Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių,
pasižvalgymai Lietuvoje
Akvareliniai akies preliudai
Pleneruose, braidant rasotus Lietuvos
peizažus, vis pagauna pajautai atsiveriančios realybės apžavai. Kartais
pavyksta matytą tikrovę akvarelės lakšte užburti, alcheminiais potepiais
įrėminti, tiksliu pavadinimu užanspauduoti. Bet, žinia, didžiuma regos
patirties, tarsi pinklios jūržolės lieka plaukioti asmens gelmėse. Laikui
bėgant, tie žolynai herbarais klojasi popieriuje – grafiniais etiudais, plastine
žaisme ar kaip dabar, tekstu.
Jei ieškodamas vaizdingų motyvų laipioji
piliakalniais – būk atsargus, kad aukštai pakilęs šūksniu ar žvilgsniu kokių
galybių neprižadintum. Ties Pavandene, nuo Moteraičio didkalnio, į vakarus,
Baltijos link, geriau nė galvos nepasuk – būtinai iš Rietavo Aukštojo Tyro pelkių
lyg tinklais pagautos išnirs dausios lietaus marškos. Sako, tie debesų naštos
vandenys čia, netoliese, Biržulio ežeran, Ventos upėn išsipila, bet ir
Moteraičio ateiviui to gero lieka.
Platumose besižvalgant, būna, asmeninė optika
(ar kas kita?) tave apgauna. Kartą stebėjau tolumas nuo Medvėgalio Pilies
gūbrio, žvilgsnis klaidžiojo senojo Žemaičių plento link, kur išlinkęs
Miltkalnis guli. Ant jo šono suartos juodos dirvos lope pamačaiu boluojantį
kirų pulką. Nustebau, iš taip toli neturėčiau jų įžiūrėti, gal kokia lindzė
akin įkrito? Gal erdvė persikreipė? Bet, kai paukščiai pakilo – atpažinau, tai buvo
gandrai, kelionei į Afriką susibūrę.
Jei esi visai svetimas gamtai – geriau sėdėk
prie televizoriaus! Iš patirties žinau, žali miško monai, šlapiamarškinės upių laumės,
tiesiog žaisdamos tokius prašalaičius prigauna.
Dvidešimtųjų žiema buvo permaininga kaip ir
šiūmetinė. Vasaris prašvito tiek, kad susiruošiau dar pirštinėtas atidaryti
plenerų sezoną. Bet, kažin, ar pavyko man akvarelėje spalvomis įplukdyti, be
natų įrašyti savo užmojį – nulieti upokšnio čiurlenimą primenančią garsų giją,
kuri andai skambėjo Druskininkuose, ties Vijūnėlės tvenkiniu.
Tada, tirpstančios žiemos saulėje žvalgydamas
tapybiškus Druskonio slėnio motyvus,
Įdomu, Vijūnėlė, tai upelio ar deivės vardas?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą