Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje Pamarių, pajūrių metraščiai (2). KETURI KRANTAI

K.K.Šiaulytis. Kuršių marios žvelgiant iš Nidos, pro Dailininkų molą. 2019

Kęstutis K.Šiaulytis

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje

Pamarių, pajūrių metraščiai (2).

 KETURI KRANTAI

 Atostogos pajūryje gerai išvėdina galvą, tad, atsiranda vietos prasmingoms mintims. Visi girdėjome, kažkur skaitėme, jog Lietuva turi 90,66 km Baltijos jūros kranto. Iš jų, Kuršių nerijos pakrantė – 50,03 km, o nuo Klaipėdos iki Latvijos sienos – 40,63 km. Betgi, enciklopedijos, žinynai teigia: Kuršių marios yra prigimtinė, neatsiejama Baltijos jūros dalis, moksliškai vadinama „lagūna“. Taigi, laikas padaryti tvarką savo geografiniame susipratime – pripažinkime sau, mokslinį faktą, jog Kuršių marios irgi yra Baltijos jūra! Tada, kitaip skaičiuokime ir krantus. Turime ne dvi, o keturias jūrines pakrantes! Prisidedame Kuršių lagūnos „žemyninę“, nuo Klaipėdos iki Nemuno deltos atšakos Skirvytės – jos ilgis Lietuvoje 98,94 km ir rytinę, vingiuotą Kuršių nerijos pakrantę – 60,35 km. Sudėjus, visi keturi krantai – jau 249,95 kilometrai! Jei kas abejoja ar verta taip susivokti, pasižvalgykite žemėlapyje – Baltijos jūroje šimtai įlankų, lagūnų, kurios ir seklesnės, ir mažiau druskingos, bet miestai prie jų, pavyzdžiui Karaliaučius (Kaliningradas) ar Peterburgas prie Nevos įlankos (ji dar vadinama „Markizo bala“), yra laikomi jūros uostais. Markizo balos vandens masė – viso labo 1,2 kubiniai kilometrai. Į Kuršių marias vien sūraus jūros vandens kasmet patenka 6,5 kubiniai kilometrai. Krantų augmenija, vandens sudėtis (druskingumas) Suomijos, Botnijos įlankose labai panašus į Kuršių marių. Tokia yra gamtinė realybė, geografinė tiesa. Tad, tiesiog paradoksalus nesusipratimas, kaip mes sugebėjome savo sąmonėje (ir informaciniuose leidiniuose), atskirti Kuršių lagūną nuo Baltijos jūros!?

 Visi keturi mūsų Baltijos jūros krantai labai skirtingi, todėl nuostabiai įdomūs. Nerijos vakarinis – balto smėlio paplūdimys apjuostas kopomis, pušynų vilnimis. Čia, kažkada, klimpdamos smėlyje riedėjo pašto karietos, šuoliavo raiti keliauninkai. Ilgus šimtmečius Kuršių nerija buvo gamtinis tiltas tarp Vakarų ir Rytų Europos. Kita Kuršių nerijos pakrantė, rytinė – pasipuošusi smėlio kalnais, ragais, plačiomis įlankomis. Ši pakrantė nuolat keičiasi skalaujama lagūnos bangų, apauga nendrėmis, ar vėl atsiveria smėliui. Pamenu, Pervalkos pakrantė ties Žirgo ragu prieš gerus trisdešimt metų priminė Šventosios pajūrį su nedidelėmis kopomis, dabar čia – nendrių miškas. Šioje lagūnos pakrantėje nuo seno kūrėsi žvejų kaimai: Nida, Purvynė, Preila, Pervalka, Juodkrantė. Kitame, žemyniniame Kuršių lagūnos krante, taip pat netrūko žvejų gyvenviečių: Dreverna, Kintai, Ventė, Mingė. Dabar ruožą šios pakrantės jau užėmė Klaipėdos uostas ir miestas, o ateityje, pranašauju, čia bus sukurtas kažkas panašaus į Alandų salų rojų su vandenų „konglomeratu“. Čia klestės jungtinis Lagūnos, Karaliaus Vilhelmo kanalo, Minijos upės, Nemuno deltos kurortas. Poilsiautojai kursis ir Saugose, ir Priekulėje, Šilutėje. Ketvirtoji mūsų jūrinė pakrantė – visiems gerai pažįstama. Jos gyvenvietės ir kurortai: Melnragė, Giruliai, Karklė, Nemirseta, Palanga, Šventoji kasmet priima per milijoną svečių – poilsiautojų.

 Kai kurie ateities paišytojai (futurologai), pranašauja nuolatinį klimato atšilimą, planetos ledynų tirpsmą, jūrų vandens lygio kilimą, tad jau braižomi žemėlapiai su naujais Baltijos jūros krantais. Pagal juos, ateityje uostu ir kurortu taps Vilnius, o Medvėgalis, Šatrija – tik salelėmis naujose mariose. Kol taip neatsitiko – atostogaujame prie savo keturių Baltijos krantų!

K.K.Šiaulytis. Pervalka. Pakrantė ties Žirgo ragu. 1985

K.K.Šiaulytis. Ventės rago švyturys. 1990

K.K.Šiaulytis. Nida. Saulėje sušvito Grobšto ragas. 2019

K.K.Šiaulytis. Nida. Vakaras prie marių. 2015

K.K.Šiaulytis. Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia. 1990

K.K.Šiaulytis. Medžio kamienas Pervalkos – Preilos pakrantėje. 1991

Straipsnis ir akvarelės publikuojam- laikraštyje

 „LIETUVOS AIDAS“

 ir jo internetinėje svetainėje -

  https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25954-07-23-dailininko

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje. Pamarių, pajūrių metraščiai (1). Kirai

 K.K.Šiaulytis. Juodkrantė. 1991

Kazys Kęstutis Šiaulytis

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje

Pamarių, pajūrių metraščiai (1). Kirai 

 Kartą stebėjau Kuršių marių pakrantėje mindžiukuojantį retą paukštį – jūršarkę. Kai ji nuskrido, nuėjau ton vieton šlapiame smėlyje paliktų pėdsakų fotografuoti, bet, lengva bangelė šliūkštelėjo, nunešė juodukės kojų paliktą įrašą. Kitą dieną man pačiam taip nutiko... Pleneravau Nidos žvejų uostelyje, staiga apsiniaukė vakarinė padangė, per Urbo kalną vėjo dūko permestas lietaus škvalas ūžtelėjo, permerkė mane, o tapytą akvarelę – tiesiog „nuplovė“. Žinia, šiandien kompiuteriuose linguoja begaliniai naujienų vandenynai, spalvingų reginių okeanai, bet, svarstau, kybo tai ant plauko – dunkstelės griausmavaldis Perkūnas, dings elektra – bus, kaip su jūršarkės raštais. Kol taip neištiko, naudojamės skaitmenine visagalybe: komentuojame politinius dienraščius, visuotinei apžiūrai pažeriame asmenukes, publikuojame dar laiko nenuskalautus kelionių metraščius.

 Vieversys – artojų paukštis, gandras – šienpjovių, na o atostogininkų, be abejo – kiras. Sidabrasparniai kirai visą vasarą budi Baltijos pajūryje: palydi laivus, prižiūri Kuršių marių pakrantes, matuoja didžiųjų kopų viršūnes. Gal, klaipėdiečiams, pamariečiams jų čaižūs balsai pabosta, bet atvykėliams poilsiautojams – kiro klyksmas, lyg kovos šūkis: „Gaudom vasarą!“ Tas kiaurai veriantis, atrodo visas apsnūdusias kūno ląsteles žadinantis garsas paverčia mus irgi bemaž paukščiais – skrydį išbandom siausdami Baltijos bangose, plėšrūnišką alkį – eilėse prie maistprekybos taškų. Rudeniop kirai aprimę, baltais būriais nutūpę pamario ragus, Smiltynės krantines, Palangos tiltą – ruošiasi kelionėn į šiltesnius kraštus. Bet, gal jie niekur neišskrenda, tik, pakilę aukštyn, ištirpsta kažkur dausose, o pavasarį vėl materializuojasi – vieną rytą, žiūrėk, jau tupi ant stulpų, lyg Dangės pakrantės žibintai.

 Kažkada leidau ir redagavau žurnaliuką vaikams apie gamtą, dailę – „Žaliasis laikraštis“ (1992-1997). Viename žurnalo numeryje pasakojau apie kirus, piešiniu aiškinau kaip juos atskirti nuo žuvėdrų. Paprasta: visų žuvėdrų uodegos skeltos, o kirų – tarsi lanku ar stačiai apkirptos. Žuvėdrų skrydis staigus, impulsyvus – jos tarsi šokinėja per neregimas kliūtis. Kirai, ramesni lakūnai, bet kai reikia – braižo ore įmantriausias kreives.

 Panašiai šuoliuoja, blaškosi ir mūsų mozaikiška atmintis: visada stabteli Klaipėdoje, Dangės keltų prieplaukose, užtrunka Jūrų muziejaus prisiminimuose, sveikina Juodkrantės juodalksnius, mosteli į Kintus ar Dreverną, grįžta į Pervalką, čia kopia pas Jonušo Rėzą, mėgaujasi Preilos rūkytais karšiais... Nidos prabangūs tinklai sugaudytų visus prisiminimų kerus, bet ji nebijo konkurencijos, ragina: plaukit į Ventės ragą, aplankykit Rusnę, Uostadvarį, pasisvečiuokit ir Priekulėj! Tik pasiimkit kelionėn gabalą pyrago – kirams pavaišinti.

K.K.Šiaulytis. Juodkrantės pamario promenada. 2020

K.K.Šiaulytis. Žurnalo „Žaliasis laikraštis“ viršelis. 1993

K.K.Šiaulytis. Preila. Edita ir Jonas muzikuoja. 2016

K.K.Šiaulytis. Kirai virš Nidos jachtų uosto. 2019

K.K.Šiaulytis. Klaipėda. „Memelio miesto“ šventėje. 2020

Straipsnis publikuojamas laikraštyje

 „LIETUVOS AIDAS“.

 Rasite ir jo internetinėje svetainėje –

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25920-07-16-dailininko

Spaudos dailininko dienoraštis. FUTBOLO PERGALĖS

K.K.Šiaulytis. Karšta futbolo vasara.

 2021. Humorografija

Kęstutis K.Šiaulytis

 Spaudos dailininko dienoraštis.

FUTBOLO PERGALĖS 

 Karšta. Šiluma muša rekordus Kanadoje ir Kapčiamiestyje.

 Atostogos. Nors, politinės aistros šalyje nenurimo, žiniasklaidos apžvalgininkų tekstuose jos prėskos, pablukusios. Gal, kad valdantieji minko vis tą pačią, užvakar užraugtą tešlą, gi opozicija vis svarsto, ar teks jai, bent koks naujojo pyrago gabalėlis. Premjerės monologai lyg žirneliai byra iš žiovulingų ekranų, tik, net žvirbliai nesijaučia jais sotūs. Lietuvoje tvanku, nes valdžioje slogu? 

 Skaitytojai, informacinių portalų čiabuviai, atsigauna siaučiant krepšinio škvalams. Juos organizuoja iškalbūs varžybų komentatoriai, visur suspėjantys sporto reporteriai ir pranašautojai. Užganėdinti ruošėmės ilgam pergalių sezonui, bet ... tegul džiūgauja Slovėnija, jos basketbolistai dar niekada nerungtyniavo Olimpinėse žaidynėse!

 Globali Lietuva šiandien turi pasirinkimą – jei dūžta savos krepšinio rinktinės svajos, prisišliejam prie kurių nors Euro futbolo fanų! Vieni žavisi Joachimo Liovo treniruojama Vokietijos komanda, kiti spaudžia kumščius už Angliją, Italiją, Prancūziją ar palaiko kaimynus „rytiečius“: čekus, vengrus, ukrainiečius, lenkus. Skandinavijos gerbėjai balsuoja už Švediją, Daniją, Ispanijos kojaspyris nusipelno palankumo vien dėl futbolininko ir trenerio Luiso Enrikės, Portugalijos komandoje pakeri garsusis Kristijanas Ronaldas.

 Šis Europos futbolo čempionatas - tarsi dvigubas karnavalas: sirgaliai dėvi ir Užgavėnių ir Karantino kaukes. Jau antras mėnuo futbolo aistruoliai, lyg benamiai studentai blaškosi po visą Europą – nuo Baku iki Amsterdamo, iš Belgrado į Petrogradą, balsuoja Austrijos autostradose, gaudo kvapą Italijos greitkeliuose, testuojasi Frankfurto ir Londono oro uostuose, nakvoja Briuselio karčiamose. Linksmuolis Fanfanas Tulpė negalėtų konkuruoti su mūsų laikų futbolo fanais – smagūs nuotykiai byra per kiekvienas rungtynes: lekia aukštyn pergalių perukai, rieda grimo ašaros, skraido vėliavos, linguoja tūkstantiniai chorai, trata kaulai ir būgnai. Jei karikatūristas kartu su jais ūbautų-ūžautų tose tribūnose, nebeturėtų ką bepridurti, bet išgyvenant rungtynes virtualiai, tiesiog būtina varžybas piešiniais papildyti.

 Vieną iš čia publikuojamų humorografijų skaitytojai turi pabaigti patys. Kilstelkite temperatūrą, įrašykite termometre paskutinių rungtynių: Anglija – Italija rezultatą, nes aš, dar jo nežinau. Varžybos vyks liepos vienuoliktąją.

K.K.Šiaulytis. Amžina sirgalių diskusija –

 kuris sportas tikresnis? 2011. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Raudona kortelė – pašalinimas iš aikštės.

 2021. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Futbolo detektyvas. 2021. Humorografija

K.K.Šiaulytis. TV sirgalių futbolas. 2021. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Baudos smūgis. 2021. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Teisėjui patiko. 2021. Humorografija

Straipsnis ir humorografijos publikuojami 

laikraštyje “LIETUVOS AIDAS”. 

Rasite ir “LA” internetinėje svetainėje - 

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25860-07-09-spaudos

K.K.Šiaulytis. NAUJOJI EUROPA. 2021.Humorografija

Publikacija papildyta 2021 07 12.

HUMORO KALENDORIUS. LIEPA. Visuotiniai plenerai

K.K.Šiaulytis. Meškeriotojo svajos. Humorografija

Kęstutis K.Šiaulytis

 HUMORO KALENDORIUS

LIEPA. Visuotiniai plenerai

  Žydint liepoms, Palangos jūroje braido gal trečdalis Lietuvos, o kilometrinėse pliažų promenadose svylančių apvalainių kūnų karštis jaučiamas net Ignalinoje! Bet ir mes, atostogaujantys nuotoliniu būdu, turime galimybę gėrėtis bikiniais įrėmintomis formomis – socialiniai bei kiti tinklai kasdien organizuoja magius tele reportažus plikšių fiestoje.

 Dar du trečdaliai šalies populiacijos (bandos) poilsiauja kitaip – naudoja vietinius gamtinius resursus: mirksta ežeruose, šiltnamiuose nokina pomidorus, soduose sirpina serbentus, verčia iš koto baravykus grybų poligonuose. Kiek romantikos rudmėsių ir žvynabudžių žvalgyboje! Atsikeli, vos saulei patekėjus, eini miškan mieguistą šaltuką nuo pečių purtydamas, žiūri, kaimynas jau pilnu krepšiu iš tavo nužiūrėtos giraitės grįžta... Be abejo, ten dar liko kazlėkų, bet, nors mokslininkai ir priskiria juos baravykinių šeimai, pabliuškę „slidukai“ liks ilgam kėpsoti pušynėlio pakriaušėje kaip vabzdžių ir kirmėliukų viešbučiai. Tačiau daugelis mano pažįstamų po eglynus, beržynus klaidžioja ne tiek dėl grybų pelno – nesąmoningai ieško atgyjančių vaikystės pasakų knygučių iliustracijų: Domicelės Tarabildienės pieštų zuikių po paparčiais, kerpėto stuobrio su kelmučių pilimi, Telesforo Kulakausko gražuolių ūmėdžių šokio, Nijolės Jatulytės miško naujienų, randa net Vaclovo Kosciuškos svirnelį ant vištos kojelės. Jei tokiam grybautojui-svajūnui kelią pastoja koks išsiblaškęs lepšis paberžis, papuola jis tik į mobiliojo foto kadrą: „tegul sau stypso pabalęs smilgų globoje!“

 Ne kitaip ir su ežerų vaiduokliais – meškeriotojais. Kas nėra plūduriavęs valtelėje tarp dangaus skliauto ir vandenų gelmės, nepatikės, kad ne žuvys, o kitos realybės dvelksmas gundo žveją. Kai iriesi tarp čežančių nendrių per ryto rūko duknas, pagauni – pats esi ne ką ne žuvis. Šiek baugu, šiek smalsu, kol nutviskusi saulės skaidra mezga-neria raibulių panoramą. Tekšteli irklas, tuo pačiu atsiliepia lydekos uodega, dugno tinklus rezga lūgnės, lelijos – jei įtrauks, nesileisk į draugystę su lynais, čiupk šamą už uodegos, gal išplukdys į krantą... Virpa debesų veidrodis po vandeninių čiuožikų kojomis, krusteli!..., panyra!... žąsiaplunksnė plūdė – tai ešerys! Jis išnyra – tarsi atvirukas iš kitos realybės.

 Mumyse dar slypi ir paveldėta moliūgiška prigimties dalis, kuri traukia praleisti vasarėlę daržo lysvėje. Gegužyje kaišiojai sėkliukes-grūdelius į dirvą, o dabar – jau slapukauji žirnių sąžalyne, gliaudai saldžias ankštis, skini nosies dydžio avietes, genėji kvapnų krapo stiebą, ryji karčios vyšnios uogą... Sodybos pakraštyje, lyg margi merginų sijonai plaikstosi kosmėjų guotai, žibintais šviečia vaistingosios medetkos, per tvorą vingriomis gijomis lipa oranžiniai nasturtų nasrai... Jei lyja, stebi sodo ramybę iš pavėsinės klausydamas kaip čirškia baloj šlapias žvirblis, jei sausra – žvirblis maudosi smėlio dulkėse, o tu, sukiesi laistytuvu po sodą – po nuosavos konstrukcijos rojų.

K.K.Šiaulytis. Mėnulio delčia - vampyras. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Daugiabučio sodininkas. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Grybų debesis. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Jūrininko uostas. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Krepšininkas ir pica. Humorografija

Tekstas ir humorografijos publikuojami

 laikraštyje “LIETUVOS AIDAS” 

ir jo internetinėje svetainėje 

- https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25820-07-02-humoro-kalendorius-

FUTBOLO PERGALĖS

K.K.Šiaulytis. Liūdesys. 2021.Humorografija

Nyderlandai 0-2 Čekija

K.K.Šiaulytis. Padėka. 2021.Humorografija

Belgija 1-0 Portugalija

K.K.Šiaulytis. Siurprizas. 2021.Humorografija

Prancūzija 7-8 Šveicarija

K.K.Šiaulytis. Puikios rungtynės. 2021.Humorografija

Ispanija 5-3 Kroatija

K.K.Šiaulytis. Naujas pabas Anglijoje. 2021.Humorografija

Anglija 2-0 Vokietija

K.K.Šiaulytis. Dvi draugiškos spalvos. 2021.Humorografija

Švedija 1-2 Ukraina

K.K.Šiaulytis. Futbolo detektyvas. 2021.Humorografija

K.K.Šiaulytis. Patiko. 2021.Humorografija

K.K.Šiaulytis. INOVACIJA. 2021.Humorografija

K.K.Šiaulytis. Baudos smūgis. 2021.Humorografija

K.K.Šiaulytis. Sirgalių futbolas. 2021.Humorografija

LIETUVOS AIDO „Vieno Puslapio Galerija“. Miniatiūrų paroda „Pasaulis kitaip“

Rūta Eidukaitytė. Misionierių bažnyčia.

 7x5 cm. Mažiausia parodos miniatiūra.

LIETUVOS AIDO „Vieno Puslapio Galerija“

Miniatiūrų paroda „Pasaulis kitaip“ 

Vilnius, galerija RA, Pranciškonų 8.

 Parodos kuratorė – Rūta Eidukaitytė

Parodoje dalyvauja: Raimondas Savickas, Aleksandras Vozbinas, Arvydas Kašauskas, Palemonas Gintaras Janonis, Lilija Valatkienė, Algimantas Kensminas, Regina Pečiulytė, Irena Tallat – Kelpšienė, Giedrė Riškutė, Kazys Kęstutis Šiaulytis, Agnė Kulbytė, Vidmantas Gerulaitis, Meda Norbutaitė, Artūras Braziūnas, Mykolė Ganusauskaitė, Erika Petunovienė, Ugnė Žilytė, Irena Mikuličiūtė – Mika, Liutauras Griežė, Jolanta Krivickaitė, Andrius Makarevičius, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Egidijus Darulis, Genovaitė Skrabulienė, Simonas Skrabulis, Paulius Juška, Jurgita Rancevienė, Algirdas Mikutis, Jūratė Mitalienė, Daiva Kairevičiūtė, Inga Mrazauskaitė, Aušra Kleizaitė, Gintautas Vaičys, Mindaugas Juodis, Saulė Urbonavičiūtė, Eglė Šaltė, Ričardas Zdanavičius, Loreta Zdanavičienė, Gintaras Tadauskas, Giedra Purlytė, Vilija Kneižytė, Kristina Norvilaitė, Jurgita Buterlevičienė, Ieva Skauronė, Raimonda Jatkevičiūtė-Kasparavičienė, Ričardas Garbačiauskas, Ramunė Savickaitė, Jūratė Mykolaitytė, Joana Plikionytė – Bružienė, Jolanta Vareikaitė, Nijolė Šaltenytė, Lilija Puipienė, Augis Kepežinskas, Vija Tarabildienė, Laura Latour, Inga Orenius, Eugenijus Antanas Cukermanas, Aistė Bugailiškytė, Goda Lukaitė, Žydrūnas Mirinavičius, Diana Rudokienė, Tomas Rudokas, Rūta Eidukaitytė

Kęstutis K.Šiaulytis 

Žaismių kunstkamera 

 Šio teksto, skirto galerijoje „RA“ eksponuojamai miniatiūrų parodai, antraštės antrąjį žodį norėjau parinkti „platų“: „kaleidoskopas“, „universumas“ ir pan. Bet, „kunstkamera“ – manau tinkamiausias. Praveri galerijos duris antikvarinėje Pranciškonų gatvėje, patenki lyg į slaptą, kokio apšvietos epochos aristokrato keistenybių kabinetą: mažais langais švyti tarsi iš viso pasaulio surinkti įtapybinti šamanų talismanai, kaukės, tolimų kraštų vaisiai, sapnų dienoraščiai. Ant sienų, nuo grindų iki lubų, židinio glėbyje, durų rėmuose, kabantys tapybos ir grafikos darbai primena juvelyrikos šedevrus, poezijos posmus, muzikines elegijas.

 Tai, jau penkioliktoji, čia, mažiausioje Vilniaus galerijoje, veikianti miniatiūrų paroda. Kiekvienas joje prisistatęs menininkas žinomas kaip kuriantis savitus reginių pasaulius, tie „autoriniai“ vaizdiniai  mums iškyla vien ištarus jų pavardes. Paminėsiu tik keletą: Aleksandras Vozbinas, Palemonas Gintaras Janonis, Vija Tarabildienė, Nijolė Šaltenytė, Raimondas Savickas, Jūratė Mykolaitytė, Arvydas Kašauskas. Parodoje, tik užmetęs akį atpažinau ir nuotaikingąją Loretą Zdanavičienę, eksponuojančią koliažines drobeles, nepasislėpė ir naujos meno opinijos „žvaigždės“: paslaptingoji Ugnė Žilytė, mintį užšifravusi tapybinėje anamorfozėje, Meda Norbutaitė – ji pateikė tris žaviai keblius piešinius, Mykolė Ganusauskaitė – jos galingi mostai šį kartą įsikūnijo subtiliose akvarelėse.

 Smagu parodą apžiūrėti dar neatidarytą. Gali įsigyti kurį nori darbą, o ryt, prie kai kurių jau kabos raudona juostelė – parduota. Kaip visada, pirmiausia žinovai išgraibsto Pauliaus Juškos tarsi iš akies išriedėjusius figuratyvus. Šį kartą jo „Atspindys“ nupirktas jau per parodos atidarymą, vykusį birželio 16 dieną. Tąkart juostele atžymėti ir P.G.Janonio, Ievos Skauronės, Agnės Kulbytės, Rūtos Eidukaitytės darbai. Reginių gurmanai – meno kolekcininkai, galerijoje apsilanko ir su liniuote, žvalgosi, matuoja, koks darbas dar tilptų jų buveinėse, nes paveikslais nuklotos jau visos namų sienos. Tokiems patarčiau – rinkite tik miniatiūras – sukauptumėte Lietuvos dailininkų enciklopediją!

 Paroda veiks iki birželio 30 dienos, galerijos darbo laiku. Vėliau ši erdvė vėl taps kuo yra visada – svajingos tapytojos Rūtos Eidukaitytės kūrybine studija. Jei langinės bus atvertos – pasibelskite.

Jūratė Mykolaitytė. Žaidimas.

Paulius Juška. Atspindys.

Raimonda Jatkevičiūtė-Kasparavičienė. Kelias namo. (2)

Lilija Puipienė. Sinchronas pastoraliniam peizažui.

Raimondas Savickas. Pašėlusi vasara. (3)

Genovaitė Skrabulienė. Ryto meditacija

Ieva Skauronė. Be pavadinimo.

Straipsnis publikuojamas laikraštyje

 „LIETUVOS AIDAS“ ir jo internetinėje svetainėje  -

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25750-06-18