K.K.Šiaulytis. DADARATAI arba ŽAISMĖ.
2016. Laineris. DADA Atvirukas. Akvarelė, automatizmas.
Vidas Poškus apie DADARATUS
DADARATAI*,
arba žiūros nuotykis
Nežinau, kokia
yra Garbaus Žiūrovo patirtis ir asmeninis santykis su Kazio Kęstučio Šiaulyčio
kūryba, tačiau maniškė pažintis su šiuo dailininku prasidėjo nuo „Šluotos“ ir
kitų devintojo dešimtmečio žurnalų, kuriuose matydavau taiklia ironija ir
išraiškingu, ekspresyviu kontūriniu piešiniu pasižymiančias karikatūras.
Karikatūros žanras – be galo sudėtingas ir reikalaujantis ypatingo plastinio
taiklumo bei tikslumo (nekalbant apie humoro jausmą, kuris nėra kiekvienam
duodamas...). K.K. Šiaulytis visuomet buvo daugiau nei paprastas karikatūros
piešėjas. Jis buvo ir yra dailininkas arba net tiksliau – menininkas, jeigu
pastaruoju apibrėžimu nusakytume platesniu akiračiu, interesais, o taip pat
įvairiomis strategijomis ir taktikomis pasižymintį kūrėją. Toks būtent yra K.K.
Šiaulytis. Visų pirma, jis pasižymi istoriniu kontekstualumu. Atvirukai arba
„laineriai“, kaip pasakytų pats autorius, ir visa kita medžiaga (objektai ir
akvarelės) yra dedikuota DADA –
laisvę ir kūrybiškumą, visas konvencijas bei stereotipus atmetusiam meno
judėjimui, inicijuotam rumunų kilmės rašytojo Tristano Tzaros 1916 metais
Ciuriche. (1916-2016 metų data turbūt nereikalauja išsamesnių komentarų). Kaip
viename iš savo „įdėjimų“ socialiniuose tinkluose aiškino pats dailininkas: „Dadaizmo kūrybinio metodo arsenale –
intuicija, automatizmas, žaismė, humoras, anarchija ir netikėčiausios
komunikacinės jungtys, kurios atsiranda ir be autoriaus sprendimo. Puiku, kai
tuos pačius metodus žiūrėdamas DADA
kūrinį taiko vartotojas, taip pratęsdamas plastikoje įrėminto darbo raišką savo
patirties erdvėse“. Geriau nepasakyta! Antra, šiuose atvirukuose K.K.
Šiaulytis yra ir piešėjas (ach, toji linijos ekspresija!), ir akvarelistas
(vandens dažo skaidrumas bei žibėjimas!!), ir tapytojas (niekas nepaneigs, jog
nedideli, „atvirukiniai“ formatai veikia ir dirgina auditorijos akį ir sąmonę
ne menkiau nei milžiniškos siurrealistinės ar tašistinės drobės), ir menininkas,
laisvai nardantis citatų ir užuominų, spalvinių dėmių ir grafinių linijų,
erdvių ir plokštumų, aitrų ir ironijos kupiname savo paties sukurtame meno
pasaulyje, kartu maloniai ir atvirai kviečiantis pasinerti ten ir Garbųjį
Žiūrovą. Belieka baigti vėlgi paties Menininko žodžiais, kuriais jis apibrėžė
kas yra karikatūra (nors tai galioja visam, o ypač K.K. Šiaulyčio, menui): „...tai nepaprastai įdomi dailės sritis, joje
komunikacinis dėmuo yra lemiamas. Viena karikatūros meno žavesio sudedamųjų –
plastiškai išreikšta mintis, kuri įpratusiems mąstyti sąvokomis, yra tarsi
paslėpta, tad tos minties pagava inspiruoja žaismę, žiūros nuotykį. Šis
nušvitina žiūrovo imtuvą, priverčia nusišypsoti. Taigi galima suformuluoti
nedidelį apibrėžimą – karikatūra [ir K.K. Šiaulyčio kūryba!!! – V.P.
pastaba] yra linksmas žiūros nuotykis“.
Dr.
Vidas Poškus
* K. K.
Šiaulytis: „Pavadinime
susiliejo du žodžiai DADA RATAI. Ratai įvairiomis prasmėmis – vežimo ratai,
įtakų ratai, asmenų ratai ir kt. Dada įtakos labai įvairios. Aš jų paveiką
jaučiau nuo studijų laikų (mokiausi ŠPI dailės fakultete, 1971 – 1976), kas
tikriausiai atsispindėjo ir karikatūros darbuose, (ne tiek plastinėje raiškoje,
daugiau idėjų paieškoje) ypač kol nedirbau humoro žurnalo "Šluota"
redakcijoje J (pirma karikatūra “Šluotoje”1972
metais, redakcijoje dailininku dirbau 1978 –1992 metais)“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą