K.K.Šiaulytis. GALERIJA: Bilionių piliakalnio atradimai

K.K.Šiaulytis. Žvelgiant nuo Bilionių piliakalnio – Laukuvos, Kaltinėnų kraštas.

2018. Akvarelė. 29,7 x 42

K.K.Šiaulytis. Bilionių piliakalnis. Vidurvasaris.

2018. Akvarelė. 29,7 x 42

Kazys Kęstutis Šiaulytis

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje

Bilionių piliakalnio atradimai

Žemaičių aukštumos pietiniame pakraštyje esantis garsusis Bilionių piliakalnis, kažkada vadintas Švedkalniu, Šventkalniu, žvelgiant į jį nuo čia pat tysančio Žemaičių plento atrodo džiugiai išvaizdus, garbus, tikras praeities paminklas puošiantis Laukuvos krašto peizažą. Tačiau artėjant prie kalno, darosi kažko neramu, smelkiasi nuojauta, kad priešais tave auga, kyla, skleidžiasi į plotį – ne šiaip vasariškai žaisminga kalva, ne eilinis kovingas piliakalnis, o didinga, pietinio dangaus šviesuliui atsivėrusi Saulės garbintojų šventovė.

Kalno papėdėje, samanotų ąžuolų giraitėje, pasijauti lyg kokioje legendinėje žinyčioje, kur kažkas tau pasakoja: čia gali patirti žemės svarumą, žalumos dvelksmą, poetinį įkvėpimą…

Šventkalnio paslaptinga paveika, atrodo tvyro akimis aprėpiamose apylinkėse, užkoduota čionykščiuose vietovardžiuose, upėvardžiuose, perteikta žmonių padavimuose, nutikimuose. Šiauriau, už Aukštagirės kalno - jį supylė milžinas, guli Laumėkalnis ir burtažodinis Miltų kalnas, plačioje pietinėje panoramoje, tarp kalvelių, miškelių rangosi Sartalė, Rungys, Viksvė, iš Dievyčio ežero išteka Šventupis ir Yžnė, netoliese ir Lokysta srovena, plyti mįslingasis Paršežeris, o už puskilometrio - Burkalės ežerėlis, kuriame, anot padavimo - „Tas kalns kad buva supilts ir iškasts Burkalis, švedų sylinčė pasitraukdami įmetin diktė daug brunginybių. Pri jūdalksni šaknų esunti įmerkta ir prirakinta aštūnis bačkas auksa“.

Už Aukštagirės, tiesiai gal bus šeši kilometrai, garsusis Medvėgalis, jo draugėje – dar šeši – Pilies, Piliorių, Sumonų, Ąžuolų, Bevardis ir Alkos kalnai. Senųjų šimtmečių tėkmėje, be abejo, šiuose ir aplinkiniuose kalnuose, kalvelėse ne tik tvirtovių, gyvenviečių būta – anų laikų čiabuvius, kaip ir mus, vienijo savas tikėjimas, apeigos, kalendorinės šventės, misterijos – tokioms bendruomenių sueigoms geriausiai tiko kalvų viršūnės, nuo kurių atsiveria slaptingos girių tolumos, kur ypač raiškiai spindi vakaro laužai ir paryčių žvaigždynai, kur laumės, miškų deivės saugo šaltinius, šukuoja vaistažolių lankas, matuojasi rūkų skraistes...

Kokios lemtys apsprendė – šalia Bilionių, Gulbėse, gimė žymus Lietuvos etnologas, mitologas, tautosakininkas Norbertas Vėlius (1937-1996). Jo kūrybinė veikla paskatino daugybę mūsų domėtis etnografija, kraštotyra, senąją Lietuvos kultūra. Netoliese, Kutaliuose, antrojo Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1885-1969) gimtinė. Šilalės parapijoje gimęs Laurynas Ivinskis (1810-1881) yra gyvenęs Bilionių kaimynystėje – visų jų atminimą saugo šių apylinkių, Šilalės rajono žmonės, Vilniuje įsikūrusi Šilalės kraštiečių draugija.

Šilalė – piliakalnių kraštas! Taip skelbia naujausi turistams skirti informaciniai leidiniai, tad, ne nuostabu, jog visoje Lietuvoje minėtų Piliakalnių metų (2017) pradžios ir užbaigtuvių renginiai vyko šioje savivaldybėje – ant Medvėgalio kalno, Laukuvoje. Puošniame albume „Šilalės rajono piliakalniai“ aprašyti net 34 piliakalniai!

Lietuvos piliakalnių tyrėjas lenkų mokslininkas Liudvikas Kšivickis (1859 – 1941) knygoje “Žemaičių senovė” (lenkų kalba išleista 1906, lietuvių - 1928 m.) sužavėtas Medvėgalio ir Šventkalnio didybės, skelbė: “Čia pirmą kartą supratau, kad galime kalbėti apie lietuvių kultūrą, kaip kad kalbame apie keltų ar skandinavų kultūrą… “ ir dar - “Kad Medvėgalio piliakalnis arba žemės piramidė, riogsanti ant Bilionių terasų, stovėtų kur Vokiečiuose ar Šveicaruose, tai juos lankytų minios keliauninkų, būtų parašyta daugybė monografijų, o patys paminklai būtų taip garsūs, kaip garsi yra senoji Karnako šventovė arba Stonehengė”.

Šiais laikais Šventkalnis sulaukia pelnyto dėmesio – kalnan kopia naujieji gamtameldžiai, kraštotyrininkai, žygiaiviai. Varnių regioninio parko darbuotojų iniciatyva įrengtas Aukštagirės dviračių takas, kurio vieni svarbiausių objektų yra Medvėgalio ir Bilionių piliakalniai.

Archeologai, matyt Kšivickio pakviesti, laiko garbe čia pabuvoti, kojomis apmatuoti Šventkalnio terasas. Petras Tarasenka yra nupiešęs spėjamą Bilionių pilies vaizdą - rekonstrukciją. Prieš keliolika metų Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius iškėlė hipotezę, jog Bilionių piliakalnis - tai garsieji Pilėnai.

Šilalės savivaldybės vadovų iniciatyva rajone esančių piliakalnių žvalgymui pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos universitetu, tad jau kelerius metus šio universiteto dėstytojas, garsus piliakalnių tyrinėtojas, žinovas, archeologas Gintautas Zabiela kartu su savo studentais bei vietiniais talkininkais, kurių vadovė yra kultūros paveldo apsaugos specialistė Jurgita Viršilienė, vykdo tyrimus Medvėgalio komplekse, Bilionių Šventkalnyje.

Šiemet, liepos pabaigoje, šio kalno viršūnėje kasinėjantiems archeologams nusišypsojo sėkmės deivė – vienas po kito nedidelėje perkasoje pasipylė sensacingi radiniai, kokių niekas čia nesitikėjo – degintiniai kapai su įkapėmis (spėjama V-VI amžius), griautiniai kapai (gal IV-V amžius), amatininkų įrankiai (geležinis plaktukas, yla, kaltukas), kovos kirviai, peilis, ietigalis, bronziniai moteriški ir vyriški papuošalai, keramika. Nustatyta, kad čia, II tūkstantmetyje įrengta ir dar XIV amžiuje stovėjusi medinė pilis. G.Zabiela, susitikime su šilališkiais, Bilionių seniūnijos bendruomene (kurios visas būrys narių talkino perkasoje), sakė, jog tęsiant kalno tyrimus prireiktų statyti Bilioniuose šiuolaikiškai erdvų muziejų, kuriame gal ir sutilptų numatomi Šventkalnio archeologiniai radiniai.