Skirta Žirgo metams (2)
Kęstutis K. Šiaulytis
GARBINGAS ARKLIO TEISMAS
Įsikinkę į savo darbus nė nepastebėjome kaip smagia risčia prabėgo 2023-ieji – Žirgo metai. Seniai nebesinaudojame telefono aparatais su „rageliu“, kuriuose, norint paskambinti reikėjo numerį surinkti sukant tokį diskelį su dešimčia skylučių pirštui... Bet, net šiandien, vietoje žodžio „paskambink“, dažnai sakome „pasuk“! Taip ir su žirgų-arklių dalyvavimu mūsų dienose. Gal daugeliui niekada neteko šliuožti ašvienio tempiamose rogėse, ar lėkti širmio traukiama brikele, tačiau gatvės diskursuose neretai išgirsi: „kur suki ienas!“, „užstatė savo vežėčias!“, „nukelk kanopas!“, „baik žvengti!“, „nesimuistyk!“, „patrumpink karčius!“, arba – „Algis šitoje srityje pasikaustęs!“. Štai valdiškoje tarnyboje šnabždasi: „viršininkė nuolat ant Petro joja...“, „ Tomas išlėkė iš balno“, o privačioje veikloje įprasti tokie juodbėri priežodžiai: „dirba kaip arklys“, „geram arkliui nereikia botago“... Žodžiu, kiekvienas savo arimus plėšiame! Minime arklį, o mintyje turime Joną? Gal esame kokie pusiau žirgai – kentaurai?
Kartą, buvodamas tapybiniame plenere Merkinėje, aptikau tokią dviprasmišką šio miesto legendą. Ji buvo aprašyta Merkinės krašto muziejaus leidinėlyje „Žinios iš praeities“, čia perspausdinta iš 1935 metų laikraščio „Diena“, Nr. 36. Savo ruožtu, pateikiu jums gabalą to teksto, kurį tada pasirašė Ap. Valentas: „Garsus sava senove Merkinės rotušės varpas. Jis kadaise kabojo rotušės rūmų bokšte ir skelbė gyventojams teismų pradžią. Senovėje šiuo varpu galėjo skambinti kiekvienas dzūkelis, kuris kokią skriaudą turėjo, ir paskambinus šiuo varpu susirinkdavo garbingi miesto sūdžios ir teisdavo susikivirčijusius gyventojus.
Ir kartą vieną šaltą žiemos naktį pasklido
senam rotušės bokšte galingas varpo garsas, jo aidas sklido po visą miestą,
sukruto Merkinės miesto gyventojai ir galvas kraipydami stebėjosi, kas gali
tokią naktį šauktis sūdžių pagalbos. Susirinko prie rotušės minia ir pamatė
keistą reginį. Rotušės varpu skambino įsikandęs virvę senas sudžiūvęs arklys.
Rytojaus rytą susirinko garbingos sūdžios aukštoj rotušės salėj ir pradėjo
tyrinėti, kam šitas arklys varpu skambino. Ir po pietų sužinota, kad šitą arklį
gaspadorius pavarė neturėdamas pašaro. Pavakary buvo įdomus teismas. Senas
arklys skundė savo šeimininką garbingiems teismo sūdžioms, kad jį užlaikytų iki
gyvos galvos. Arklio skundą miesto sūdžios patenkino ir priteisė gaspadoriui
visą išlaikymą. Apie šį arklio ir šeimininko teismą dar ir dabar gyvai dzūkai
kalba…”
Man ši istorija pasirodė be galo įdomi,
apžiūrėjau ir muziejuje gulintį garsųjį Merkinės rotušės varpą, jame
atvaizduotą paslaptingą miesto herbo figūrą – Vienaragį. Merkinei Magdeburgo
miesto teises suteikė Žygimantas
Šiame, šešioliktame laikraščio puslapyje pateikiu ir kitokių artojų šalies epizodų, fiksuotų mano piešiniuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą