Kęstutis K. Šiaulytis
LEGENDINIS HUMORO
ŽURNALAS „ŠLUOTA“
– linksmas sovietmečio veidrodis
Kam teko dalyvauti
anų laikų šlovingose komunizmo statybose, prisimename kaip rūpestingai buvo
prižiūrimos mūsų mintys, liežuviai ir ausys. Visuotiniai įtaigios gražbylystės
seansai vyko neeilinių suvažiavimų, įvairiausių sąskrydžių bei kasdienių
susirinkimų, posėdžių salėse, jaukiuose kabinetuose, darbo kolektyvų popietėse.
Kino teatrų prietemoje buvo tramdomos upės, į kosmosą kilo raketos, skambėjo
komjaunuoliškų statybų dainos, televizijos ekranų stiklainiuose linksmai dūzgė
rugiapjūčių kombainai ir audėjų staklės, dūmojo traktorių ir gamyklų kaminai,
šypsojosi darbo pirmūnai ir mažakalbiai agronomai, o plačios, tik dvi kapeikas
kainuojančios popierinės dienraščių drobės mirgėjo vis gerėjančių gamybinių
rodiklių ataskaitomis. Keista, bet tame darniame liaudies maudymo ir
(per)auklėjimo turnyre buvo leista dalyvauti, kiek kitokias meninės hipnozės
formas skleidžiančiam spaudos organui – satyros ir humoro žurnalui „Šluota“.
Ta, lyg iš dangaus nukrito, plačiu ražų sijonu įsisuko 1956-aisiais. Mėgstančių pašposauti,
linksmžodžiauti, Lietuvoje niekada netrūko, tad naujoji spaudos tarnaitė greit
susilaukė daug kavalierių. Teisėtais žurnalo autoriais save laikė ir
skaitytojai – mat humorą neužtenka sukurti, smagaus dūksmo reikia turėti ir
norint jį suprasti.
Kaip legendose
porinama, gal laumės lėmė, gal kokie CK pinčiukai apsiriko, o gal tik laimingo
atsitiktinumo dėka, žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi buvo paskirtas jaunas,
drąsus žurnalistas Juozas Bulota. Jo šokdinama skaitytojų meiliai praminta
„Šluotelė“, netrukus buvo spausdinama šimtatūkstantiniu tiražu, kiekvieną
atskirą egzempliorių griebdavo vartyti-tyrinėti ne tik jį įsigijęs pirkėjas,
bet ir visas jo šeiminykščių, kaimynų, bičiulių – humoro mįslių lukštentojų
būrelis. Taigi, kažkam apsiskaičiavus, gebančių aštria satyriko akimi regėti
socialistinę tuometybę, daugėjo lyg pavasarinių Nemuno vandenų ties Šilute.
Dabar nutraukiu šią
mielą poringę, nes, ką tik pasirodė apkūni (344 p.) knyga skirta legendinei „Šluotai“ – „Autoritarinis
juokas. Politinis humoras ir sovietinė distopija Lietuvoje“. Autorė – Neringa
Klumbytė, Majamio universiteto (JAV, Ohajus) profesorė, Havighursto centro Rytų
Europos, Rusijos ir Eurazijos studijų Lietuvos programos direktorė. Veikalą
anglų kalba 2022 metais išleido Kornelio universiteto leidykla (286 p.), mūsakalbį, papildytą
naujomis autorės įžvalgomis – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo
bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, vertėja Daiva
Litvinskaitė.
Perkeliu čia,
paskutinę ant lietuviškojo leidinio galinio viršelio spausdintą pastraipą –
„„Autoritarinis juokas“ atskleidžia Lietuvos visuomenės sovietizacijos
ribotumą. Nors autoritariniai režimai formuoja kasdienybę ir siekia
kontroliuoti privačius gyvenimus, autoritarizmas nugalimas ne tik
revoliucijose, bet ir per kasdienines istorijas ir juoką.“ Pasakyta, parašyta –
lyg užantspauduota! „Humoras – dalykas rimtas!“, sakydavo ir „Šluotos“
skaitytojai...
Mačiau, stebėjau, kaip Neringa Klumbytė prieš gerą dešimtmetį ėmėsi „Šluotos“ – o ta, tarsi sūkurys pagrobė žaviąją mokslininkę. Jos laukė gal devyni šimtai žurnalo numerių pasirodžiusių iki 1994 metų (leidžiamas buvo du kartus per mėnesį), redakcijon plaukę skaitytojų laiškai, dabar saugomi valstybiniuose archyvuose, bei, ten irgi sugulę rankraštiniai redakcijos dokumentų segtuvai ir bylos. Neringa, vasaromis atvykusi į Lietuvą skubėjo susitikti su žurnalą rengusiais redaktoriais, dailininkais, „Šluotos“ bendradarbiais. Žurnalistas Juozas Bulota jaunesnysis, atvėrė mokslininkei savo tėvo, rašytojo, žurnalisto, vyriausiojo „Šluotos“ redaktoriaus Juozo Bulotos (1918-1994) archyvus. Sovietmečio klystkeliais kartu su mumis ėjusį legendinį humoro žurnalą autorė knygoje aptarė ir platesniame, istoriniame kontekste, tad „Šluotos“ ražų sijonas tarsi pasipildė dar ir plačia moksline prijuoste. Pasinėriau į „Autoritarinį juoką“ kaip į kokį mokslinį romaną – netikėčiausiais rakursais veriasi ano meto periodinės leidybos peripetijos, žurnalistų, redaktorių kūrybos laboratorijos, honorarų ir kitokia politika. Dėkoju Neringai Klumbytei, visų, ano meto humoro kūrėjų vardu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą