K.K.Šiaulytis. GALERIJA

2026 m. balandžio 22 d., trečiadienis

Gluosnių palėpės, nendrių patalai ir „Ikea“ komodos pasas

K. K. Šiaulytis. Plenero akvareliniai-grafiniai

įspūdžiai prie dar užšalusio

Buivydiškių ežerėlio. 2026 03 16

Kęstutis K. Šiaulytis

Gluosnių palėpės, nendrių patalai

ir „Ikea“ komodos pasas

Spaudos dailininko dienoraštis

Šiemet, sostinės pastogių ledo varvekliai buvo menki, todėl teisėtai nesulaukė mūsų aktualijų žiniasklaidos dėmesio. Savo laiku parskrido varnėnai, o kiek vėlavusios žvitriosios gatvių stileivos – kielės, Vilniaus šaligatvius rado jau nutirpusius – suveikė gausus žiemos druskų derlius. Kaip niekad anksti parsirado šalies ratuotoje visuomenėje vis populiarėjančios gervės. Kol jų lizdaviečių pelkynai dar užkloti šalčio padargais, gražuolės priverstos staipytis paplenčių laukuose, palydimos tiek vairuotojų, tiek auto keleivių aplodismentų. Daug mačiusiems žiūrovams gervės primena agronomus – žirglioja žiemkenčių pasėliais tarsi įpareigotos, skabo želmenis, lyg tirdamos jų gajumą.

Šiais laikais, ankstyvą pavasarį po laukus pėstute kulniuoja tik sveikos gyvensenos šalininkai, registruojantys nueitus kilometrus mobiliuose dienynuose. Dar pasitaiko ornitologų, skaičiuojančių vieversių perimvietes bei vienas kitas dailininkas, besižvalgantis atgyjančių peizažų. Visiems jiems, gluosnių šakų palėpėse čirškia saulės išsiilgę žvirbliai, čeža stagarais patapę praėjusios vasaros žolynų guotai, šnara krūmuose įstrigę rudeniniai klevų lapai. Atrodo, tiek to grožio, tik tiek naujienų, gal dar koks geltonas šalpusnio žiburėlis švyti, bet smagu ir tokius pavasario ženklus rinkti! Kovo pabaigoje, Sudervėlės tvenkinių virtinėje, bangų apkramsnotas ledas glaustosi jau tik pavėsingose užuolankose, o atvaduotuose vandenyse, tarsi miniatiūrinių laivelių eskadros irstosi kirų būreliai, šmirinėja juodomis valtelėmis pavirtę laukiai, bangose supasi baltas bures išskleidusios gulbės. Dar po savaitės, kitos, ežerėliai pasirodys kiek ištuštėję, dalis paukščių slapstysis nendrių patalais išklotose gūžtose...

Pavasarinės būstų-gūžtų pertvarkos vyksta ne tik palaukėse, paežeriuose. Zylėms pašvilpavus, kikiliams pritarus, kasmet ir mūsų kaimynai pradeda sienas bilsnoti, gręžti, dažais kvėpinti... Aš turiu kitokį hobbi – apsilankau garsiajame Ikea prekybos poligone, kur visada rasi, ką naujo į namus partempti... Šiemet įsigijome laibą komodą, jos stalčiuose rašalą, škicų albumus, pieštukus laikysiu. Tik nedidelė problema – tą komodą dar reikia iš pagaliukų krūvos patiems surinkti... Atsiverčiu jos pasą-instrukciją, ten nupaišyti žmogeliukai šypso, o keliolikos puslapių brėžiniai aiškina kur ką primontuoti, prisukti, žodžiu – kviečia kūrybiškai pasidarbuoti. Įkvėpimo pagautas, tuos Ikėjos pieštinius meistrelius koliažuose įkurdinau...

K. K. Šiaulytis. XXI-ojo amžiaus komunikacija.

Atvirukas, koliažas

K. K. Šiaulytis. Iškilo problema. Atvirukas, koliažas

K. K. Šiaulytis. Instrukcija. Atvirukas, koliažas

K. K. Šiaulytis. Laukių tvenkinys

dvidešimt šeštųjų pavasario

lygiadienio pavakare. 2026 03 21

K. K. Šiaulytis. Giljotina? Atvirukas, koliažas

K. K. Šiaulytis. Linksmieji konstruktoriai.

Atvirukas, koliažas

Publikacija spausdinama

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 16.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

35988-2026-04-22-gluosniu-palepes-nendriu-

patalai-ir-ikea-komodos-pasas-spaudos-dailininko-dienorastis

2026 m. balandžio 14 d., antradienis

DIRBTINIO INTELEKTO GRIMASOS. DI šešėlis. Humoreska

Karikatūrų parodos plakatas.

Plakato autorius Jonas Lenkutis,

piešinio autorius Rolandas Vičys

DIRBTINIO INTELEKTO GRIMASOS

Lietuvos karikatūristai, kaip jau įprasta per pastaruosius 58-nerius metus, balandžio pirmąją atšventė atidarydami Vilniuje savo pieštinių juokų parodą. Šiemet narsieji humoristai bandė peršokti naują, Dirbtinio Intelekto iškeltą kartelę. Karikatūros menas visada alkanas iššūkių, socialinio gyvenimo aktualijų, politinių problemų ir klystkelių. Bet, matyt, DI vaiduokliai ilgam apsistojo mūsų taikiklių objektyvuose!

Parodoje dalyvavo 50 dailininkų, tame tarpe – septyniolika Vilniaus kolegijos menų ir dizaino fakulteto grafinio dizaino specialybės studentų (vad. Virginija Kalinauskaitė). Parodą organizavo Jonas Varnas, Jonas Lenkutis bei DI temą pasiūliusi Indrė Gruodienė, atstovaujanti „Europe Direct Rytų Lietuva“. Jos sumanymu, naujai iškeptos karikatūros dabar keliaus po visą Lietuvą – iš vieno kultūrinio renginio į kitą. Pirmoji stotelė po Vilniaus – Visaginas.

Šiame laikraščio puslapyje, šalia karikatūrų, skaitytojų dėmesiui ir DI realijų tekstinis škicas – mano humoreska.

Kęstutis K. Šiaulytis. Autošaržas

Kęstutis K. Šiaulytis

DI šešėlis

Humoreska

Ketvirtadieniui prašvitus, jau po dviejų kavos puodelių, patraukiau į artimiausią prekybos centrą nusipirkti tą dieną pasirodantį, vis dar popierinį, todėl mielą, dažais kvepiantį „Lietuvos Aido“ laikraštį. Bet, vos išlindęs pro daugiabučio namo bromą, patyriau inovacinį kontaktą... Kai, stabtelėjęs šaligatvio kryžkelėje svarsčiau kur pasukti – į „Norfą“ ar „Maksimą“, gergždinčiu, detektyvinio trilerio herojaus balsu prabilo mano išmanusis telefonas. Žvilgtelėjau, kas jam atsitiko – per visą pirštu redaguojamą ekraną rangėsi detalus Justiniškių mikrorajono planas, o jame, pulsuojantis taškas rodė mano buvimo vietą. Gi, Balsas, vis netilo, primygtinai siūlė: „Sukite kairėn, sukite kairėn, už dviejų šimtų žingsnių sukite dešinėn!“ Nusprendžiau paklusti – gal tai Vilniaus meras prisijungęs nurodinėja, gal kur vyksta gatvių remonto darbai ar evakuacinės pratybos? Vadovaujamas nurodymų, dvidešimt minučių klaidžiojau daugiaaukščių kiemuose, kol pagaliau išgirdau: „Įveikę pėsčiųjų perėją, sukite kairiau, tada braukite tiesiai, po šimto keturių plačių žingsnių pasieksite tikslą.“ Apsižvalgiau, nurodyta kryptimi matėsi trys stiklinės būdeles – gėlių, kebabų ir spaudos kioskai. Kertu perėją, skaičiuoju žingsnius, štai jau: „...95, 96, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104!“ Atsidūriau tiesiai prie spaudos kiosko langelio, o jame – vietoj anksčiau čia sėdėjusios damos – ekranas su švytinčiu kažkur matytos merginos veidu...

– Labas rytas! – prabilo ekrano mergina. – Mano vardas Diorama! Štai jūsų laikraštis!

Iš spaudos kioske esančios landos, tarsi bitė iš avilio, iššoko naujas „Lietuvos Aido“ numeris.

– Ar mes pažįstami? – žioptelėjau. Bet ekrano gražuolė nudavė, jog nepastebėjo mano sutrikimo:

– Galima tarti – taip... – šyptelėjo pikselinis ovalas. – Mano veido bruožai sugeneruoti pagal jūsų skonį, kuris, mums, Dirbtinio Intelekto Dimensijoms, žinomas iš jūsų apsilankymų feisbuko paskyrose, pasižvalgymų reklaminiuose pranešimuose, o DID ir jūsų asmens dalykinė pažintis fiksuota nuo to momento, kai prieš dvi savaites šiame kioske, kai čia dar sėdėjo antropė, už pirkinius susimokėjote banko kortele... – kol gaudžiau žadą, Diorama tęsė lyg kokia patyrusi vadybininkė:

– Gal norėsite įsigyti ir naują žurnalo „Atgarsiai“ numerį, ten publikuojamas jūsų bičiulio V. G. eilėraštis?

– Pirksiu! – kažkodėl nė nepasvarstęs, tariau aš.

– O savaitraštyje „Žvejo rytmečiai“ yra straipsnis apie Ilgio ežerą, prie kurio jūs praeitą vasarą pleneravote. Imsite? – apšalęs, linktelėjau, o mano naujoji pažįstama tarškėjo toliau:

– Rekomenduočiau įsigyti ir almanachą „Sveikata visiems“. Ten rasite jums aktualų straipsnį apie kojų sąnarius. Pastebėjome, kad eidamas vis šlubčiojate...

Po dar kelių naudingų pasiūlymų, kai mano pirkinių krepšys jau buvo panašus į nedidelę biblioteką, ekrano mergina dar priminė:

– Jūsų „Vilniečio kortelėje“ liko tik du pravažiavimo talonai. Papildykite.

Kai pasiteiravau ar galiu už pirkinius atsiskaityti banko kortele, malonioji Dio tarė:

– Nesirūpinkite. Aš jau nuskaičiau reikiamą sumą bei mini arbatpinigius nuo jūsų banko sąskaitos. Iki greito! Nuo šiol – būsiu jūsų DI šešėlis.

Ilja Bereznickas. AI (DI) ir būrėjos ateitis

Jonas Varnas. Normalus kolega, tik mąsto labai keistai!

Jonas Lenkutis

Juozas Juozapavičius

Gintautas Stankevičius

Vytautas Jurkūnas

Andrius Šiuša

Publikacija skelbiama

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 15.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

35941-2026-04-15-dirbtinio-intelekto-grimasos

2026 m. balandžio 10 d., penktadienis

DUSETŲ PADANGĖJE – SLAPTIEJI PIEŠĖJAI

Grupė „Slaptosios Piešėjų Draugijos“

dailininkų, parodos atidarymo metu.

Dusetų dailės galerijos foto.

Kęstutis K. Šiaulytis

DUSETŲ PADANGĖJE –

SLAPTIEJI PIEŠĖJAI

Nors ir slapukaujanti, bet visoje Lietuvoje jau žinoma vilniečių dailininkų grupė „Slaptųjų Piešėjų Draugija“, vieną šio pavasario dieną, tarsi Aukštaitijos erdvių išsiilgusių gervių pulkas, sulėkė į Dusetas. Nusileidę Sartų ežero pakrantėje, klegėdami suguro į Dusetų kultūros centro rūmą, kur, savo plačiais sparnais-piešiniais nuklojo visas Dailės galerijos sienas... Atskraidintoje vilniečių kūryboje – baltuose, kai kur akvarele pašlapintuose, anglimi paišinuose lakštuose, vingriomis linijomis, pastelių, sepijų, sangvino pustoniais nardo apnuogintos žmonių figūros. Tai – aktų paroda. Jos anotacijoje skamba tokia SPD kūrybinės veiklos formulė: „Ši kūrybinė raiška – tai sena fundamentali dailės meno tradicija – žmogaus figūros, kuria išreiškiama metafizinė pasaulio tvarka, vaizdavimo tradicija.“

Kiek netikėta, šiais, modernizmo ir kitų „izmų“ figos lapais prisidengusių menų laikais, dailės parodoje pamatyti tikrą, nuogą piešinio meistrystę! Savo kūrinius čia rodo 23 SPD autoriai. Vienų darbuose – klasikinio piešinio rimtis, gėrimasi žmogaus kūno grakštumu, Žmogaus, kaip Dievo kūrinijos vaisiaus pilnatve, kituose piešiniuose siaučia, neatpažinsi – autoriaus ar pozuotojo(s) ekspresija, kūno anatomija skleidžiasi raiškiomis, gyvybe pulsuojančiomis formomis. Atidūs žiūrovai pastebės ir žmogiškos saviironijos šypsnius, akių liūdesį, nerimą... Atidarydama ekspoziciją, SPD parodų iniciatorė Liuda Jaruševičiūtė – Stankevičienė priminė: „Žmogaus figūros piešimas reikalauja anatominių žinių ir išmanymo, nuoseklaus darbo, atsiribojimo nuo vulgarybės, tvirtų vertybinių pažiūrų ir tikėjimo.“

Tą pačią dieną, kovo 28-ąją, kitoje Dusetų kultūros centro erdvėje atidaryta foto menininko Alvydo Šalkausko foto koliažų ir fotografijų paroda „DICHOTOMIJA 2“. Palydinčiame tekste, autorius vienu sakiniu pravėrė savo laboratorijos duris: „...tai vizualinis pasakojimas apie moters kūną, jo formų poetiškumą, vidinius virpesius ir būsenų daugiasluoksniškumą.“

Įdomu, kad vienu metu, Kultūros centro ekspozicijose, ta pati – žmogaus kūno tema, kurią gvildena foto ir piešimo iš natūros menininkai. Gal, DKC direktorius Alvydas Stauskas, pats būdamas ir fotografas, ir dailininkas, tokiu sumanymu užminė žiūrovams vis dar aktualią mįslę: dailė – fotografija? Kas slypi, tame, tarp šių žodžių įstrigusiame brūkšnyje? Konkurencija? Kūrybinė bendrystė?

Abi parodos veiks iki balandžio 30 d.

Vidas Drėgva. Žvilgsnis. Škicas.

Vidas Drėgva. Atgaiva. Škicas.

Vidas Drėgva. Poilsis. Škicas.

K. K. Šiaulytis. Alvydo Stausko portretas.

Tapyta akvarele, vietoj

vandens panaudojus beržų sulą.

K. K. Šiaulytis. Foto menininkas

Alvydas Šalkauskas. Portretinis škicas.

K. K. Šiaulytis. Dusetų dailininkas,

pedagogas Romualdas Pučekas.

Portretinis škicas.

K. K. Šiaulytis. Vilnietis dailininkas

Vidas Drėgva kala vinuką dailės

darbui pakabinti. Škicas.

Publikacija skelbiama laikraštyje

"LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 14.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

35917-2026-04-08-dusetu-padangeje-slaptieji-piesejai

2026 m. kovo 31 d., antradienis

VELYKŲ RYTAS

„Naujoji Romuva”. 1934 m. Nr. 168 (12),

kovo 25 d. Kultūros, literatūros, meno žurnalas.

Viršelyje: Dail A. Valeška. “Nuėmimas nuo kryžiaus”.

Žurnalo redaktorius Juozas Keliuotis.

Kęstutis K. Šiaulytis

VELYKŲ RYTAS

„Skamba ir gaudžia Velykų varpai!“ tokiu sakiniu ar Velykinės giesmės antrašte: „Linksma diena mums prašvito“, ano meto Lietuvoje prasidėdavo dažnas kovo, balandžio mėnesių žurnalo vedamasis straipsnis. Šia džiugia žinia nešini, saulėtais, pavasariniais piešiniais, nuotraukomis ar paveikslų reprodukcijomis pasipuošdavo ir tų periodinių leidinių viršeliai. Jūsų dėmesiui – „Velykiniai“ žurnalų viršeliai iš mano senosios spaudos rinkinio.

„Motina ir vaikas”. 1931, Nr 3, kovo m.

Viršelyje – Vilniaus verbos iš

p. Sofijos Čiurlionienės – Kymantaitės rinkinio.

Žurnalą leidžia Lietuvos Vaiko Draugija.

„Savaitė”. 1943 m. balandžio 24 d.

Iliustruotas savaitinis žurnalas visiems.

Redaktorius ir leidėjas Kazys Obolėnas.

Tikėtina, viršelio autorius – Telesforas Kulakauskas.

„Vyturys”. 1936 m. Nr. 4, balandžio mėn.

Žurnalo redaktorė M. Nemeikšaitė.

Viršelio autorė – Domicėlė Tarabildaitė.

„Žiburėlis”. 1943 m. Nr. 8-9, gegužės mėn. 1 d.

Žurnalo redaktorius Stepas Zobarskas.

Viršelio autorė J. Dobkevičiūtė – Paukštienė.

„Jaunimas“. 1930 m. Nr. 5. Kovo 27 d.

Leidžia Lietuvos jaunimo Sąjunga.

Redaktorius J. Kalnėnas.

„Pavasaris“. 1928 m. Nr.7. balandžio mėn. 15 d.

Žurnalą leidžia „Pavasario“ Sąjungos Centro Valdyba.

Atsakomasis redaktorius Razma Pranas.

Viršelio iliustracija pasirašyta inicialais V. J. K.

Taip pasirašinėdavo dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas.

„Šaltinėlis“. 1938 m. Nr. 8, balandžio mėn. 15 d.

Leidžia Marijonų Kongregacija.

Redaktorius kun. L Povilonis MIC.

„Jaunoji karta“. 1932 m. Nr. 7 (69), balandžio mėn. 15 d.

Redaktorius Ed. Lenkauskis.

Viršelio dailininkas Alfonsas Dargis.

Publikacija paskelbta

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr.13.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/35870-2026-04-01-velyku-rytas

2026 m. kovo 25 d., trečiadienis

LIETUVOS AIDO „Vieno Puslapio Galerija“. Ekslibrisų paroda "Lietuvos medicina 2024". Ekslibrisas – visuminės kultūros simbolis

Lolita Braza. Ekslibrisas Lietuvos medicinos bibliotekai

LIETUVOS AIDO

„Vieno Puslapio Galerija“

Ekslibrisų paroda "Lietuvos medicina 2024"

Kas gali patarti, kokio dydžio AČIŪ reikia pasakyti svečiams, viešnioms ir kolegoms, kurie kovo 13 dieną ir dar penktadienį, kai sako, laivai neplaukia iš uosto, susirinko į ekslibrisų, skirtų Lietuvos medikams ir medicinai parodos ir katalogo "Lietuvos medicina 2024" pristatymą Lietuvos medicinos bibliotekoje?

Dėkoju kolegėms Vaivai Simanavičienei – už katalogo dizainą ir maketą, Janinai Valančiūtei – už redagavimą ir pagalbą rengiant parodą. Ekslibrisų žinovams: Astai Kaktytei, Aidui Pikiotui, Stanislovui Gasiūnui, Edmundui Stasiuliui – už pagalbą aiškinantis ekslibrisų autorystę, metrikas ir technikas. Lietuvos gydytojų sąjungai ir daugeliui kitų, kurių dėka žinia apie ekslibrisą, kaip knygos ženklą, jo esmę sklido visuomenės ir medikų tarpe. Dėkui menininkams ir jų artimiesiems dovanojusiems darbus mūsų bibliotekos rinkiniui.

Ačiū profesoriams Albertui Gurskui ir Rasai Janulevičiūtei – už gerus žodžius katalogo dizainerei ir sudarytojai, bibliotekai už teminės ekslibrisų kolekcijos rinkimą, saugojimą ir sklaidą, jos vertę medicinos ir kultūros istorijai.

Regina Vaišvilienė, Lietuvos medicinos biblioteka

Kęstutis K. Šiaulytis

Ekslibrisas –

visuminės kultūros simbolis

Vos pasirodęs, truputį vėlavęs, Lietuvos medicinos bibliotekos ekslibrisų rinkinio katalogas "Lietuvos medicina 2024", akimirksniu tapo bibliografine retenybe. Leidinyje – naujai įsigyti, atrasti, dovanoti LMB ekslibrisų kolekcijos kūrinai. Tarp 200 grafinų miniatiūrų, švyti Domicėlės Tarabildienės, Gražinos Didelytės, Viktorijos Daniliauskaitės, Jūratės Stauskaitės, Virginijos Kalinauskaitės, Vinco Kisarausko, Rimanto Gibavičiaus, Algimanto Švažo, Petro Repšio, Alberto Gursko, Sauliaus Ikamo, Mikalojaus Povilo Vilučio, Rimanto Tomo Buivydo, Stasio Eidrigevičiaus kūriniai. Paskui ekslibriso patriarchą Alfonsą Čepauską rikiuojasi jo pasekėjai – Daliutė Ivanauskaitė, Aušra Čapskytė-Šarauskienė, Lolita Braza, Vaiva Simanavičienė (Vaišvilaitė), Henrikas Mazūras, Arūnas Vaitkus, Klemensas Kupriūnas, Vladas Kudaba. Didžiuma ekslibrisų skirti Lietuvos medikams, kurie, žinia, irgi yra savo profesijos menininkai. Bet, aukšto polėkio asmenybės neužsisklendžia vien savo tiesioginiame darbe – ekslibrisuose, šalia medicinos įrankių, ne vienam gydytojui dailininkai išraižė plunksną, teptuką, ar muzikinius, botaninius, filosofinius, poetinius, dvasinio gyvenimo simbolius. Jonui Basanavičiui, Vincui Kudirkai skirti ekslibrisai primena, kad medikai kuria Lietuvą ir politiniu, visuomeniniu veikimu.

Toks ekslibrisų katalogas – tarsi grafinis romanas – skaitai pavardes, aiškiniesi simbolius, tyrinėji dailininkų sukurtą plastiką. Vartau rinkinio puslapius ir vėl grįžtu atgal, netikėtai, tie nerašyti ženklai iššaukė mintį – ekslibrisas, tai visuminės kultūros simbolis! Kiti nuosavybės ar priklausomybės ženklai: herbai, monogramos, inicialai, įvairiausi logotipai, emblemos atstovauja atskirybėms: asmeniui, giminei, įmonei, kokiam reiškiniui. Ekslibrisas gi, susieja asmenį su knygomis, o per jas – su kultūros begalybe.

Dėkojame šio katalogo sudarytojai Reginai Vaišvilienei.

Albertas Gurskas. Gyd. Jūratės Jurkevičienės

Povilas Šiaučiūnas. Vincas Kudirka

Alfonsas Čepauskas. Chirurgo m. dr. E. V. Gaidamonio

Vytautas Bačėnas. Profesoriaus Kęstučio Vitkaus

Viktorija Daniliauskaitė. Kardiochirurgo Giedriaus Uždavinio

Vytautas Kazimieras Jonynas. Vitolis E. [Enrikas] Vengris

Ši publikacija puošia naujausią

laikraščio "LIETUVOS AIDAS"

numerį. 2026, Nr. 12.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

35830-2026-03-26-lietuvos-aido-vieno-puslapio-galerija

2026 m. kovo 18 d., trečiadienis

ŠKICO MENAS. VEIDOGRAFIJA

K. K. Šiaulytis. Dailininkas, fotografas

Rimantas Dichavičius. 2017

Kęstutis K. Šiaulytis

ŠKICO MENAS. VEIDOGRAFIJA

Šiame puslapyje planavau išsamiai papasakoti, kaip smagu keliais štrichais ar teptuko potėpiais gaudyti žmonių veido, tiksliau – charakterio, bruožus. Tą kūrybos sritį pamėgau dar tais laikais, kai tekdavo valandų valandas praleisti visokių pasitarimų, susirinkimų salėse. Škicuodavau sėdinčius posėdžiautojų prezidiumuose, šnekorius tribūnose bei jų ištikimus klausytojus. Taip greičiau priartėdavo kavos pertraukos, tų renginių finalinės ovacijos... Viena tokio sumišimo dalyvė, pastebėjusi, kad man neblogai sekasi dailinti šukuosenas, tiesinti nosis ir aukštinti kaktas, pakvietė mane škicuoti rimtuose pobūviuose, kur per vakarą tekdavo linijų vingrėmis šimtinę linksmuolių apibūdinti. Kai pastebėjau, kad lietuviai nebebijo būti „pagauti“ popieriaus lakšte, portretiniais škicais apdalinau visus pažįstamus, gimines, kolegas, plenerų, ekspedicijų, kelionių bendražygius (troleibusuose nepiešiau).

Esu sukūręs keliolika tūkstančių tokių veidografijų, škicai sugulė pozavusiųjų archyvuose, bet ir mano stalčiuose liko dar keli šimtai. Paskaičiavau, jei kiekviename laikraščio numeryje pateiksiu po dešimt veidų, tai prireiks 50 „Lietuvos aido“ numerių. Kad puslapyje sutilptų ir vienuolika, trumpinu tekstą.