Kęstutis K. Šiaulytis
GANDRŲ VASARA
Kažkada, viename
tekste išsprūdo gal ir pasigyrimas: mes, po pievas, paupius, paežeres
braidantys, nuo piliakalnių besižvalgantys, taigi – kraštovaizdžių pleneruose
sklandantys dailininkai, esame tarsi kokie gandrai. Šio birželio dvidešimt
aštuntąją, betapant saulėtą Viekšnalio-Beibelės miestelio būvį, kleketu
pasveikinęs, kilpiniu praskridęs gandras numetė man plunksną, tarsi
patvirtinimą jog esu priimtas į tą akvarelinių oreivių būrį. Kitą smagų
vizualinį nuotykį patyriau Luokėje. Ramią pavakarę, vienu metu, bet tikriausiai
maitintojų paraginti, iš visų miestelio gandralizdžių skrydžiui išpuolė laibakūniai
šiųmetinukai. Gandreliai matyt pasijuto tarsi į krantą išmestos žuvys: tai chaotiškai
plakdami sparnais leidosi žemyn, tai pagriebti vėjo gūsių kilo. Keista, labiausiai
jiems trukdė kojos, nežinojo ką su jomis veikti – makalavo, žargstė, kol
susiprotėjo tais žagriais pasinaudoti kaip buvo įpratę – virtine sutūpė stypsoti
ant Luokės bažnyčios stogo kraigo. Saugu, kaip gimtajame lizde! Bet jau kitą
dieną, visa svetauna giminė, plačiose Šatrijos papėdėse snapais grėbliojo
šienpjovių suguldytas gubas. O aš, po liepa pasislėpęs nuo kasdienio padangių
krapalo, svarsčiau, gal Žemaitijoje varlėmis lijo, kad tiek gandrų užderėjo...
Kitą akvarelininko akiai mielų vizualinių nuotykių grupę, greta kuprakalnių, vandentakų ir balų, sudaro augmenija. Šiemet pamiškių žolynai stiebiasi, gula tarsi tvorų kartys, klevai vos atlaiko jau A4 formato lapų kupetas, o ąžuolai tiek pritvinkę žaluma, kad net mėlyni! Popieriaus lakšte liejant peizažą, gabalais turi palikti ištisus baltus plotus – kad jie vaizduotų bangomis paplūdusias krūminio builio žiedynų jūras. Pasidomėjau kas apie tą laukų blyškiavos tvaną rašoma mokslinėje kalbagramoje: „Balti, smulkūs žiedai susitelkę į skėtukus, o šie po 8-15 į skėčius“. Taigi – lietsarginių šeimos augalas! Pasirodo, dar kartais ir valgomas, vaistingas, bičių lankomas, medingas. Visa gėrybių puokštė! Bet nerizikuokite ragauti, builis, kaip ir kone 90 procentų kitų augalų – nuodingi. Tuos vegetarus gąsdinančius skaičius besidomėdamas radau skaitinyje apie rusmenę, kuri nelauktai sužydėjo, lyg lapė pripėdavo mano akvarelėje. Internetiniai žiniaraščiai perspėja – šia pirštinuota, dar ir lapės kurpelėmis kai kur vadinama gražuole, patartina gėrėtis tik iš tolo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą