Vakaras

Vakaras

2024 m. gegužės 22 d., trečiadienis

La Belle Epoque – VENECIJOJE. Atvirukų istorijos

Venecija. In Campo s. Polo. 
Akvarelė perteikta chromolitografine technika. 
Apie 1900 m. Dailininkas Raffaele Tafuri (1857-1929),
dalyvavęs pirmojoje Venecijos bienalėje.

Atvirukų istorijos 

Kęstutis K. Šiaulytis

La Belle Epoque – VENECIJOJE

 Devynioliktojo ir dvidešimtojo amžiaus sandūroje klestėjusi, ekonominiais, kultūriniais, technologiniais pasiekimais besididžiuojanti Puikioji Epocha, pasireiškė ir turistinių, pažintinių kelionių troškuliu. Pajuokausiu – troškulį geriausiai malšina vanduo bei vynas, tad nieko keisto, jog smalsiųjų Europos žygeivių akys krypo Italijon, o jau čia, visi keliai vedė į Veneciją. Šis, tarsi iš žalių lagūnų vandenų išniręs miestas, viliojo ne tik švytinčiais marmuro rūmais, slaptingais kanalais, tiltais, gondolomis, žvejų burlaiviais, bet ir sava nuotykinga jūrų valdovės istorija. Atsidūrus krantinėje šalia Šv. Morkaus kolonos, rodos, ir šiandien gali bangų vilnimis pasiekti didingąjį  Aleksandrijos miestą, šventąją Jeruzalę, galingąjį Konstantinopolį. Pusiau nutylimos legendos pasakoja, jog sumanūs Venecijos pirkliai ne tik Kinijos šilką, Damasko plieną, Arabijos prieskonius gabeno į savo uostą, bet, kur buvę, rinko, pirko, o kartais ir grobė meno turtus.

 1895 metais, venecijiečiai nutarė kitais būdais meną vilioti – surengė Venecijos dailės bienalę, kuri iki šių dienų vyksta neporiniais metais. Po dešimtmečių prisijungė ir muzikos, teatro, architektūros, šokio bienalės, o nuo 1934-ųjų, kasmet suošia garsusis Venecijos kino festivalis. Visi XX amžiaus Europietiškieji modernizmai, avangardai, kaip ir Amerikų, Afrikos, Azijos, Okeanijos menai čia buvo apsireiškę, bet šių dienų turistams, mieliausia išlieka Rialto tilto akis ir visur esantis Šv. Morkaus simbolis – sparnuotas liūtas.

 Šiame puslapyje publikuojame šešis apie 1900 metus išleistus venecijietiškus atvirukus. Šalia šių, dar šešiolika Venecijai skirtų „cartoline“ patalpinome LIETUVOS AIDO internetinėje svetainėje, skiltyje „kultūra, menas“. Apsilankykite – tam tereikia internetinėje paieškoje surinkti šio teksto antraštę. Nors ir kiek pablukę, daugiau nei prieš šimtą metų spausdinti chromolitografiniai atvirukai padės jūsų vaizduotei nusikelti į lagūnos žvejo laivą, šalia ugniakuro, gėrėtis akvarele tapytais saulėlydžiais ir  La Belle Epoque ramybe.


Venecija. Palazzo Ca d‘Oro.

Venecija. La Gondola. Fotografija ir reljefinis,
 auksu spaustas Šv. Morkaus evangelisto simbolis
 – sparnuotas liūtas

Venecija. Ponte di Rialto. 
Akvarelė perteikta chromolitografine technika. 
Apie 1900 m.

Venecija. La Porta della Carta. 
Akvarelė perteikta chromolitografine technika.
 Apie 1900 m.

 Venecija. Piazza san Marco. 
Akvarelė perteikta chromolitografine technika.
 Apie 1900 m.

Publikacija skelbiama laikraštyje "LIETUVOS AIDAS" Nr. 20, 2024.
Straipsnį ir dar daugiau atvirukų rasite "LA" internetinėje svetainėje:


Venecija. Panorama. Apie 1908 m.

Venecija. Colonna di S. Marco. Apie 1900 m.

Venecija. Ponte di Rialto.

Venecija. Piazza S. Marco.

Venecija. Canal Grande - Alberghi

 Venecija. San Barnaba.

Venecija. Basilica di Santa Maria della Salute (1630-1681)

Venecija. Rio Albrizzi

Venecija. Rio delle Torreselle.

 Venecija. Partenza per la pesca.

Venecija. Panorama e pescatori con capitello.

Venecija. Squero di San Trovaso.

 Venecija. Sul Molo.

Venecija. La Casa di Dezdemona.

Venecija. Notte in Lagune.

Venecija. Madonna in laguna e pescatori.

2024 m. gegužės 15 d., trečiadienis

GALVOJANT APIE EUROPĄ


K. K. Šiaulytis. Žaliasis mąstytojas. 1989. Humorografija

Kęstutis K. Šiaulytis 

Spaudos dailininko galerija

GALVOJANT APIE EUROPĄ

 Atrodo, nieko blogo nelauki, ramiai sėdi prie, arba guli šalia televizoriaus, stebi gerai pažįstamų kandidatų ir kitokių pretendentų beveik eilėdarinius pasižodžiavimus, kurie, vis pinasi, sukasi, šnara, sūkuriuoja – tarsi ataidi iš tolių: „Tupi žvirblis kamine, su lapine kepure...“. Bet, netikėtai, kažkieno ištartas žodis „Stambulas“, sudrumsčia vakaro tėkmę. Televiziniai diskutantai pakyla į kovą! Gal turkai vėl Vienos miestą apgulė? Kur šių dienų karalius Jonas Sobieskis, kur kunigaikščiai Radvilos ir mūsų karingi bajorai? Kinkom žirgus, jojam Europos ginti!

 Bet šių dienų politinės realijos siūlo mums kitais būdais savo rūpesčius neutralizuoti. Birželio 9-ąją rinkimai į Europos parlamentą. Briuselin pasiųsime tobuliausius tautiečius, kurie kartu su baskais, bavarais, mozūrais ir galais, keltais, lotynais, germanais bei skandinavais rūpinsis, kad neišsektų Gausybės ragas, kad žiburiuotų Eurovizinė ateitis, kur linksmybių šventėse akys žirgais laksto!

 Visą pavasarį, o ypač mieląją gegužę, už Botaninę Europą balsuojame savo daržuose ir soduose. Romos imperatorius Hadrianas Tivoli vilos alyvmedžių negenėjo, kaip ir Karalius Saulė – Liudvikas XIV, Versalio parko rožynų neravėjo, tačiau jų žaliosios vizijos ir šiandien klesti – kitaip, nei kažkada mūšiuose pelnytos pergalės.

K. K. Šiaulytis.  Europos Gausybės ragas. Koliažas

K. K. Šiaulytis. Eurovizija Malmėje – 2024. Koliažas

K. K. Šiaulytis. VU Vingio botanikos sode. 
Vilnius. 2006. Akvarelė

K. K. Šiaulytis. Pavasaris VDU botanikos sode.
 Kaunas. 2014. Akvarelė, 24 x 32

K. K. Šiaulytis. Parko deivė. 2024. Autorinis atvirukas

K. K. Šiaulytis. Vilanovo parkas. 
Ant tilto – paminklas karaliui J. Sobieskiui. Varšuva.
2005. Akvarelė, 24 x 32


Straipsnį - pašnekų esė, 
spausdina laikraštis "LIETUVOS AIDAS" Nr. 19 (2024).
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje - 

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/31646-2024-05-15-spaudos-dailininko-galerija-galvojant-apie-europa?

2024 m. gegužės 8 d., trečiadienis

LIETUVOS AIDO „Vieno puslapio galerija“ . Dailininkai šypsosi. Švęskime Europos dieną drauge

Karikatūrų parodos katalogo viršelis. 
Antano Bartašiūno humorografija

LIETUVOS AIDO „Vieno puslapio galerija“ 

Kęstutis K. Šiaulytis

Dailininkai šypsosi

 Lemtingą 2003 metų gegužę, 10-11 dienomis, balsavome referendume dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Pasisakė „už“ 91,07 procentai balsavusių. Tačiau nemaža dalis piliečių negalėjo atvykti prie balsadėžių dėl svarbios priežasties – skubėjo sodinti bulves, mat, sklido kalbos, jog įstojus į ES, Briuselis reikalaus jas dirvon užkasti kvadratiniu-lizdiniu būdu, kaip prie Chruščiovo buvo sėjami kukurūzai.

 2004 metų gegužės pirmąją mūsų šalies vėliava suplevėsavo 26 Europos valstybių gretoje! Jau dvidešimt metų, Lietuvoje, šalia trispalvės vėjuose plaikstosi ir žvaigždžių rato vėliava! Per tuos metus visko būta, litas pavirto euru, Briuselis, tikrai, vis turi pretenzijų žemdirbiams, o ir vyriausybei nuolat kažką rekomenduoja, siūlo, pataria... Euroskeptikai vėl nerimsta – pranašauja jog ūkininkai privalės globoti pievų boružes ir žiogus, o su savo belgų veislės karvėmis turės bendrauti prancūzų kalba...

 Kai Visagino Europe Direct vadovė Indrė Gruodienė pakvietė Lietuvos karikatūristus ką linksmą nupiešti EU ir Lietuvos jubiliejaus tema, suabejojome, kažin, ar išmislais pralenksime euroskeptikus...

 Šiame puslapyje, mūsų kuklūs bandymai, piešiniai iš karikatūrų parodos, kuri atsidarys Europos dieną, gegužės 9-ąją, Ignalinos krašto muziejuje.


Algimantas Snarskis

Švęskime Europos dieną drauge

Prieš 20 metų Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare. Šis istorinis žingsnis mums atvėrė sparčios materialinės ir dvasinės raidos galimybes Vakarų civilizacijos pagrindu. Lietuvos karikatūristai į šią dviejų dešimtmečių istoriją žvelgia pro savojo žanro estetinę prizmę. Keliaudami laiku, jie išryškina įvykusius svarbiausius pokyčius, akcentuoja šiandienos Europos Sąjungos iššūkius ir tikslus – ambicingo Europos Žaliojo kurso įgyvendinimą, demokratijos ir teisės tolesnį brendimą, valstybių narių konsolidaciją Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje, gynybinės galios stiprinimą. Jie mano, kad humoras ir satyra nepraranda vertės, jėgos ir šiais visuotinos kompiuterizacijos ir robotizacijos laikais. Dailininkų piešiniai atspindi Lietuvos piliečių nuotaikas ir leidžia suprasti, kaip pokyčiai veikia visuomenės sąmonę. Taigi, jų darbai tampa svarbia visuomenės diskusijos dalimi, kurioje aptariamos Europos Sąjungos vertybės ir iššūkiai. Geros jums humoro dozės! 

Su pozityviais linkėjimais Indrė Gruodienė

Europe Direct Visaginas vadovė


Jonas Lenkutis

Alvydas Ambrasas

Jonas Varnas

Kęstutis K. Šiaulytis. 
Europos sodininkas Bronis Ropė

Ilja Bereznickas

Ramūnas Vaitkus

Šią publikaciją skelbia laikraštis
 "LIETUVOS AIDAS" Nr. 18 (2024).
 Piešinius bei tekstus rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

2024 m. balandžio 24 d., trečiadienis

DAILĖS PLENERŲ POKYLIAI (1)

K. K. Šiaulytis. Tapybos oreivis. 2023. Humorografija, 21 x 29,7

Kęstutis K. Šiaulytis

DAILĖS PLENERŲ POKYLIAI (1)

 Mūsų dabartyje, taip giliai kultūriniais renginiais prisodrintoje terpėje, žodis „pleneras“ tapo toks pat įprastas, kaip ir „autoservisas“. Vis tik, tiems, kurie norėtų sužinoti daugiau apie šį prancūzišką terminą, siūlau patyrinėti čia publikuojamą humoristinę diagramą „PLEIN AIR“. Dailininkai, mėgstantys tapyti bekraštėse gamtinėse erdvėse, kregždžių krykštavimo ir žiogų žongliravimo sklidiname ore, galėtų būti šaukiami ir kokiu skambesniu vardu, pvz. „sklandytojai“. Mes, lyg kokie gandrai braidome Lietuvos paežeres, lekiam į pajūrį, gaudom karosus vietinėse mariose, pakilę aukštai – žvalgome klonius nuo istorinių piliakalnių. Esame tikri oreiviai!

  Mano, kaip ir kitų akylų sklandytojų vasarų aruoduose – ne tik gimtinės peizažų žemėvaizdžiai, saulėlydžiai ar mėlyni horizontai, škicų albumuose slapstosi ir linijų, spalvų dariniuose pagauti kolegiški performansai, pietų stalo asambliažai, saulės numargintos portretų mozaikos. Bėgant tų albumų – kelionių dienoraščių puslapiais, akinių neužteks, atverkite vidinį monoklį – šypsenos ir raukšlės nelengvai perskaitomos.

K. K. Šiaulytis. Dailininkas akvarelininkas, 
profesorius Antanas Visockis.
 2020. Akvarelinis etiudas, 32 x 24

K. K. Šiaulytis. Dailininkė scenografė, 
tapytoja Filomena Linčiūtė - Vaitiekūnienė.
 2017. Akvarelinis etiudas, 32 x 24

K. K. Šiaulytis. Dailininkas tapytojas,
 profesorius Valentinas Antanavičius. 
2017. Akvarelinis etiudas, 32 x 24

K. K. Šiaulytis. Dizaineris, dailininkas, 
fotografas Vilmantas Dambrauskas. 
2020. Akvarelinis etiudas, 32 x 24

K. K. Šiaulytis. Dailininkas vitražistas,
 tapytojas Liudas Pocius. 
2017. Akvarelinis etiudas, 24 x 32

K. K. Šiaulytis. Akvarelininkės plenere Dusetose,
 Sartų ežero pakrantėje “plauna” akvareles.
 2007. Akvarelinis etiudas, 24 x 32

K. K. Šiaulytis. Dailininkas tekstilininkas,
tapytojas Anicetas Jonutis.
2017. Akvarelinis etiudas, 24 x 32


 Straipsnį - pašnekų esė publikuoja
 laikraštis "LIETUVOS AIDAS", Nr. 17 ( 2024).
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/31513-2024-04-24-

dailes-pleneru-pokyliai-1?fbclid=IwZXh0bg

2024 m. balandžio 16 d., antradienis

Ritasi per Lietuvą klevų žydėjimas

K. K. Šiaulytis. Klevų žiedynų kupolai virš Žvėryno.
 2021. Drobė, aliejus. Privačioje kolekcijoje

Kęstutis K. Šiaulytis

Ritasi per Lietuvą klevų žydėjimas

 Krumtelėjo, garktelėjo kovas – tarsi jo nurodymo paklausę iš žiemygio pabudę medynai sutvisko metalų žvilgesiu: variu ir žalvariu apkerpėję liepos, uosiai, geležies tvirtumu – ąžuolai, juodalksniai, vinkšnos, guobos, alavo blausa – tuopos ir drebulės, bronza ir sidabru – pražydę gluosnių kupolai. Suūkavo balandis – jau kitaip, smaragdo, malachito, net rubino pumpurais ištiško medžių ir krūmynų tankmės. Bet šiemet, net nesulaukę gegutės pranašysčių, saulėtomis skraistėmis įsisupo klevynai, Elbruso sniegynais pakilo kaukazinių slyvų žydėjimas. Kai riedi automobiliu per Lietuvą, atrodo, kad kartu su tavimi kamuoliais nuo piliakalnių į klonius, iš pakelių į sodybas ritasi, skuba tie gegužraibiai medynų ratai, o štai, palaukėje, stabtelėjo net baltas mikroautobusas – žydinčių ievų gūbrys! Jis, žinoma, netrukus atsiliko, nors už posūkio, vėl matai rodos tą patį mikriuką skuodžiantį kažkokio upelio pakrante!

 Gal čia mes, žmonės, besukinėdami laiką, taip paspartinome pavasario permainas? Jau pražydo net sodų obelys, laukinės kriaušės, sulaukėjusios medlievos bei namų kiemelių jaukume raudonas uogas sapnuojančios vyšnios! Nežinia, kaip Kaune, Klaipėdoje, bet Vilniuje, ankstyvumo rekordą ruošiasi pasiekti alyvos! Tik šiandien, balandžio šešioliktąją, kai rašau šį tekstą, pati gamta matyt ėmėsi ramdyti tas nematytas užmačias. Termometras stabtelėjo ties skaičiumi aštuoni, popietę, pasikinkęs juodbėrius debesis atlėkė žvarbus vakaris, pažėręs lietaus, įsisuko ne laiku prasiskleidusius žiedlapius barstyti… Matyt, per gegužę, visa kas susirikiuos į savo kalendorių – birželį, lyg vainikuodama žydėjimo šventę, prasiskleis baltosios vandens lelijos. Po Joninių, dar bites prisikvies liepų alėjos, o rudeniop, paskutinės žiedelių girliandos puoš viržynuose sudygusių baravykų galvas.

K. K. Šiaulytis. Pavasario raktai. 2020. Miniatiūra

K. K. Šiaulytis. Senųjų parkų tankmių
 lanksvūnių žibintai. 2021. Akvarelinis škicas

K. K. Šiaulytis. Geltona saulė, baltoji vandenų lelija
 ir ežero akys. 2020. Autorinis atvirukas

K. K. Šiaulytis. Druskininkai. Žydi Čiurlionių sodybos
 obelys. 2023. Akvarelė, 29,7 x 42

Straipsnis publikuojamas laikraštyje
 "LIETUVOS AIDAS" Nr. 16 (2024)
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje -