Kęstutis K. Šiaulytis
PRIE RADIJO BANGŲ
VANDENYNO (1)
Šiandien,
savo ausimis karpome, akimis nardome ne viename audringame komunikacijos verpete,
bet smagiausia buriuoti radijo bangose! Sukinėdamas seno radijo aparato
rankenėlę, klausydamas iš paslėpto garsiakalbio sklindančių įvairiausių
traškesių, šnabždesių, gali pasijausti Radijo Kolumbu, nugirdusiu epochą, kai
eteryje sklandė tik Morzės abėcėlės stuksenimų aidai! Italų mokslininkas
Gulielmas Markonis (1874 – 1937) sukūrė bevielį telegrafą, nuo 1896-ųjų, jo
išradimo dėka pranešimai Morzės abėcėle jau keliavo ne laidais, o skriejo
radijo bangomis. G. Markonis laikomas radijo išradėju, tačiau, tiesa sakant, garsą,
muziką perduoti radijo bangomis buvo sugalvota tik po dešimties metų. Tai Kanados
mokslininkas Reginald Fessenden (1866 – 1932) nutarė pasiekti, kad radijo antenos
skleistų ne tik brūkšnelius ir taškelius. Pirmieji neraiškūs garso
transliacijos bandymai fiksuoti 1900-aisiais, o 1906-ųjų metų kūčių vakarą R.
Fesendenas iš savo laboratorijos, radijo bangomis pasveikino pasaulį su Šv.
Kalėdomis, perskaitė keletą Luko evangelijos eilučių ir smuiku sugrojo giesmės
„O Šventoji Naktis“ melodiją. Tą jo radijo laidą gal galėjo išgirsti tik Atlanto
platybėse laivuose budintys jūreiviai-telegrafo operatoriai besiklausantys pranešimų
Morzės abėcėle, bet jei ir girdėjo, tikriausiai pagalvojo, kad pasivaideno...
Prieš šimtą
metų radijo bangos prabilo ir lietuviškai. Internete sugraibiau tokią žinutę: „1926 m.
birželio 12 d., 19 valandą iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo
šaukiniai: „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“. Pranešėjas Petras Speičys,
pasakęs „Labą vakarą“, perskaitė sveikinamąjį žodį, kelias ELTA naujienas
iš užsienio bei krašto vidaus gyvenimo pranešimus“. Klausytojų tikriausi buvo
nedaug, Lietuvoje tuo metu užregistruoti tik 323 radijo imtuvai (1939-aisiais –
59 393). Įdomu būtų išgirsti tuometinius Kauno radiofono balsus...
Mokslinės fantastikos puoselėtojai spėja, jog kada nors bus sukurti tokie
galingi prietaisai, jog galėsime atsekti, net kadaise į kosmoso platybes
paskleistus žodžius ir muzikos garsus... O šiandien – ačiū popieriui! Turime
išsaugotą spaudos langelį į Lietuvos radijo praeitį – 1932 metais leistą
savaitinį žurnalą „Bangos“. Žurnalo redaktorius – rašytojas, žurnalistas Augustinas
Gricius (1899 – 1972), leidėjas – žurnalistas, vargonininkas Antanas Bružas
(1893 – 1970). Kiekviename „Bangų“ numeryje, skyriuje „Radio savaitė“, per 8
puslapius buvo pateikiamos kasdienės įvairių radijo stočių (Paryžiaus, Vienos,
Prahos, Stokholmo, Štutgarto, Bratislavos, Budapešto, Gleivico, Talino, Rygos,
Florencijos, Kauno ir kt.) programos. Programų pradžia 6 val., pabaiga – 22
val., o šeštadieniais ir sekmadieniais – 23 val. Skaitai tas kalendoriškai
surikiuotas eilutes, rodos girdi kaip Kauno radijuje dainuoja solistė B.
Nekrašaitė: „Astrai vėlyvieji”, „Ko taip širdis vėl plaka”, „Trokštu aš meilės”
(1932, trečiadienis, rugsėjo 14, 18 val.), o štai sekmadienį, rugsėjo 11d.,
17,10 – net pusvalandį trunkanti laida „Pupų Dėdės pastogėj”. Laidos metu
linksmus kupletus rėžė aktorius, žurnalistas Petras Biržys. Pasakojama, jog
visi kas gali, metę sekmadienio pavakario darbus skubėdavo su Pupų Dėde radijuje
pabendrauti…
Tęsinys kitame “LIETUVOS AIDO” numeryje.
P. S.
Kai piešiu ar tapau, renkuosi klausytis lietuviškos radijo stoties “Gold FM” muzikos. Gal jos įkvėptas, o gal gero pranešėjų tempo pakylėtas, sukūriau publicistinės tapybos darbų ciklą “GOLD FM”. Tikėtina, drobėje, šalia aliejinių teptuko potėpių įsirašė ir muzikos garsų virpesiai…
Kauniečiams gal būtų maloni (nors ir sena), tokia žurnale aptikta sporto puslapio žinutė: “Šaulių futbolo pirmenybės eina prie galo. Šančių šaulių Kovas, sukirtęs praėjusį sekmadienį Kėdainių šaulius net 14:0, liko Aukštaitijos nugalėtojas” (“Bangos”, 1932, Nr. 37)
Publikacija skelbiama laikraštyje
"LIETUVOS AIDAS" 2026, Nr. 30.
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:
