Kęstutis K. Šiaulytis
Atvirukų istorijos (5).
SU NAUJAISIAIS METAIS!
Kam virš aštuoniasdešimt – atsiminimų miražai plukdo net praeito amžiaus vidurio politinių perversmų šešėlius, pokario vaikystės vasaras. Kiek jaunesni, irgi mena ne tik mokyklinius plunksnakočius, rašalines, bet ir kolūkinius darbadienius, socialistinius penkmečius, profsąjungų susirinkimus, karingą kovą už taiką visame pasaulyje. Iki 1990-ųjų, „tarybinio žmogaus“ pergalės apdainuotos privalomai prenumeruojamų, šimtatūkstantinių tiražų laikraščių lakštuose. Bet, vargu, ar kas šiandien ieško bibliotekose „Tiesos“ baladžių. O štai asmeninėje laiškų dėžutėje saugomi naujametinių sveikinimų atvirukai, tarsi laiko mašina nukelia į šviesiausias ano, suvaržyto gyvenimo dienas. Lyg bengališko žiburio žiežirbos šokinėja atsiminimų mozaika – gruodžio šaltyje rūkstantys gamyklų ir katilinių kaminai, apšarmojusios kailiniuotų praeivių figūros, pilkas televizoriaus ekranas, kulinarinės stalo puošmenos: karpis drebučiuose, marinuoti baravykai, pyragas su aguonomis, mandarinų vaza, šampanas. Sausio pirmosios rytą – dovanos, po stiklinių žaisliukų girliandomis papuošta egle. Betgi tie, kurie tais laikais dar švęsdavo ir Kūčias, Kalėdas –visa ko turėjo dvigubai!
Antikvariniuose atvirukuose aptikau XX amžiaus pradžios Naujųjų Metų linkėjimus. Tai buvo kukli šventė, žymi tik pasikeitusiu kalendoriaus skaitmeniu. Amžiaus antrojoje pusėje, Sovietų Sąjungoje, kur teko mums gyventi, sausio pirmoji tapo svarbia ideologine iškilme – dar vienu žvaliu žingsniu į džiugią ateitį – komunizmą. Tuomet, SSSR milijoniniais tiražais spausdinami spalvingi naujametiniai atvirukai buvo, tarsi to, partijos pažadėto, šviesios rytdienos rūmo plytos. Iškalbinguose paveikslėliuose – penkiakampės žvaigždės, kosminės raketos, statybų kranai. Šeimoms skirtuose atvirukuose būta ir kitokių siužetų – dovanų maišu nešinas Senis Šaltis, jo padėjėja Snieguolė, kiškučiai, meškiukai...
Sovietmetyje Šv. Kalėdų šventimas šeimose, lyg ir nebuvo uždraustas, bet, nepageidautinas. Valstybinės leidyklos (kitokių neegzistavo), Kalėdinių sveikinimų nespausdino. Tačiau, Lietuvoje atrasta tyli, beveik disidentinė, išeitis. Dailininkų nupiešti, Glavlito patvirtinti, valdžios pripažinti tinkamais, lietuviški naujametiniai atvirukai pasižymėjo jaukumu, rimtimi, lyg būtų skirti ne triukšmingai sovietinių fejerverkų būčiai, bet mielai šeimyninei šventei. K. Dockaus žiemos idilija, L. Gutausko mąslus mėnulis, B. Cvirkienės nykštukų žaismė, T. Lekienės kukli sniegena, kaip ir kitų dailininkų sukurti skaidrūs reginiai, primena slėpingus Kūčių vakaro įvaizdžius. Leidėjai nė neabejojo, kad daugumas pirkėjų, tokiuose atvirukuose, šalia šūkio „Su Naujaisiais Metais“, ranka įrašys – „Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų!“
Straipsnį, atvirukus publikuoja
laikraštis „LIETUVOS AIDAS“.
Rasite ir „LA“ internetinėje svetainėje.
https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/26656-12-09-atviruku-istorijos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą