Karikatūrų parodos plakatas.
Plakato autorius Jonas Lenkutis,
piešinio autorius Rolandas Vičys
DIRBTINIO
INTELEKTO GRIMASOS
Lietuvos
karikatūristai, kaip jau įprasta per pastaruosius 58-nerius metus, balandžio
pirmąją atšventė atidarydami Vilniuje savo pieštinių juokų parodą. Šiemet
narsieji humoristai bandė peršokti naują, Dirbtinio Intelekto iškeltą kartelę.
Karikatūros menas visada alkanas iššūkių, socialinio gyvenimo aktualijų,
politinių problemų ir klystkelių. Bet, matyt, DI vaiduokliai ilgam apsistojo
mūsų taikiklių objektyvuose!
Parodoje
dalyvavo 50 dailininkų, tame tarpe – septyniolika Vilniaus kolegijos menų ir
dizaino fakulteto grafinio dizaino specialybės studentų (vad. Virginija Kalinauskaitė).
Parodą organizavo Jonas Varnas, Jonas Lenkutis bei DI temą pasiūliusi Indrė
Gruodienė, atstovaujanti „Europe Direct Rytų Lietuva“. Jos sumanymu, naujai
iškeptos karikatūros dabar keliaus po visą Lietuvą – iš vieno kultūrinio
renginio į kitą. Pirmoji stotelė po Vilniaus – Visaginas.
Šiame laikraščio puslapyje, šalia karikatūrų,
skaitytojų dėmesiui ir DI realijų tekstinis škicas – mano humoreska.
Kęstutis K. Šiaulytis. Autošaržas
Kęstutis K. Šiaulytis
DI šešėlis
Humoreska
Ketvirtadieniui
prašvitus, jau po dviejų kavos puodelių, patraukiau į artimiausią prekybos
centrą nusipirkti tą dieną pasirodantį, vis dar popierinį, todėl mielą, dažais
kvepiantį „Lietuvos Aido“ laikraštį. Bet, vos išlindęs pro daugiabučio namo
bromą, patyriau inovacinį kontaktą... Kai, stabtelėjęs šaligatvio kryžkelėje
svarsčiau kur pasukti – į „Norfą“ ar „Maksimą“, gergždinčiu, detektyvinio
trilerio herojaus balsu prabilo mano išmanusis telefonas. Žvilgtelėjau, kas jam
atsitiko – per visą pirštu redaguojamą ekraną rangėsi detalus Justiniškių
mikrorajono planas, o jame, pulsuojantis taškas rodė mano buvimo vietą. Gi, Balsas,
vis netilo, primygtinai siūlė: „Sukite kairėn, sukite kairėn, už dviejų šimtų
žingsnių sukite dešinėn!“ Nusprendžiau paklusti – gal tai Vilniaus meras
prisijungęs nurodinėja, gal kur vyksta gatvių remonto darbai ar evakuacinės
pratybos? Vadovaujamas nurodymų, dvidešimt minučių klaidžiojau daugiaaukščių kiemuose,
kol pagaliau išgirdau: „Įveikę pėsčiųjų perėją, sukite kairiau, tada braukite
tiesiai, po šimto keturių plačių žingsnių pasieksite tikslą.“ Apsižvalgiau, nurodyta
kryptimi matėsi trys stiklinės būdeles – gėlių, kebabų ir spaudos kioskai. Kertu
perėją, skaičiuoju žingsnius, štai jau: „...95, 96, 97, 98, 99, 100, 101, 102,
103, 104!“ Atsidūriau tiesiai prie spaudos kiosko langelio, o jame – vietoj anksčiau
čia sėdėjusios damos – ekranas su švytinčiu kažkur matytos merginos veidu...
– Labas rytas! –
prabilo ekrano mergina. – Mano vardas Diorama! Štai jūsų laikraštis!
Iš spaudos
kioske esančios landos, tarsi bitė iš avilio, iššoko naujas „Lietuvos Aido“
numeris.
– Ar mes
pažįstami? – žioptelėjau. Bet ekrano gražuolė nudavė, jog nepastebėjo mano
sutrikimo:
– Galima tarti
– taip... – šyptelėjo pikselinis ovalas. – Mano veido bruožai sugeneruoti pagal
jūsų skonį, kuris, mums, Dirbtinio Intelekto Dimensijoms, žinomas iš jūsų
apsilankymų feisbuko paskyrose, pasižvalgymų reklaminiuose pranešimuose, o DID
ir jūsų asmens dalykinė pažintis fiksuota nuo to momento, kai prieš dvi
savaites šiame kioske, kai čia dar sėdėjo antropė, už pirkinius susimokėjote banko
kortele... – kol gaudžiau žadą, Diorama tęsė lyg kokia patyrusi vadybininkė:
– Gal norėsite
įsigyti ir naują žurnalo „Atgarsiai“ numerį, ten publikuojamas jūsų bičiulio V.
G. eilėraštis?
– Pirksiu! – kažkodėl nė nepasvarstęs, tariau aš.
– O savaitraštyje „Žvejo rytmečiai“ yra straipsnis
apie Ilgio ežerą, prie kurio jūs praeitą vasarą pleneravote. Imsite? – apšalęs,
linktelėjau, o mano naujoji pažįstama tarškėjo toliau:
– Rekomenduočiau įsigyti ir almanachą „Sveikata
visiems“. Ten rasite jums aktualų straipsnį apie kojų sąnarius. Pastebėjome,
kad eidamas vis šlubčiojate...
Po dar kelių naudingų pasiūlymų, kai mano
pirkinių krepšys jau buvo panašus į nedidelę biblioteką, ekrano mergina dar
priminė:
– Jūsų „Vilniečio kortelėje“ liko tik du pravažiavimo talonai.
Papildykite.
Kai pasiteiravau ar galiu
už pirkinius atsiskaityti banko kortele, malonioji Dio tarė:
– Nesirūpinkite.
Aš jau nuskaičiau reikiamą sumą bei mini arbatpinigius nuo jūsų banko sąskaitos.
Iki greito! Nuo šiol – būsiu jūsų DI šešėlis.
Ilja Bereznickas. AI (DI) ir būrėjos ateitis
Jonas Varnas. Normalus kolega, tik mąsto labai keistai!
Jonas Lenkutis
Gintautas Stankevičius
Vytautas Jurkūnas
Andrius Šiuša
Publikacija skelbiama
laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 15.
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:
