K.K.Šiaulytis. GALERIJA

2026 m. kovo 31 d., antradienis

VELYKŲ RYTAS

„Naujoji Romuva”. 1934 m. Nr. 168 (12),

kovo 25 d. Kultūros, literatūros, meno žurnalas.

Viršelyje: Dail A. Valeška. “Nuėmimas nuo kryžiaus”.

Žurnalo redaktorius Juozas Keliuotis.

Kęstutis K. Šiaulytis

VELYKŲ RYTAS

„Skamba ir gaudžia Velykų varpai!“ tokiu sakiniu ar Velykinės giesmės antrašte: „Linksma diena mums prašvito“, ano meto Lietuvoje prasidėdavo dažnas kovo, balandžio mėnesių žurnalo vedamasis straipsnis. Šia džiugia žinia nešini, saulėtais, pavasariniais piešiniais, nuotraukomis ar paveikslų reprodukcijomis pasipuošdavo ir tų periodinių leidinių viršeliai. Jūsų dėmesiui – „Velykiniai“ žurnalų viršeliai iš mano senosios spaudos rinkinio.

„Motina ir vaikas”. 1931, Nr 3, kovo m.

Viršelyje – Vilniaus verbos iš

p. Sofijos Čiurlionienės – Kymantaitės rinkinio.

Žurnalą leidžia Lietuvos Vaiko Draugija.

„Savaitė”. 1943 m. balandžio 24 d.

Iliustruotas savaitinis žurnalas visiems.

Redaktorius ir leidėjas Kazys Obolėnas.

Tikėtina, viršelio autorius – Telesforas Kulakauskas.

„Vyturys”. 1936 m. Nr. 4, balandžio mėn.

Žurnalo redaktorė M. Nemeikšaitė.

Viršelio autorė – Domicėlė Tarabildaitė.

„Žiburėlis”. 1943 m. Nr. 8-9, gegužės mėn. 1 d.

Žurnalo redaktorius Stepas Zobarskas.

Viršelio autorė J. Dobkevičiūtė – Paukštienė.

„Jaunimas“. 1930 m. Nr. 5. Kovo 27 d.

Leidžia Lietuvos jaunimo Sąjunga.

Redaktorius J. Kalnėnas.

„Pavasaris“. 1928 m. Nr.7. balandžio mėn. 15 d.

Žurnalą leidžia „Pavasario“ Sąjungos Centro Valdyba.

Atsakomasis redaktorius Razma Pranas.

Viršelio iliustracija pasirašyta inicialais V. J. K.

Taip pasirašinėdavo dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas.

„Šaltinėlis“. 1938 m. Nr. 8, balandžio mėn. 15 d.

Leidžia Marijonų Kongregacija.

Redaktorius kun. L Povilonis MIC.

„Jaunoji karta“. 1932 m. Nr. 7 (69), balandžio mėn. 15 d.

Redaktorius Ed. Lenkauskis.

Viršelio dailininkas Alfonsas Dargis.

Publikacija paskelbta

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr.13.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/35870-2026-04-01-velyku-rytas

2026 m. kovo 25 d., trečiadienis

LIETUVOS AIDO „Vieno Puslapio Galerija“. Ekslibrisų paroda "Lietuvos medicina 2024". Ekslibrisas – visuminės kultūros simbolis

Lolita Braza. Ekslibrisas Lietuvos medicinos bibliotekai

LIETUVOS AIDO

„Vieno Puslapio Galerija“

Ekslibrisų paroda "Lietuvos medicina 2024"

Kas gali patarti, kokio dydžio AČIŪ reikia pasakyti svečiams, viešnioms ir kolegoms, kurie kovo 13 dieną ir dar penktadienį, kai sako, laivai neplaukia iš uosto, susirinko į ekslibrisų, skirtų Lietuvos medikams ir medicinai parodos ir katalogo "Lietuvos medicina 2024" pristatymą Lietuvos medicinos bibliotekoje?

Dėkoju kolegėms Vaivai Simanavičienei – už katalogo dizainą ir maketą, Janinai Valančiūtei – už redagavimą ir pagalbą rengiant parodą. Ekslibrisų žinovams: Astai Kaktytei, Aidui Pikiotui, Stanislovui Gasiūnui, Edmundui Stasiuliui – už pagalbą aiškinantis ekslibrisų autorystę, metrikas ir technikas. Lietuvos gydytojų sąjungai ir daugeliui kitų, kurių dėka žinia apie ekslibrisą, kaip knygos ženklą, jo esmę sklido visuomenės ir medikų tarpe. Dėkui menininkams ir jų artimiesiems dovanojusiems darbus mūsų bibliotekos rinkiniui.

Ačiū profesoriams Albertui Gurskui ir Rasai Janulevičiūtei – už gerus žodžius katalogo dizainerei ir sudarytojai, bibliotekai už teminės ekslibrisų kolekcijos rinkimą, saugojimą ir sklaidą, jos vertę medicinos ir kultūros istorijai.

Regina Vaišvilienė, Lietuvos medicinos biblioteka

Kęstutis K. Šiaulytis

Ekslibrisas –

visuminės kultūros simbolis

Vos pasirodęs, truputį vėlavęs, Lietuvos medicinos bibliotekos ekslibrisų rinkinio katalogas "Lietuvos medicina 2024", akimirksniu tapo bibliografine retenybe. Leidinyje – naujai įsigyti, atrasti, dovanoti LMB ekslibrisų kolekcijos kūrinai. Tarp 200 grafinų miniatiūrų, švyti Domicėlės Tarabildienės, Gražinos Didelytės, Viktorijos Daniliauskaitės, Jūratės Stauskaitės, Virginijos Kalinauskaitės, Vinco Kisarausko, Rimanto Gibavičiaus, Algimanto Švažo, Petro Repšio, Alberto Gursko, Sauliaus Ikamo, Mikalojaus Povilo Vilučio, Rimanto Tomo Buivydo, Stasio Eidrigevičiaus kūriniai. Paskui ekslibriso patriarchą Alfonsą Čepauską rikiuojasi jo pasekėjai – Daliutė Ivanauskaitė, Aušra Čapskytė-Šarauskienė, Lolita Braza, Vaiva Simanavičienė (Vaišvilaitė), Henrikas Mazūras, Arūnas Vaitkus, Klemensas Kupriūnas, Vladas Kudaba. Didžiuma ekslibrisų skirti Lietuvos medikams, kurie, žinia, irgi yra savo profesijos menininkai. Bet, aukšto polėkio asmenybės neužsisklendžia vien savo tiesioginiame darbe – ekslibrisuose, šalia medicinos įrankių, ne vienam gydytojui dailininkai išraižė plunksną, teptuką, ar muzikinius, botaninius, filosofinius, poetinius, dvasinio gyvenimo simbolius. Jonui Basanavičiui, Vincui Kudirkai skirti ekslibrisai primena, kad medikai kuria Lietuvą ir politiniu, visuomeniniu veikimu.

Toks ekslibrisų katalogas – tarsi grafinis romanas – skaitai pavardes, aiškiniesi simbolius, tyrinėji dailininkų sukurtą plastiką. Vartau rinkinio puslapius ir vėl grįžtu atgal, netikėtai, tie nerašyti ženklai iššaukė mintį – ekslibrisas, tai visuminės kultūros simbolis! Kiti nuosavybės ar priklausomybės ženklai: herbai, monogramos, inicialai, įvairiausi logotipai, emblemos atstovauja atskirybėms: asmeniui, giminei, įmonei, kokiam reiškiniui. Ekslibrisas gi, susieja asmenį su knygomis, o per jas – su kultūros begalybe.

Dėkojame šio katalogo sudarytojai Reginai Vaišvilienei.

Albertas Gurskas. Gyd. Jūratės Jurkevičienės

Povilas Šiaučiūnas. Vincas Kudirka

Alfonsas Čepauskas. Chirurgo m. dr. E. V. Gaidamonio

Vytautas Bačėnas. Profesoriaus Kęstučio Vitkaus

Viktorija Daniliauskaitė. Kardiochirurgo Giedriaus Uždavinio

Vytautas Kazimieras Jonynas. Vitolis E. [Enrikas] Vengris

Ši publikacija puošia naujausią

laikraščio "LIETUVOS AIDAS"

numerį. 2026, Nr. 12.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

35830-2026-03-26-lietuvos-aido-vieno-puslapio-galerija

2026 m. kovo 18 d., trečiadienis

ŠKICO MENAS. VEIDOGRAFIJA

K. K. Šiaulytis. Dailininkas, fotografas

Rimantas Dichavičius. 2017

Kęstutis K. Šiaulytis

ŠKICO MENAS. VEIDOGRAFIJA

Šiame puslapyje planavau išsamiai papasakoti, kaip smagu keliais štrichais ar teptuko potėpiais gaudyti žmonių veido, tiksliau – charakterio, bruožus. Tą kūrybos sritį pamėgau dar tais laikais, kai tekdavo valandų valandas praleisti visokių pasitarimų, susirinkimų salėse. Škicuodavau sėdinčius posėdžiautojų prezidiumuose, šnekorius tribūnose bei jų ištikimus klausytojus. Taip greičiau priartėdavo kavos pertraukos, tų renginių finalinės ovacijos... Viena tokio sumišimo dalyvė, pastebėjusi, kad man neblogai sekasi dailinti šukuosenas, tiesinti nosis ir aukštinti kaktas, pakvietė mane škicuoti rimtuose pobūviuose, kur per vakarą tekdavo linijų vingrėmis šimtinę linksmuolių apibūdinti. Kai pastebėjau, kad lietuviai nebebijo būti „pagauti“ popieriaus lakšte, portretiniais škicais apdalinau visus pažįstamus, gimines, kolegas, plenerų, ekspedicijų, kelionių bendražygius (troleibusuose nepiešiau).

Esu sukūręs keliolika tūkstančių tokių veidografijų, škicai sugulė pozavusiųjų archyvuose, bet ir mano stalčiuose liko dar keli šimtai. Paskaičiavau, jei kiekviename laikraščio numeryje pateiksiu po dešimt veidų, tai prireiks 50 „Lietuvos aido“ numerių. Kad puslapyje sutilptų ir vienuolika, trumpinu tekstą.

K. K. Šiaulytis. Dailininkas,

tapytojas Vytautas Šatas. 2011

K. K. Šiaulytis. Dailininkas, tapytojas

Aleksandras Vozbinas plenere. 2014

K. K. Šiaulytis. Aktorius Ferdinandas Jakšys. 2011

K. K. Šiaulytis. Poetė Lidija Šimkutė

skaito savo eiles. Vilnius, popietė LRS salėje. 2016

K. K. Šiaulytis. Dailininkas,

tapytojas Arvydas Šaltenis. 2015

K. K. Šiaulytis. Archeologų pokalbis

vakaronėje prie laužo.

Gintautas Zabiela ir Džiugas Brazaitis. 2018

K. K. Šiaulytis. Violeta. Mergina,

apsilankiusi akvarelės parodoje Vilniuje. 2016

K. K. Šiaulytis. Tris kartus kalbininkas,

vertėjas Alfonsas Tekorius.

Portretinių škicų kompozicija. 2017

K. K. Šiaulytis. Dailininkė,

grafikė Dovilė Tomkutė. 2016

K. K. Šiaulytis. Autoportretas. 2004.

Straipsnis publikuojamas

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 11.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

35786-2026-03-18-skico-menas-veidografija

2026 m. kovo 12 d., ketvirtadienis

Antano Žmuidzinavičiaus Nemunai

A. Žmuidzinavičiaus prisiminimų knygos viršelio antraštė

Nuotraukoje A. Žmuidzinavičius

savo studijoje, Kaune. Nuotrauka

publikuota knygoje “Paletė ir gyvenimas”

Kęstutis K. Šiaulytis

Antano Žmuidzinavičiaus

Nemunai

Šiemet minėsime Lietuvos dailės pirmeivio, Dzūkijoje, Seirijuose gimusio dailininko Antano Žmuidzinavičiaus (1876 10 31 – 1966 08 09) 150 metų jubiliejų. Su žemiečiu, beveik kaimynu, druskininkiečiu, metais vyresniu M. K. Čiurlioniu, A. Žmuidzinavičius susipažino tik Varšuvoje, vienuose piešimo kursuose. Po kelerių metų jie abu jau tapo tikri vilniečiai, kartu Vilniuje kūrė Lietuvių dailės draugiją, organizavo pirmąją Lietuvių dailininkų parodą (1907). Ir Čiurlionį, ir Žmuidzinavičių dailės kūrybai įkvėpė, pakvietė, Lietuvos gamtos grožio, didybės pajauta. M. K. Čiurlionio dailėje jo gamtos rega išsiliejo muzikiniu skambesiu, poetine, simboline raiška, o A. Žmuidzinavičiaus drobėse – Lietuvos upės, ežerai, Baltijos jūra, laukų ir miškų gėlynai, pušynų kolonados, piliakalnių karingos kupros rikiavosi tarsi nuostabioje geografinėje enciklopedijoje. Ne kiekvienam duota, kaip šiems dviem menininkams, matyti ir savo kūryboje išreikšti slaptingas gamtos vydijas!

A. Žmuidzinavičius prisiminimų knygoje „Paletė ir gyvenimas“ (1961), užsimena apie savo kūrybos kritikus ieškančius dailėje tik novatoriškų dermių, darinių. Bet, jei kritikų buvo du, trys, tai dailininko kūrybos gerbėjų – tūkstančiai! Plačiose peizažinėse tapytojo drobėse, kukliuose plenerų etiuduose, tarsi amžiams užkoduota mūsų žemdirbiškos esybės žiūra. A. Žmuidzinavičiaus menas byloja nuolat vykstantį gamtos galybių virsmą, debesijų erdvių ir žemės tvirtybės sąveiką, mūsų čia buvimą. Žvelgi į kokią A. Žmuidzinavičiaus drobę, kurioje, rodos tik kokio ežero pakrantė pavaizduota, bet jauti, ten, šalia dviejų pušų stovi ir tu – matuoji akimis veidrodinę pasaulio begalybę.

Vėl atsiverčiu knygos „Paletė ir gyvenimas“ puslapius. Dailininko prisiminimai čia sukloti atskirais pasakojimais, kurie smagiu žodžiu nukelia mus į XX amžiaus pradžią, tarpukario Lietuvą, Miuncheną, Paryžių, Amerikon ar – į Čepkelių raistą! Pastaroji istorija prasideda taip: „1907 metų vasarą mudu su Tadu Ivanausku nutarėme perbristi Gudų girios dalį...“. Linkiu ir jums, kolegos laikraščio skaitytojai, šią smagiu pavasariu prasidedančią vasarą keliauti po Lietuvą, paieškoti Antano Žmuidzinavičiaus ežerų ir Nemunų!

A. Žmuidzinavičius. “Nemunas prieš audrą”.

1912 m. Reprodukcija iš albumo

“Antanas Žmuidzinavičius” (1957)

A. Žmuidzinavičius. “Žmonos portretas”.

1910 m. Nespalvota reprodukcija

iš albumo “Antanas Žmuidzinavičius” (1957)

A. Žmuidzinavičius. “Žvejai saulėtekyje”.

1946 m. Reprodukcija iš albumo

“Antanas Žmuidzinavičius” (1957)

A. Žmuidzinavičius. “Dvi pušys”. 1930 m.

Reprodukcija iš J. Jurginio knygos

„Lietuvos meno istorijos bruožai“ (1960)

Straipsnis publikuojamas

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 10.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

35752-2026-03-13-antano-zmuidzinaviciaus-nemunai

2026 m. kovo 4 d., trečiadienis

ATVIRUKŲ ISTORIJOS. ŠVEICARIJOS REGINIŲ PYNĖ

Proginis atvirukas skirtas Dainų šventei Ciuriche,

1905 m. Chromolitografinis, reljefinis

atvirukas spausdintas Ciuriche, išsiųstas 1905 m.

Kęstutis K. Šiaulytis

ATVIRUKŲ ISTORIJOS.

ŠVEICARIJOS REGINIŲ PYNĖ

Vienu puikiu eilėraščiu, netgi, vos keturiomis jo eilutėmis, tarsi poetine Vaivos juosta susiejo Maironis Lietuvą su Europos kalnų karūna – Alpėmis, su paslaptingąja Šveicarija, tarsi nužymėdamas dar tada – devynioliktojo amžiaus pabaigoje, atrodo visam laikui užmiršto Nemuno krašto ateities kelio žvaigždę!

RIGI KULM

Nuo viršaus Rigi Kulmo, aukščiau debesų,

Išmatyt negali Lietuvos;

Vien tik dunkso aplinkui vainikas kalnų,

Apsisupusių rūbais žiemos.

Eilėraštis atspausdintas 1895 m., pirmajame Maironio “Pavasario balsų“ leidime. Į Šveicariją, iki Didžiojo 1914 –1918 karo, o vėliau, jau iš Nepriklausomos Lietuvos, keliavo ne vienas mokslo siekiantis jaunuolis, į tarptautinius sambūrius – politikai, šalį pamatyti – smalsuoliai, o gydytojų patarti, į kalnų sanatorijas – sveikatos ieškotojai. Lygumų šalies pasiuntiniai nuo Dubingių, Drūkšių, Dievyčio ar Minijos, sveikino Keturių kantonų ežerą žvelgdami nuo Rigi Kulmo (1797 m) ar Pilato (2128,5 m) debesingų viršūnių, plukdė akis Ženevos, Liucernos, Bodeno, Tuno, Davoso ežerais, kopė, dar tik mintimis, į Materhorną (4478 m), Jungfrau (4158 m) ar Menchą (4107 m).

Tarpukaryje, Šveicarija, nepaliesta Didžiojo karo negandų, tarsi saugojo savyje Europos Belle Epoque – Gražiosios Epochos, miražus. Tas mielas, šeimyniškas, nuoširdaus religingumo laikmetis, dar pasidabinęs simbolizmo, secesijos, jugendstiliaus viltingomis pynėmis, kur ne kur žybtelėjęs modernizmo pramanais, atsispindėjo ir to meto atvirukuose, kurie, net prabėgus šimtmečiui, vis pasakoja savąjį pasaulį.

Čia publikuoju aštuonis Šveicarijoje platintus, 1895 – 1920 metais spausdintus atvirukus iš savo filokartinės kolekcijos.

Linkėjimai nuo Keturių kantonų ežero.

„Vizitinis“ – konvoliutinis atvirukas.

Chromolitografinis atvirukas spausdintas

Frankfurte prie Maino (Vokietija).

Išsiųstas Šveicarijoje 1901 m.

Liucernos liūtas. Paminklas,

skirtas Prancūzijos karaliui tarnavusiems

šveicarų gvardiečiams, žuvusiems 1792 m. Paryžiuje,

atminimui. Atvirukas išsiųstas 1907 m. į JAV.

Liucerna, miestas prie Keturių kantonų ežero.

Atvirukas spausdintas Liucernoje, apie 1909 m.

Linkėjimai iš kalnų. „Vizitinis“ atvirukas, chromolitografija.

Išsiųstas į Belgiją 1897 m. Atvirukas spausdintas

Tiubingene (Vokietija)

Altdorfas (Urio kantono centras),

paminklas legendiniam Viliui Teliui.

Atvirukas spausdintas Liucernoje, apie 1909 m.

Ciurichas, Ciuricho ežeras.

Panoraminis-diagramatinis atvirukas

su horizonte matomų kalnų vardais.

Atvirukas spausdintas Ciuriche, apie 1920 m.

Ober-Engadin (Aukštutinis Engadinas)

su vaizdu į Piz da la Margna kalną (3158 m).

!914 metais čia įkurtas Šveicarijos

nacionalinis parkas. Atvirukas

spausdintas Ciuriche, apie 1911 m.

Straipsnis spausdinamas laikraštyje

"LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 9.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article

/35701-2026-03-04-atviruku-istorijos-sveicarijos-reginiu-pyne

2026 m. vasario 25 d., trečiadienis

Vijoklė knygų mugė

K. K. Šiaulytis. Rašytojas jau prie kompiuterio, bet...

Kęstutis K. Šiaulytis

Vijoklė knygų mugė

Vilniaus knygų mugės keturdienis nebus savas bukinistinio sukirpimo knygiams. Tai uždara, atskalūniška, plačios bibliofilų genties padermė! Tos keistos asabos vengia visokių sambrūzdžių, smagių edukacijų, gi su rašytojais, poetais bendrauja tik per jų kūrybą. Gatvėse knygius retai pamatysi – gali juos aptikti bibliotekų skaityklų prietemose, antikvarinių knygynų užkaboriuose, vartančius kokį apdilusį, oda ar drobele įrištą tomelį sendaikčių, blusturgių sambūriuose. Šių nepribuvėlių asmeninai knygų rinkiniai gan dideli, tačiau neinventorizuoti, nenumeruoti, būste pasklidę nuo grindų iki lubų, tik pats knygius tokiame šabakštyne akių nepameta.

Knygiai matyt teisūs – mugėse sunku rasti kampą mąsliam skaitymui. Ir į Lazdynus riešutauti, pažintis gliaudyti, susirenka begalės triukšmingų komunikatorių! Blakstienomis skraido pasižmonėti užklydusios jaunos modistės, stenduose rymančius autorius apžiūrinėja vikrūs socialinių naujienų šienpjoviai, žaibuoja akiniais prakilnūs intelektualai, kainų išsigandę krapšto pakaušius pinigingieji, o mažesnių investicijų kišenės siunčia atgailaujančias šypsenas dailioms leidinių nugarėlėms. Autorius irgi atpažinsi iš galvos judesių: poetai prasilenkdami mirkteli likimo broliams, o rašytojai – minioje naviguoja kaip patyrę šturmanai, buriuoja ausimis – gal pagaus palankų brizą – šiltą atsiliepimą apie savo naujausią žodeliavimų darinį.