K.K.Šiaulytis
Sodelio istorijos.
Kėkštų dvaras
2020-ųjų pavasaris buvo kitoks – patyrėme
pandeminio karantino stresą. Didžiuma vilniečių gyveno nuotoliniu būdu –
pasaulį stebėjo ekranų languose. Informaciniai kanalai plukdė žinią: “kadangi viešose erdvėse ženkliai sumažėjo žmonių, mieste
aktyvesni tapo ateiviai – laukiniai žvėrys ir paukščiai”. Tai pastebėjau ir aš:
mūsų sodelyje, Justiniškių priegatvyje, paukščių sugrįžtuvių metu šiemet pasirodė
net trys miškų gyventojai – liepsnelė, kikilis ir karetaitė. Deja, keletą dienų
pasisukinėję dingo – ištyrė, kad čia dar per maža slaptumo. Bet kiti
sparnasnapiai, jau gal dešimtmetį Justiniškėse laigantys kėkštai, sugalvojo
sodelyje savo dvarą įsteigti. Vieną gegužės rytą ėmė palangėse šeimininkauti – vos
sužaliavusiame alyvų krūme straksi, tupinėja, snapais šakeles lanksto, laužo –
žabauja. Sumečiau – renka medžiagą lizdui! Netrukus paaiškėjo, kad būstas
renčiamas tiksliai ten, kaip vikipedijoje nurodyta, čia pat augančios jaunos
eglės viršūnėje. Bet kėkštų įkurtuves užfiksavo ir nuolat Taikos gatvėje
patruliuojanti
Kėkštai, gal surado Justiniškėse kitą eglę,
nes mūsų sodelyje lankėsi visą vasarą – karštą dieną atsigerti ir šiaip, nuotykių
ieškodami. Dabar, žiemą, jie atskrenda į slyvoje kabančią paukščių lesyklą,
kelias minutes supasi, snapu graibo saulėgrąžas, bet, lyg prisiminę neatidėliotinus
darbus, strykteli ant gretimos šakos, nuo jos atsispyrę – lekia kitur naujienų
rinkti.
P.S.
Apie tekste
panaudotą naujadarą “sparnasnapiai”.
Sparnus turi ne tik paukščiai, bet ir vabzdžiai, lėktuvai, automobiliai, angelai. Tad, ieškant sinonimo žodžiui paukštis, tiksliau būtų vartoti ne “sparnuotis”, bet mano pasiūlytą – sparnasnapis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą