus balsu tuos čia sudėtus žodžius – garsas, regis, įgyja tūrį, formą, reiškiasi erdvėje pilių kuorais, giriomis, miestų bokštais, švyti saule ir lietumi tveriasi Lietuva. 

K. K. Šiaulytis. Šiluva. 

Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia.

 Akvarelė, 29,7 x 42

K. K. Šiaulytis. Dubysa ties Seredžiumi.
 2002. Akvarelė, 29,7 x 42

K. K. Šiaulytis.  Palemono kalnas Seredžiuje, 
ties Nemuno slėniu. 2002. Akvarelė, 29,7 x 42

K. K. Šiaulytis. Minija Priekulėje. 1990. Akvarelė, 24 x 32


Publikacija skelbiama laiikraštyje
 "LIETUVOS AIDAS" 2024 Nr.26
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje -

2024 m. birželio 26 d., trečiadienis

FUTBOLO ARTEFAKTAI. EURO 2024

K. K. Šiaulytis. Vartininkas. EURO 2024. Humorografija

Kęstutis K. Šiaulytis 

   FUTBOLO ARTEFAKTAI. EURO 2024

Spaudos dailininko pastebėjimai 

 Kaip kad permainingi, ciklopiškai audringi šios vasaros orai, taip Vokietijos stadionuose nuo pusės birželio, iki pusės liepos ūžauja, siautėja žymiausi kamuolio ir žaliosios vejos menininkai iš visos Europos – futbolininkai, bei jų talento gerbėjai – spalvagalviai fanai. Šimtatūkstantinės ovalinės ir stačiakampės tribūnos linguoja tarsi begaliniai saulėgrąžų laukai – kur link skrieja kamuolys, ten krypsta ir grimuoti, tapetuoti, aistringų mimikų sukarpyti žiūrovų veidai. Birbynių klyksmas, himnų, odžių posmai, kovos šūkiai aidais sukasi lyg vėjo gūsiai – atrodo, tai ne vyrai ir moterys nerimastingai dūsauja, o daugiabalse kakofonija švokščia pačios stadiono pastogės, padangtės bei ložės.

 Mūsų televizijos komentatoriai, pasirodo gerai susigaudo Euro futbolo žvaigždyne – įvairiausi skaičiai byra lyg finansų ministro ataskaitoje, žaidėjų psichologinės charakteristikos, polinkiai, pomėgiai, traumos, irgi svarbus pergalių faktorius. Teisėjai, treneriai – ne mažiau spalvingos asmenybės, nei po žaliapievę laigantys pėdakojai sportininkai. Kaip atsidurti rungtynių filmavimo režisieriaus krėsle – jis, vienu metu mato dešimčių operatorių pagautus reginius: žaidėjų choreografiją, trenerių performansus, teisėjų grimasas ir tapybiškas fanų gretas...

K. K. Šiaulytis. Rūpestingas futbolo teisėjas. 
Kamuolių nepritrūks! EURO 2024. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Specialusis futbolo teisėjas, 
kai per rungtynes žliaugia lietus… EURO 2024. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Raudona ar geltona? Teisėjas neapsisprendžia… 
EURO 2024. Humorografija

K. K. Šiaulytis.  Futbolo rungtynių televizijos 
komentatorius. EURO 2024. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Futbolo fanų kovos. .EURO 2024. Humorografija


  Humorografijos ir pašnekų esė
 publikuojami laikraštyje "LIETUVOS AIDAS" 2024 Nr. 25
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje. - 
 

2024 m. gegužės 22 d., trečiadienis

La Belle Epoque – VENECIJOJE. Atvirukų istorijos

Venecija. In Campo s. Polo. 
Akvarelė perteikta chromolitografine technika. 
Apie 1900 m. Dailininkas Raffaele Tafuri (1857-1929),
dalyvavęs pirmojoje Venecijos bienalėje.

Atvirukų istorijos 

Kęstutis K. Šiaulytis

La Belle Epoque – VENECIJOJE

 Devynioliktojo ir dvidešimtojo amžiaus sandūroje klestėjusi, ekonominiais, kultūriniais, technologiniais pasiekimais besididžiuojanti Puikioji Epocha, pasireiškė ir turistinių, pažintinių kelionių troškuliu. Pajuokausiu – troškulį geriausiai malšina vanduo bei vynas, tad nieko keisto, jog smalsiųjų Europos žygeivių akys krypo Italijon, o jau čia, visi keliai vedė į Veneciją. Šis, tarsi iš žalių lagūnų vandenų išniręs miestas, viliojo ne tik švytinčiais marmuro rūmais, slaptingais kanalais, tiltais, gondolomis, žvejų burlaiviais, bet ir sava nuotykinga jūrų valdovės istorija. Atsidūrus krantinėje šalia Šv. Morkaus kolonos, rodos, ir šiandien gali bangų vilnimis pasiekti didingąjį  Aleksandrijos miestą, šventąją Jeruzalę, galingąjį Konstantinopolį. Pusiau nutylimos legendos pasakoja, jog sumanūs Venecijos pirkliai ne tik Kinijos šilką, Damasko plieną, Arabijos prieskonius gabeno į savo uostą, bet, kur buvę, rinko, pirko, o kartais ir grobė meno turtus.

 1895 metais, venecijiečiai nutarė kitais būdais meną vilioti – surengė Venecijos dailės bienalę, kuri iki šių dienų vyksta neporiniais metais. Po dešimtmečių prisijungė ir muzikos, teatro, architektūros, šokio bienalės, o nuo 1934-ųjų, kasmet suošia garsusis Venecijos kino festivalis. Visi XX amžiaus Europietiškieji modernizmai, avangardai, kaip ir Amerikų, Afrikos, Azijos, Okeanijos menai čia buvo apsireiškę, bet šių dienų turistams, mieliausia išlieka Rialto tilto akis ir visur esantis Šv. Morkaus simbolis – sparnuotas liūtas.

 Šiame puslapyje publikuojame šešis apie 1900 metus išleistus venecijietiškus atvirukus. Šalia šių, dar šešiolika Venecijai skirtų „cartoline“ patalpinome LIETUVOS AIDO internetinėje svetainėje, skiltyje „kultūra, menas“. Apsilankykite – tam tereikia internetinėje paieškoje surinkti šio teksto antraštę. Nors ir kiek pablukę, daugiau nei prieš šimtą metų spausdinti chromolitografiniai atvirukai padės jūsų vaizduotei nusikelti į lagūnos žvejo laivą, šalia ugniakuro, gėrėtis akvarele tapytais saulėlydžiais ir  La Belle Epoque ramybe.


Venecija. Palazzo Ca d‘Oro.

Venecija. La Gondola. Fotografija ir reljefinis,
 auksu spaustas Šv. Morkaus evangelisto simbolis
 – sparnuotas liūtas

Venecija. Ponte di Rialto. 
Akvarelė perteikta chromolitografine technika. 
Apie 1900 m.

Venecija. La Porta della Carta. 
Akvarelė perteikta chromolitografine technika.
 Apie 1900 m.

 Venecija. Piazza san Marco. 
Akvarelė perteikta chromolitografine technika.
 Apie 1900 m.

Publikacija skelbiama laikraštyje "LIETUVOS AIDAS" Nr. 20, 2024.
Straipsnį ir dar daugiau atvirukų rasite "LA" internetinėje svetainėje:


Venecija. Panorama. Apie 1908 m.

Venecija. Colonna di S. Marco. Apie 1900 m.

Venecija. Ponte di Rialto.

Venecija. Piazza S. Marco.

Venecija. Canal Grande - Alberghi

 Venecija. San Barnaba.

Venecija. Basilica di Santa Maria della Salute (1630-1681)

Venecija. Rio Albrizzi

Venecija. Rio delle Torreselle.

 Venecija. Partenza per la pesca.

Venecija. Panorama e pescatori con capitello.

Venecija. Squero di San Trovaso.

 Venecija. Sul Molo.

Venecija. La Casa di Dezdemona.

Venecija. Notte in Lagune.

Venecija. Madonna in laguna e pescatori.

2024 m. gegužės 15 d., trečiadienis

GALVOJANT APIE EUROPĄ


K. K. Šiaulytis. Žaliasis mąstytojas. 1989. Humorografija

Kęstutis K. Šiaulytis 

Spaudos dailininko galerija

GALVOJANT APIE EUROPĄ

 Atrodo, nieko blogo nelauki, ramiai sėdi prie, arba guli šalia televizoriaus, stebi gerai pažįstamų kandidatų ir kitokių pretendentų beveik eilėdarinius pasižodžiavimus, kurie, vis pinasi, sukasi, šnara, sūkuriuoja – tarsi ataidi iš tolių: „Tupi žvirblis kamine, su lapine kepure...“. Bet, netikėtai, kažkieno ištartas žodis „Stambulas“, sudrumsčia vakaro tėkmę. Televiziniai diskutantai pakyla į kovą! Gal turkai vėl Vienos miestą apgulė? Kur šių dienų karalius Jonas Sobieskis, kur kunigaikščiai Radvilos ir mūsų karingi bajorai? Kinkom žirgus, jojam Europos ginti!

 Bet šių dienų politinės realijos siūlo mums kitais būdais savo rūpesčius neutralizuoti. Birželio 9-ąją rinkimai į Europos parlamentą. Briuselin pasiųsime tobuliausius tautiečius, kurie kartu su baskais, bavarais, mozūrais ir galais, keltais, lotynais, germanais bei skandinavais rūpinsis, kad neišsektų Gausybės ragas, kad žiburiuotų Eurovizinė ateitis, kur linksmybių šventėse akys žirgais laksto!

 Visą pavasarį, o ypač mieląją gegužę, už Botaninę Europą balsuojame savo daržuose ir soduose. Romos imperatorius Hadrianas Tivoli vilos alyvmedžių negenėjo, kaip ir Karalius Saulė – Liudvikas XIV, Versalio parko rožynų neravėjo, tačiau jų žaliosios vizijos ir šiandien klesti – kitaip, nei kažkada mūšiuose pelnytos pergalės.

K. K. Šiaulytis.  Europos Gausybės ragas. Koliažas

K. K. Šiaulytis. Eurovizija Malmėje – 2024. Koliažas

K. K. Šiaulytis. VU Vingio botanikos sode. 
Vilnius. 2006. Akvarelė

K. K. Šiaulytis. Pavasaris VDU botanikos sode.
 Kaunas. 2014. Akvarelė, 24 x 32

K. K. Šiaulytis. Parko deivė. 2024. Autorinis atvirukas

K. K. Šiaulytis. Vilanovo parkas. 
Ant tilto – paminklas karaliui J. Sobieskiui. Varšuva.
2005. Akvarelė, 24 x 32


Straipsnį - pašnekų esė, 
spausdina laikraštis "LIETUVOS AIDAS" Nr. 19 (2024).
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje - 

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/31646-2024-05-15-spaudos-dailininko-galerija-galvojant-apie-europa?