Kazys
Kęstutis Šiaulytis
Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių,
pasižvalgymai Lietuvoje
MINIATIŪRŲ PARADOKSAI
Žodžio „miniatiūra“ kilmė – tarsi iš piršto laužta. Pasirodo, reikšmingos ne pirmosios jo raidės – „mini“, nurodančios kokio reiškinio mažumą. Anot istorikų, viduramžių dailininkai iliuminatoriai, lotynišku žodžiu „minium“ vadino raudonus dažus, kuriuos naudojo spalvindami rankraštinių knygų inicialines raides ar kitas svarbias piešinio detales. Tokias iliustracijas imta vadinti miniatiūromis, o vėliau – ir kitus nedidelius tapybos, grafikos, skulptūros kūrinius. Būdamas knyginiu detektyvu, įtariu, kad žodis “mini“, vis tik čia įsiterpęs. Kadangi anuomet raudoni dažai buvo gaminami iš cinoberio, o šis mineralas toksiškas, tad iš jo gautas produktas turėjo būti naudojamas taupiai. Tikriausiai, vyresnysis raštinės iliuminatorius pameistrius įspėdavo – raudoną dažą naudokite „mini-mini-minimaliai“! O tie jaunieji pagalbininkai, pasigavę įstrigusį žodį, apkalbamą spalvą praminė „minium“!
Renesanso laikais suklestėjo net savitas miniatiūrų menas. Dailininkai demonstravo fantastiškus gebėjimus – nedideliame pergamento, popieriaus lakšte ar ant dramblio kaulo plokštelės pavaizduodavo karo mūšių scenas, šeimyninius portretus, mitologinius siužetus. Grafai ir hercogai patuštindavo nemažus kapšus aukso, kad galėtų savo miniatiūrų kolekcijose žavėtis mažyčiais žmogeliukais, žirgais ir patrankomis ištapytais delno dydžio paveiksluose. Šiandien, kiekvienas savo delne turime tokius miniatiūrų šedevrus, net daug daugiau – jie „gyvi“! Visą pasaulį galime apžvelgti mini formate – mobiliųjų telefonų ekranuose... Čia sportuoja skruzdėlės ūgio krepšininkai, plaukioja degtukų dėžutės išmatavimų tanklaiviai, uodais skraido tarpžemyniniai laineriai. Pavydėtų visa baroko epocha!
Bet ir natūroje regimasis pasaulis tiesiog žavus miniatiūriniais paradoksais. Pažvelkite padangėn – saulės diskas – rankinio laikrodžio ciferblato dydžio! Kuklus padidinamasis stiklas mums gali papasakoti koks išraiškingas gysločio lapo gijų labirintas, koks paslaptingas kerpių miškas ant pakelės akmens. Tačiau, įsitaisę prie mikroskopo, atrasime nesapnuotą mini visatą – nuo aguonos grūdo monumentalumo, iki elektronine akimi pasiekiamų neutroninių-protoninių galaktikų.
Tad, kas yra, tas miniatiūros menas? Prekės ženklas, politinio judėjimo emblema, simbolis irgi miniatiūra? Tokie, kartais visai nedideli grafikos dizaino darbai – talpūs lyg biblioteka.
Kasdieniame gyvenime mes nepastebime mus supančių paradoksų. Keliaujančiam dailininkui žaliasis metų laikas prasideda mažu žibuoklės žiedu, o baigiasi kita miniatiūra – klevo lapo saulėlydžiu. Užtenka ir A5 formato popieriaus lapelio, skrajam debesies atspindžiui!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą