Kęstutis K. Šiaulytis
FUTBOLO ARTEFAKTAI. EURO 2024
Spaudos dailininko pastebėjimai
Kaip kad permainingi, ciklopiškai audringi šios vasaros orai, taip Vokietijos stadionuose nuo pusės birželio, iki pusės liepos ūžauja, siautėja žymiausi kamuolio ir žaliosios vejos menininkai iš visos Europos – futbolininkai, bei jų talento gerbėjai – spalvagalviai fanai. Šimtatūkstantinės ovalinės ir stačiakampės tribūnos linguoja tarsi begaliniai saulėgrąžų laukai – kur link skrieja kamuolys, ten krypsta ir grimuoti, tapetuoti, aistringų mimikų sukarpyti žiūrovų veidai. Birbynių klyksmas, himnų, odžių posmai, kovos šūkiai aidais sukasi lyg vėjo gūsiai – atrodo, tai ne vyrai ir moterys nerimastingai dūsauja, o daugiabalse kakofonija švokščia pačios stadiono pastogės, padangtės bei ložės.
Mūsų televizijos komentatoriai, pasirodo gerai susigaudo Euro futbolo žvaigždyne – įvairiausi skaičiai byra lyg finansų ministro ataskaitoje, žaidėjų psichologinės charakteristikos, polinkiai, pomėgiai, traumos, irgi svarbus pergalių faktorius. Teisėjai, treneriai – ne mažiau spalvingos asmenybės, nei po žaliapievę laigantys pėdakojai sportininkai. Kaip atsidurti rungtynių filmavimo režisieriaus krėsle – jis, vienu metu mato dešimčių operatorių pagautus reginius: žaidėjų choreografiją, trenerių performansus, teisėjų grimasas ir tapybiškas fanų gretas...
