Kęstutis K. Šiaulytis
Dailininkas Gerardas Bagdonavičius –
spaudos grafikos Raidžių
Piemuo.
Visi esame
girdėję skambią mįslę: „Baltos lankos – juodos avys, kas išmano – tas jas gano?“
Atsakymas – raštas. Taigi, mokantys skaityti – esame piemenys, o garsiausias
Šiaulių miesto dailininkas Gerardas Bagdonavičius (1901 07 25 – 1986 02 03)
nusipelnė didžiojo Raidžių Piemens vardo! Jis – vienas iš Lietuvos spaudos
dailės pradininkų, nuo 1923 metų sukūręs daugybę savitų knygų ir žurnalų
viršelių, antraščių, vinječių, iliustracijų. Dar daugiau iškalbingų raidžių
kompozicijų dailininkas nupiešė kurdamas reklamas, prekinių pakuočių dizainą,
plakatus, atvirukus, sveikinimo lakštus. Dažnas G. Bagdonavičiaus spaudos ar
taikomosios grafikos kūrinys primena nuotaikingus šriftų paveikslus, juose
raidės tarsi šoka, žaidžia, skraido, bet vis – praneša vieną ar kitą žinią.
Kaip rodo
dailininko gimtadienio skaičiai, šiemet minėsime jo 125-mečio jubiliejų. G.
Bagdonavičius darbavosi beveik visose vizualinių menų srityse – jis ir tapytojas
peizažistas, portretų, šaržų meistras, spaudos leidinių, plakatų, afišų,
emblemų pramoninės grafikos, reklamų kūrėjas, teatro dailininkas, etnografas,
muziejininkas, baldų dizaineris, mokymo priemonių, modelių konstruktorius,
išradėjas, fotografas, o jaunystėje – dar ir kino filmų aktorius. Savo namuose
buvo sukaupęs didžiulę meno albumų kolekciją, prenumeravo meno kultūros
žurnalus lietuvių, vokiečių, prancūzų, lenkų kalbomis. G. Bagdonavičius, nuo 1921
iki 1967 darbavosi ir dailės pedagogikos baruose.
Gegužės 7,
minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, verta prisiminti reikšmingą G.
Bagdonavičiaus kūrybos sritį – dailininkas yra vienas iš ekslibriso meno pradininkų
Lietuvoje, sukūręs per šimtą savitų, raiškių, turiningų šios, sakyčiau,
mįslingos grafikos kūrinių. Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekos Knygos
grafikos centre įkurtas „Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas“ siekiantis
aprėpti ekslibriso meno istoriją ir plėtrą Lietuvoje. Fondo veiklos ištakos – 1980
metai, kai dailininkas dovanojo bibliotekai dalį savo knygų ir ekslibrisų
kolekcijų.
Šiame laikraščio puslapyje pristatau keletą G. Bagdonavičiaus spaudos grafikos darbų iš savo rinkinio, bei du iškalbingus ekslibrisus. Ekspresyvus auto ekslibrisas kuriame tarp popieriaus lakštų vaizduojama teptuku perverta dažų tūbelė – tai, tarsi vizualinis manifestas, pranešantis apie jaunatviškus siekius – kurti naują meną. Ekslibrisas teisininkui Ignui Urbaičiui (1896 02 16 – 1952 07 12) kupinas mistikos, religinių, alcheminių simbolių. Slėpingiausias – Uroboras – mitinė gyvatė apsivijusi žemės rutulį ir ryjanti savo uodegą.
G. Bagdonavičius. Žurnalo „Kultūra“ viršelis.
1924, Nr. 11Straipsnis spausdinamas
laikraštyje "LIETUVOS AIDAS". 2026, Nr. 18.
Publikaciją rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:
