K.K.Šiaulytis. Modelis.
2015. Škicas. 29,7 x 21, pieštukas, akvarelė
Perkelu keletą literatūrologo, rašytojo, eseisto, kritiko,
fotografo Regimanto Tamošaičio komentarų,
parašytų feisbuke prie šio škico
Regimantas Tamošaitis
popierius labai erotiškas... kaip oda... ir dar ta odos spalva...
***
Kiek pasižiūriu - tarsi įsčios kokios... vidinis žmogaus pasaulis, kuris yra tik
grynojo jutimo profiliai...
***
Ką aš galvoju apie tapybą, tuos akvarelės liejimus, nedrįstu ir sakyti,
galiu būti pasmerktas:). Tik galiu pasidalinti įspūdžiu, kaip man pasirodė
(beje, net ne šiandien), kad erosas jūsų akvarelėse liejasi ne tik akto
etiuduose, bet ir peizaže ar šiaip figūrose, šalia figūrų - kaip jausmingi
plėmai... Galvoju, kas čia yra. Tas akvarelinis pašiurpusios nuo jaudulio odos
popierius, ta laisvai besiliejanti spalva, tokie gyvybės vandenys, ne koks ten
aliejus ar sintetinis akrilas... Ta godi erotiška tapytojo akis - žinomas
jausmas... Gosliai glostantis visas gyvybės plokštumas ir ertmių užuominas...
Na, einu namo, prirašysiu čia visokių nesąmonių... Nei pats suprasiu, nei padoru
rodyti:)...
***
Kartais atrodo, kad tapytojai yra įteisinti erotomanai, tik visi labai padoriai apie tai nekalba. Tiek prisodrinti geismo, kad jiems viskas šviečia aistros spalvomis, visi pamatomi daiktai... Kur profanams tesimato tik pilka banalybė ir daikto praktinis funkcionalumas, ten tapytojas pamatys kunkuliuojantį erosą,
geismo ontologiją, maždaug platoniškos sampratos. Pakanka įsižiūrėti į van Gogho
potėpius - jos norisi liesti, lytėti, patirti lytiškumą... Nes pasaulio
lytėjimas akimis ir yra lytiškumo būdas, sakytume
graikiškai+loty niškai, erotiškumo
forma. Lytiškas - kas turi lytį ir gali būti palytėtas... Ką čia sapalioju,
laikas bėgti namo♥ (keistas ženklas gavosi, nors
spaudžiau ALT+033, t.y. !). Rytoj 10 val. turiu būti Palangoje, tas erotiškas
pajūris, tos iš proto vedančios kopos (na, kiek toliau, Nidoje), paskaita
gimnazijoje...
***
Kartais atrodo, kad tapytojai yra įteisinti erotomanai, tik visi labai padoriai apie tai nekalba. Tiek prisodrinti geismo, kad jiems viskas šviečia aistros spalvomis, visi pamatomi daiktai... Kur profanams tesimato tik pilka banalybė ir daikto praktinis funkcionalumas,
K.K.Šiaulytis. Vilnia Bernardinų sode, žvelgiant nuo
Dailės akademijos krantinės.
2014 10 06. Škicas. Akvarelė, rašalas, lietaus lašai
Lietuvos Dailininkų Sąjungos
informacinis leidinys
DAILĖraštis
šių metų vasario numeryje
spausdina "Dailėraščio" redaktorės
Lilijos Valatkienės pokalbį antrašte
"Stebėtojas su pieštuku rankoje" - tai aš esu kalbinamas,
bet publikuojamoje nuotraukoje - piešiu parkeriu... :)
Kviečiu savo fb bičiulius atsiversti šį leidinį jei ne popieriniame,
tai internetiniame pavidale.
Adresas -
http://www.ldsajunga.lt/Dailerastis
Leidinyje rasite ir straipsnį apie dabar, Vilniuje,
atidarytas Slaptosios Piešiančiųjų Draugijos parodas.
K.K.Š.
2017 02 13
P.S.
Čia publikuoju portretinių, plenerinių, kelionių ir kt. škicų mozaiką.
K.K.Šiaulytis. Dusetų paplūdimio mauduolių tiltelis Sartų ežere. 2007. Škicas.
Palangos - Nidos paplūdimiuose gal atsirastų didesni būriai modelių,
bet romantikos daugiau ežerų vasarose...
(mano komentaras - K.K.Š.)
K.K.Šiaulytis. Dailininkas Česlovas Polonskis. 2015. Škicas. 29,7 x 21
K.K.Šiaulytis. SPD dailininkai. 2015. Škicas. 21 x 29,7
K.K.Šiaulytis. Druskininkai. Poetų pamėgta kavinė "Širdelė".
2013. Škicas. 24 x 32. Pieštukai, akvarelė
K.K.Šiaulytis. Poetė Neringa Dangvydė Druskininkuose.
2014. Škicas atviruke
K.K.Šiaulytis. Poetinis Druskininkų Ruduo.
Scenoje - poetė ir ją drąsinantis kalbėtojas. 2014. Škicas.
Veiksmas vyksta "Širdelės" didžiojoje salėje.
K.K.Šiaulytis. Rožės. 2008. Škicas. 29,7 x 21
K.K.Šiaulytis. Londonas. V.Čerčilio skulptūra. 2007. Škicas.
K.K.Šiaulytis. Druskininkų dviratininkai. 2015. Škicas. 21 x 29,7
K.K.Šiaulytis. Modelis. 2015. Škicas. 29,7 x 21
K.K.Šiaulytis. SPD dailininkės (Liuda ir Skaistė).
2015. Škicas. 21 x 29,7
K.K.Šiaulytis. Modelio portretas. 2015. Škicas.
K.K.Šiaulytis. Vasaros užeiga Torūnės Rotušės aikštėje.
2005. Škicas. 29,7 x 21
Škico menas
"Škicavimas – iš tiriamojo piešinio išaugęs, sakyčiau ištrūkęs menas, jame skleidžiasi kitoks nei įteisintas tradicijose realybės matymas ir vaizdavimas.
Škicuose išnyra marga kasdienybė, buities smulkmenos, intymumas, emocijos, humoras, vizualinės inovacijos. Pieštukai, anglis, pastelės, akvarelė ir kitokie tepalai gula popieriaus lakštuose be pretenzijų tapti kokia nauja akademizmo ar modernizmo srove.
Vis tik škicavimo įgūdžiai įtakojo ne vieno tapytojo kūrybą, šio meno puoselėtojai “išrado” impresionizmą – pradedant V.Terneriu ir J.B.Jongkindu, akylių kasdienybės piešėjų atskleisti nauji vizualybės motyvai ir temos atkeliavo gal į visus tapybos, skulptūros, grafikos žanrus.
Škico menas ypač praplėtė karikatūros, iliustracijos ribas, matyt įtakojo netgi fotografijos įžvalgą.
Stebėjimas, rankos lengvumas, intuityvi pajauta ir kontekstas liekantis už popieriaus lakšto ribų – mano nuomone, svarbiausios gero škico sudedamosios dalys."
Tekstas publikuotas
savaitraštyje "Literatūra ir menas" 2017 Nr.6
Tekstas publikuotas
savaitraštyje "Literatūra ir menas" 2017 Nr.6
K.K.Šiaulytis. Medis Plungės parke.
2011. Škicas. 32 x 24. Pieštukai, akvarelė
K.K.Šiaulytis. Krantas. 2015. Škicas ir DADA Akvarelė. 21 x 29,7
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą